Kinijos Ambasadorius: „Jeigu Klaipėdai Kinijos investicijų nereikia, atsiras uostų, kuriems jų reikės“

Linas JEGELEVIČIUS, 2020 01 13

Kinijos Liaudies Respublikai 2019 metais iškilmingai švenčiant Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo septyniasdešimtmetį, šios šalies nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikai Šen Žifei didžiuojasi savo šalies pasiekimais.
„Kadaise skurdi ir silpna, vos per septynis dešimtmečius Kinija tapo tuo, kuo ji yra dabar – antra pagal dydį pasaulio ekonomika, didžiausia pasaulio pramonine valstybe, didžiausia prekybos rinkos dalyve bei valstybe, turinčia didžiausius užsienio valiutos rezervus. Svarbu paminėti, kad gyvenimo standartai Kinijoje per tuos metus ypač išaugo. Tokie drastiški pokyčiai yra tiesiog stebuklas” – sakė Šen Žifei.

Neabejoju, kad didžiausias Kinijos interesas Lietuvos pajūryje – investicijos į Klaipėdos išorinio uosto statybas. Vietos spaudoje buvo minima Kinijos bendrovė, kuri tuo labai domisi. Tačiau po to, kai Lietuvos valstybės saugumo departamentas praėjusį pavasarį pareiškė, kad Kinija kelia pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui, apie galimas kinų investicijas į Klaipėdos uostą buvo nutilta. Kaip jūs vertinate tokią situaciją?
Mes puikiai žinome, kad Klaipėdos uostas – geriausias Baltijos jūros uostas šiame regione. Žinau jo pajėgumus ir žinau, kokią didelę vertę jis sukuria Klaipėdos, o ir visos Lietuvos ekonomikai, kiek daug žmonių įdarbina. Nenuostabu, kad dėl to Klaipėda labai atsargiai ir atsakingai ieško investuotojo į savo uostą. Kinija yra svarbus Klaipėdos uosto klientas – daug mūsų krovinių į Baltarusiją ir kitas šalis keliauja per Klaipėdos uostą. Jeigu Klaipėdos uostas turėtų savo išorinę infrastruktūrą, jo potencialas dramatiškai išaugtų. Kinija turi reikalingus žinių, technologijų ir finansinius resursus Klaipėdai padėti pastatyti išorinį uostą. Bet mes laukiame – labai kantriai laukiame – Lietuvos bei Klaipėdos sprendimo ir kvietimo dalyvauti šiame projekte. Itin klaidinga būtų manyti, kad atėjus Kinijos investicijoms į Klaipėdos uostą, jis, girdi, taptų mūsų. Ne, netiesa. Jeigu Kinijos kompanijai tokia teisė būtų suteikta, mes tai vykdytumėme kaip partneriai, pagal visas nacionalinės ir tarptautinės teisės aktus ir normas.
Šiuo metu Kinijos bendrovė vis dar ieško galimybės dalyvauti statant išorinį Klaipėdos jūrų uostą. Tačiau kantrybė gali išsekti, nes nei viena bendrovė negali amžinai laukti projekto, kuris, atrodo, niekada nepribręs, ir tuo pat metu girdisi daug kalbų apie tariamas grėsmes.
Taip, mes iki šiol norime investuoti į Klaipėdos uostą, tačiau jeigu Klaipėda nenorės mūsų investicijų, mes rasime uostą regione, kuris nesibaidys Kinijos investuotojų. Pasakysiu, kad yra viliojančių pasiūlymų ir iš konkuruojančių jūsų kaimyninių šalių uostų.
Esu įsitikinęs, kad gavus Kinijos investicijų, Klaipėdos uostas dar labiau suklestėtų ir sutvirtintų savo padėtį labai konkurencingoje aplinkoje.
Žinoma, Klaipėdos išorinis uostas būtų itin svarbus bei „Juostos ir kelio” formate.
Kaltinimas, kad Kinija kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui yra visiška nesąmonė ir yra net juokingas. Gąsdinti kitas valstybes nėra Kinijos politika ir tam nėra jokio poreikio. VSD vis dar gyvena senais šaltojo karo laikų prisiminimais. Kinijos ambasada ir kitos Kinijos institucijos Lietuvoje turi tik vieną misiją – skatinti mainus ir bendradarbiavimą visose srityse. Mes vykdome savo pareigas teisėtomis priemonėmis. Tačiau mes taip pat turime pareigą saugoti Kinijos interesus ir reputaciją nuo juodinimo, kurį atlieka saujelė priešiškai Kinijos atžvilgiu nusiteikusių žmonių. Negalima mesti iššūkio esminiam Kinijos interesui – bendradarbiauti.

Kaip nuskambėjęs Lietuvos valstybės saugumo departamento pareiškimas jau paveikė Lietuvos-Kinijos prekybą?
Lietuvos VSD pareiškimas, be jokios abejonės, nėra konstruktyvus Lietuvos-Kinijos santykiams, prekybai taip pat. Tačiau aš įsitikinęs, kad toks pareiškimas neatspindi jūsų šalies viešosios nuomonės.

Praeitą pavasarį Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius apibūdino Lietuvos ir Kinijos santykius kaip „pragmatiškus”. Ar Jūs sutinkate su tokiu vertinimu?
„Pragmatiški” nėra negatyvus žodis. Kinijos-Lietuvos santykiuose siekiama, kad abi šalys ir tautos turėtų abipusės apčiuopiamos naudos. Tačiau abipusiai santykiai nereiškia vien tik verslo. Jie susideda iš daugelio kitų aspektų, pažymėtų abipuse pagarba ir supratimu.
Aš neabejotinai sutikčiau su nesenu jūsų užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus laišku savo Kinijos kolegai, kuriame jis gerai vertina Kinijos ir Lietuvos santykius – per paskutinius dešimtmečius pasiekta žymių rezultatų politinėje, ekonominėje, žmonių tarpusavio bendradarbiavimo sferose.
Jūsų Prezidentas Gitanas Nausėda džiaugiasi, kad Kinija ir Lietuva išlaiko plataus spektro dinamiškus santykius tiek dalyvaujant Jungtinių Tautų Organizacijos veikloje, vystant Europos Sąjungos-Kinijos dialogą, 17+1 formate, tiek priimant abiem pusėms naudingus verslo ir prekybos susitarimus, asmeniniais žmonių kontaktais bei moksliniais ir kultūriniais mainais.
Jūsų Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat yra pabrėžęs Kinijos-Lietuvos bendradarbiavimo „Juostos ir kelio” iniciatyvoje svarbą. Taigi, esu tvirtai įsitikinęs, kad mūsų abipusiai santykiai turi didelį potencialą ir toliau sėkmingai vystysis platesnėse srityse.

Ar galite pakomentuoti Lietuvos-Kinijos prekybos mastą 1990-2018 m. laikotarpiu? Kokius pagrindinius etapus išskirtumėte vystant tarpusavio verslą?
Kalbant apie Kinijos ir Lietuvos tarpusavio prekybą, 2018 metai buvo ypatingi – remiantis mūsų statistika, pirmą kartą bendra abipusės prekybos apimtys viršijo 2 milijardus JAV dolerių ir pasiekė 2,9 milijardus JAV dolerių, t.y. padidėjo beveik 13 procentų; Lietuvos eksportas į Kiniją minėtais metais siekė 331 milijoną JAV dolerių – t.y. išaugo 30 procentų. Žvelkime kartu į geresnę ateitį – nesižvalgykime į jau praėjusį amžių.

Lietuvos ir ES santykiai su Kinija plėtojosi eksponentiškai prieš prasidedant Kinijos-JAV prekybos karui ir JAV žvalgybai pareiškus, kad Kinijos kompanijos Huawei išmaniuosius telefonus Kinijos valstybė naudoja kaip žvalgybos ir šnipinėjimo įrankius visame pasaulyje. Kokį poveikį tai padarė Lietuvos-Kinijos ir ES-Kinijos santykiams ir ypač prekybai?
Kinijos - ES santykiai yra vieni svarbiausių abipusių santykių pasaulyje. Abu regionai yra pagrindiniai pasaulio prekybos partneriai ir turime tuos pačius didelius strateginius interesus. ES ir Kinija tvirtai remia daugiašališkumą ir globalizaciją. Kinija visuomet remia ES solidarumą ir integraciją. Kinijos-ES santykiai turėtų vystytis ir toliau, nepriklausomai nuo išorės faktorių ir poveikio. Juolab, kad egzistuoja laiko patikrinti ir gerai veikiantys bendradarbiavimo mechanizmai tarp ES ir Kinijos lyderių, įskaitant 17+1 formatą.
Aš esu optimistiškai nusiteikęs dėl tolesnio Kinijos-ES bendradarbiavimo ir dar vaisingesnių santykių. Jeigu ES imsis aktyvesnės politikos dėl prekybos ir investicijų su Kinija, mes galime pasiekti daug didesnį progresą mūsų tarpusavio santykiuose.
Taip vadinamasis Huawei šnipinėjimas yra visiška „pasaka”, sukurta ir paskleista amerikiečių. Nėra nei vieno įkalčio, kuris įrodytų, kad Huawei technologija keltų pavojų. Amerikiečiai naudoja Huawei kaip politinę priemonę sulaikyti Kinijos vystymąsi aukštųjų technologijų srityje ir trukdyti Kinijos bendradarbiavimą su ES narėmis ir likusiu pasauliu aukštųjų technologijų srityje. Aš tikiu, kad dauguma ES narių, įskaitant Lietuvą, užims sąžiningą ir teisingą poziciją dėl Huawei technologijų naudojimo.

Ar esate susirūpinęs dėl to, kad Kinijai darosi sunkiau daryti verslą Jungtinėse Valstijose, Europos Sąjungoje ir Baltijos šalyse? Atrodo, kad tik Italijos vyriausybė iš visos širdies pritaria Kinijos investicijoms, tuo tarpu panašiai besielgiančių nėra labai daug.
Nėra tiesa, kad nedaug ES valstybių narių vyriausybių pritaria Kinijos investicijoms Europoje. Daug didelių Kinijos investicinių projektų, tokių kaip Pirėjaus uostas, įrodė, kad yra labai sėkmingi. Aš tikiu atvira rinka, daugiašališkumu ir abiem pusėms naudingu rezultatu tarptautiniame ekonominiame bendradarbiavime. Visos šalys turi veikti ir tinkamai elgtis pagal egzistuojančią tarptautinę tvarką, remiantis daugiašalės sistemos propaguojamais ir įgyvendinamais principais ir normomis, o ne išskirti save iš kitų ar pasitraukti, kai kitos šalys nesutinka su išskirtinių sąlygų suteikimu. Kinijos bendrovės tampa globalios ir investavo dešimtis milijardų dolerių įvairiose šalyse, jos sukuria milijonus darbo vietų, prisidėdamos prie vietinio ekonomikos augimo, pagerindamos vietinius gyvenimo standartus, tuo pat metu pademonstruodamos jų tinkamą korporacinę socialinę atsakomybę. Dažniausiai Kinijos investicijoms pritariama, jos vertinamos žmonių, gyvenančių jas priimančiosiose šalyse.

Paskelbus ekonomines sankcijas Rusijai, Lietuvos pramonės šakos, pavyzdžiui, pieno sektorius, stengėsi atrasti kelius į Kinijos rinką. Kurios Lietuvos įmonės, jūsų manymu, pasirodė sėkmingiausiai?
Kinijos rinka yra atvira visoms šalims, įskaitant ir Lietuvą, o Kinijos pirkėjams patinka aukšta kokybė, ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai iš Lietuvos. Tarp kitko, dėl žemės ūkio ir maisto sektoriaus buvo pasirašyta eilė prekybos protokolų, įskaitant žuvį, pieno produktus, šaldytą jautieną, šieną, kviečius ir t.t. Neseniai į eksporto sąrašą buvo įtrauktos 6 papildomos žuvies rūšys ir vienas Lietuvos jautienos gamintojas gavo leidimą eksportuoti šaldytą jautieną į Kiniją. Abiejų šalių kompetentingos institucijos sunkiai dirba, kad Lietuvos naminių gyvūnų pašarai, maistas kūdikiams, paukščių pašarai ir kitos prekės galėtų patekti į Kinijos rinką. Daugumai šio sektoriaus Lietuvos bendrovių labai gerai sekasi Kinijoje.

Koks būtų Jūsų patarimas Lietuvos įmonėms, besistengiančioms patekti į Kinijos rinką?
Pirmiausia, kreiptis į mūsų ambasados ekonominį ir komercijos skyrių patarimo ir pagalbos, o taip pat pasikalbėti su tokiomis institucijomis kaip „Versli Lietuva“, Kinijos prekybos rūmais, Lietuvos-Kinijos verslo taryba ir Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra, kurios daugiau ar mažiau dirba su Kinijos rinka.
Antra, dalyvaukite pagrindinėse prekybos mugėse Kinijoje, kuriomis siekiama skatinti importą iš užsienio šalių, tokias kaip China International Import Expo parodą Šanchajuje, kuri vyksta kiekvieną lapkričio mėnesį ir China-CEEC Expo parodą Ningbo mieste, kuri vyksta kiekvieną birželį.
Trečia, pasinaudokite Lietuvos nacionaline wechat paskyra FOCUS ON Lietuvos verslo ir Lietuvos nacionaliniame paviljone vienoje iš Kinijos pagrindinių elektroninės komercijos platformų Kaola.

Ar nemanote, kad mūsų kultūriniai skirtumai yra tiesiog pernelyg dideli, kad mes juos įveiktume, vystydami bendrą verslą?
Yra toks posakis, jeigu yra noras, tai bus būdas jį įgyvendinti. Kalbant apie verslą, jeigu galima uždirbti pinigų, verslo žmonės be abejonės suras daug naujų būdų tai padaryti. Tegu jie ir jaudinasi dėl to, kaip apeiti tuos, kaip jūs sakote, kultūrinius barjerus. Būtina pažymėti tarptautinę taisyklę, jog tik abipusė pagarba atveda prie abiem pusėms naudingų rezultatų prekyboje.

Kaip Kinijos Liaudies Respublika skatina Kinijos kultūrą Lietuvoje?
Kultūriniai mainai ir bendravimas yra tiltas, sujungiantis skirtingas civilizacijas ir žmonių širdis. Kultūriniai renginiai atvežami į Lietuvą, daugiau Lietuvos žmonių supažindinami su turtinga Kinijos kultūra. Tradiciniai Kinijos festivaliai, tokie kaip pavasario šventė, drakono valčių festivalis ir vidurio rudens šventė yra švenčiami siekiant pasidalinti laime ir meile gyvenimui su Lietuvos žmonėmis. Kinijos artistai ir meno kolektyvai yra sužavėti šiltu Lietuvos auditorijos priėmimu ir yra tikimasi, kad jie lankysis Lietuvoje dažniau. Fotografijos parodos, kinų tapyba, kaligrafija, o taip pat Kinijos šviesos festivaliai Lietuvoje vyksta ištisus metus, siekiant supažindinti Lietuvos žmones su unikalia Kinijos kultūra. Svarbiausia –nuoširdūs žmonių tarpusavio mainai yra geriausias būdas sustiprinti draugystę ir skatinti vienas kito supratimą. Reikėtų pridėti, kad Kinija, ypač Pekinas, kviečia lietuvius atvykti į 2022 metais Kinijoje vyksiančias Žiemos olimpines ir parolimpines žaidynes.

Kiek studentų Lietuvoje studijuoja kinų kalbą ir lietuvių kalbą Kinijoje? Ar Kinija suteikia Lietuvos studentams kokias nors stipendijas?
Kaip pagrindinis studijų dalykas, kinų kalbos ir meno studijos yra siūlomos Vilniaus universitete ir Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Apie 100 studentų studijuoja kinų kalbą, dauguma jų, studijų universitete metu, išvažiuoja į Kiniją vienam semestrui arba akademiniams metams mokytis kinų kalbos.
Konfucijaus institutas Vilniaus universitete siūlo verslo kinų kalbos kursus tiek besimokantiems mokykloje, tiek jau turintiems darbą. Konfucijaus klasės, kuriose mokoma kinų kalbos ir kultūros pagrindų, buvo įsteigtos keliose pradinėse ir vidurinėse mokyklose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Švenčionyse. Kinijos vyriausybė kiekvienais metais skiria Lietuvos studentams 33 vyriausybės stipendijas ir 3 Centrinės ir Rytų Europos universitetams skirtas medicinines stipendijas. Be to, yra 274 Kinijos universitetai, kurie skiria stipendijas užsienio studentams. Studentai gali patys kreiptis internetu. Kiek mums žinoma, šiais mokslo metais apie 20 Lietuvos studentų studijuoja įvairiose programose dalyvaujančiuose Kinijos universitetuose ir kolegijose ir džiaugiasi vyriausybės stipendijomis.

Kas Jums Vilniuje patinka? Ar galite papasakoti apie savo hobius Vilniuje?
Aš gyvenu ir dirbu Vilniuje jau du metus. Tai yra gražus miestas, o šalis yra draugiška. Man tikrai patinka vasaros Lietuvoje. Natūralu, kad pasitaiko keletas musių ar uodų, kurie retkarčiais prie manęs pristoja. Vis tik negaliu paneigti, kad jūsų vasaros yra nuostabios. Man patinka dirbti ir gyventi Lietuvoje. Aplankyti kuo daugiau vietų ir susidraugauti su daugiau vietinių žmonių yra mano mėgstamiausias laisvalaikio užsiėmimas. Man patinka keliauti Lietuvoje, patinka nuostabus peizažas, jūsų turtinga kultūra ir istorija, taip pat mielai draugauju su daugeliu lietuvių.

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Kinijos Liaudies Respublikai 2019 metais iškilmingai švenčiant Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo septyniasdešimtmetį, šios šalies nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikai Šen Žifei didžiuojasi savo šalies pasiekimais. „Kadaise skurdi ir silpna, vos per septynis dešimtmečius Kinija tapo tuo, kuo ji yra...


Penktadienį, rugpjūčio 23 d., Palangos miesto savivaldybėje lankėsi ir su miesto mero pavaduotoju Rimantu Antanu Mikalkėnu susitiko Turkijos ambasadorius Gökhanas Turanas.


Kovo 19 d., Palangos miesto savivaldybėje lankėsi Slovakijos Respublikos ambasadorius Ladislav Babčan. Diplomatą priėmė Palangos mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas bei Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė.


Antradienį Palangoje lankėsi ir su kurorto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda. Savivaldybėje vykusio susitikimo metu kalbėta apie galimybes bendradarbiauti didinant Palangos ir viso Vakarų Lietuvos regiono žinomumą Japonijoje bei į mūsų šalies pajūrį pritraukiant daugiau turistų iš Tekančios Saulės šalies.


Palangos oro uostas liepos mėnesį buvo ketvirtas pagal keleivių augimątarp mažųjų Europos oro uostų, rodo prieš kelias dienas paskelbti naujausi Tarptautinės oro uostų tarybos„ACI Europe“ duomenys. Vertinantšių metųliepos, palyginti su tuo pačiu 2015 metų mėnesiu, duomenis, oro uostas fiksavo 55,6 proc. keleivių skaičiaus augimą (26,6 tūkst.) ir nusileido tik trims...


Palangoje trečiadienį lankėsi bei su miesto mero pavaduotoju Rimantu Antanu Mikalkėnu susitiko Izraelio nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.


Netikėtas infarktas ir širdies stentavimas privertė miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Bronių Martinkų atsisakyti cigaretės, daugiau valgyti žuvies, širdininkams naudingos dėl savo omega sočiųjų rūgščių, mažiau viską „imti į galvą“ ir džiaugtis kiekviena diena, bet į gydytojų patarimus vengti streso miesto politikos veteranas...


Trečiadienį vykusiame Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje politikai pritarė Investicijų priežiūros komisijos pirmininko Eimučio Židanavičiaus parengtam sprendimo projektui ir nusprendė užskaityti 4 mln. 617 tūkst. 818 Lt (be PVM) investicijų, kurias pagal 2000-aisiais metais pasirašytąją „Palangos šilumos tinklų“ šilumos ūkio modernizavimo sutartį 2011-2012 m. atliko bendrovę...


Klaipėda prisidės prie skrydžio į Londoną finansavimo, jeigu Palangos valdžia sutiks prie oro uosto kurorte pavadinimo įrašyti ir žodį „Klaipėda“?


Svečiavosi Vengrijos ambasadorius

„Palangos tilto“ informacija, 2009 05 16 | Rubrika: Miestas

Praėjusį ketvirtadienį Palangoje svečiavosi Vengrijos ambasadorius Peteris Noszko-Horvath, jo patarėjas, misijos vadovo pavaduotojas Ferencas Blaumanas ir UAB „ECC Consulting Baltic“ įmonės vadovas Agostonas Sarlosas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius