Iš pagonybės atkeliavęs margutis palangiškiams siejasi ir su pietų stalu, ir menu, ir meile

Iš pagonybės atkeliavęs margutis palangiškiams siejasi ir su pietų stalu, ir menu, ir meile

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 04 05

Velykos vadinamos pačia gražiausia pavasario švente. Ši šventė yra krikščioniška, tačiau pagrindinis jos simbolis – margutis – krikščionybės paimtas iš pagonybės, kai buvo siejamas su prisikėlimu, nauju gyvenimu. Krikščionys šį simbolį perkėlė į savą religiją, susiedami jį su Jėzaus Kristaus prisikėlimu. Nors šventė reiškia tą patį, vis dėlto, jos šventimo tradicijos įvairiose šeimose skiriasi.

Mero šeima pasninkauja
Per Velykas Mišių nepraleidžia miesto meras Šarūnas Vaitkus ir jo šeima. „Velykos – graži ir tradicijų kupina šventė, prieš ją pasninkaujame, po Šv. Mišių vykstame pas tėvus ir uošvius. Visa šeima mėgsta marginti margučius, tačiau didžiausią darbą vis tik atlieka žmona. Mes su vaikais jai padedame. Marginame naudodami dažus, augalų lapus, svogūnų lukštus, dukra kiaušinius ir spalvina. Per Velykas suvalgau 3-4 kiaušinius. Daužyti juos mėgstu labiau nei valgyti. Tradicinio Velykų patiekalo neturime, ir ši šventė, kalbant apie pietų stalą, man siejasi su kiaušinių patiekalais“, – laikraščiui pasakojo meras.
Tradiciją per Šv. Velykas apsilankyti bažnyčioje puoselėja miesto administracijos direktorės Akvilės Kilijonienės šeima.
„Velykas sutinkame šeimos rate, einame į bažnyčią, ridename, daužome margučius. Margučių marginimui renkuosi įvairius būdus: ir dažau, ir svogūnų lukštus naudoju, ir įvairias žoleles, kruopas beriu. Vaikai prašo, kad kiaušinius marginčiau pasitelkusi ir naujus būdus, pavyzdžiui, lipdukais. Nors man tai ne itin patinka“, – prisipažino A. Kilijonienė.
Per pavasario šventę ji dažniausiai suvalgo vieną kiaušinį. „Tačiau kartais nė to“, – prisipažino administracijos direktorė.
Apsilanko bažnyčioje
Dažna šeima Velykas pradeda taip pat: maldomis bažnyčioje, kur nešama Velykų ugnis. Bažnyčioje žmonės praleidžia visą naktį ir patekančią saulę pasitinka Dievą šlovinančiomis giesmėmis. Tiesa, ne visi tikintieji Velykų naktį praleidžia bažnyčioje. Dalis jų ten keliauja iš karto po lengvų pusryčių.
Bažnyčioje per Velykas apsilanko ir palangiškė Daiva Delkontaitė.
„Mėgstame ir laukiame šios pavasario šventės. Kiaušinius dažniausiai marginame naudodami svogūnų lukštus, kartais – vašku. Dukra vis nori kažkokių naujovių: lipdukais kiaušinius apklijuoti, ar dar kitaip. Svarbiausia – rengtis šventei, dažyti kiaušinius – su meile“, – laikraščiui sakė Daiva.
D. Delkontaitė per Šv. Velykas suvalgo du-tris kiaušinius bei kaip ir daugelis kitų šeimų, numargintus kiaušinius ridena ir taip išsiaiškina, kuris margutis yra stipriausias.
„Išskirtinių, naujoviškų velykinių tradicijų neturime. Švenčiame taip, kaip šią šventę švęsdavo mūsų seneliai. Nieko naujo, nieko išskirtinio“, – sakė moteris.

Šventė priklauso nuo oro
Krepšinio treneris, miesto savivaldybės tarybos narys Arvydas Dočkus „Palangos tiltui“ sakė, kad šią šventę švenčia atsižvelgdamas į oro sąlygas: „Kol kas negaliu pasakyti, eisime Šv. Velykų rytą į bažnyčią, ar ne. Tai, kaip ir šventės vieta, priklauso nuo oro. Jeigu būna saulėta ir šilta, vykstame į mišką“.
Visą gyvenimą sportuojantis vyras sako, jog per Velykas kiaušinių nevalgantis jau dešimtmetį: „Na, kadangi nevalgau, tai ir nemarginu. Šis darbas patikėtas žmonai. Vieną tradiciją tikrai turime ir naudojamės kasmet – susėdę prie velykinio stalo rungiamės, kuris margutis yra stipriausias. Kas laimi? Tas, kuris pirmesnis daužia į kito margučio šoną“.
Namuose, su vaikais ir anūkais Šv. Velykas švenčia buvęs miesto vicemeras Rimantas Garolis. „Jeigu oras būna palankus, einame į bažnyčią, ridename margučius, kuriuos marginame svogūnų lukštais“, – pasakojo ponas Rimantas, kuris per gražiausią pavasario šventę įveikia tris-keturis margučius.

Kasmet kažkas naujo
Kultūros centro direktorius Žilvinas Kažys laikraščiui sakė, kad Velykos jam – šeimos šventė: „Vykstame aplankyti giminaičių, tėvų, kurie gyvena ne Palangoje. Dėl šios priežasties ne visuomet pavyksta Šv. Velykų rytą nuvykti į bažnyčią, tačiau kai tik turime galimybę – stengiamės Mišių nepraleisti. Kitą Velykų tradiciją – kiaušinių marginimą, su sūnumi patikime žmonai, kuri kasmet išbando vis naujų kiaušinių marginimo būdų“.
Ž. Kažys Velykas švenčia tradiciškai – ridena, daužo margučius. Ir kiek jų suvalgo, priklauso nuo to, kiek svečių tądien apsilanko jų namuose. „Kuomet vykstame pas senelius į sodybą, laiką leidžiame gamtoje. Velykų labai laukiu“, – sakė Ž. Kažys.
Palangos oro uosto direktorė Jolanta Jucevičiūtė per gražiausią pavasario šventę į bažnyčią vyksta pagal galimybes: „Margučių marginimui renkamės tradicinius būdus. Ši šventė, kaip ir daugeliui, priklauso nuo oro. Jeigu šilta – vykstame į gamtą, prie jūros“.

Lietuviška Velykų bobutė
Velykų išvakarėse nudažytus margučius daugelyje pasaulio šalių nešioja Velykų kiškučiai, tuo tarpu Lietuvoje juos atneša Velykų bobutė. Ir net ne atneša, o atveža, mat keliauja kiškučių traukiama karieta. Vis dėlto, parduotuvėse rasite gausybę įvairiausių šokoladinių zuikių, o Velykų bobutės šokoladinės – nė vienos. Nors didžiosiose Vakarų šalyse kiaušiniai vis dar yra dekoruojami ir paverčiami Velykų margučiais, kuriuos ryte sode išslapsto Velykų kiškutis, šokoladiniai kiaušiniai pamažu išstumia tikruosius margučius iš rinkos: tokiais kiaušiniais apsikeisti sekmadienio rytą yra labai paprasta.
Anglijoje ne tik keičiamasi šokoladiniais kiaušiniais, bet ir valgomi vaisių pyragai su vienuolika marcipano kamuoliukų. Jie reiškia vienuolika apaštalų. Norvegijoje Velykos švenčiamos ne tik slidinėjant ir keičiantis margučiais, bet ir sprendžiant detektyvines mįsles. Didžioji dalis televizijų rodo daugybę detektyvinių serialų, žurnaluose gausu istorijų, kurių paslaptis siūloma išsiaiškinti patiems skaitytojams. Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje Velykos panašios į Heloviną, nes vaikai čia eina nuo durų iki durų prašydami margučių ir už juos duodami kačiukų (medis, – aut.).

Įdomios Vakarų tradicijos
Ši tradicija kilo nuo senų laikų, kada namai buvo laiminami šiais kačiukais. Nyderlanduose ir Šiaurės Vokietijoje Velykų vakarą degami didžiuliai laužai, šalia kurių renkasi žmonės. Čekijoje, Slovakijoje ir Olandijoje vyrauja mušimo verba tradicija. Čia, kitaip nei Lietuvoje, verba plakami ne visi, bet tik moterys, kurioms taip linkima likti gražioms ir sveikoms. Moterys atsakydamos vyrą apipila šaltu vandeniu. Verbos čia taip pat gaminamos iš kačiukų medžio šakelių. Tuo tarpu Lietuvoje verbomis plakama sakant „Verba plaka, ne aš plaku“ ir taip pat linkima sveikatos.
Vengrijoje keisdamiesi kiaušiniais turėtumėte nenustebti, mat pasikeitus kiaušiniais jus būtinai apipurkš kvepiančiu vandeniu arba kvepalais. Gražių ir šiltų Velykų.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



strazdelis 2012-04-09 09:04 (tomasdirgela@gmail.com / IP: 78.56.4.5)
Nors šis laikraštis nekuria pasakų ir pabrėžia aiškią protėvių religijos įtaką mūsų šalyje propaguojamai žydų religijai :) Beje, mūsų krašte (Žemaitijoje) Velykų bobutė buvo vadinama promote Velyke ;)

Taip pat skaitykite

Šį savaitgalį bus švenčiamos itin didelės šventės – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis ir „Palangos stinta“. Tradicinė Stintos šventė visus sukvies 15-ąjį kartą. Per tiek metų ji jau įtvirtino savo tradicijas, tapo žinoma ne tik Lietuvos žmonėms. Apie šventės ištakas, pačią pirmąją šventę kalbėjomės su verslininku...


Šią šeimą neabejotinai suvienija bendras pomėgis. Tuomet visi šeimos nariai daugiau praleidžia laiko kartu, visi supranta apie ką eina kalba, kai užverda karšta diskusija. Tą patvirtino ir Aurelijos, Alvydo, Justės ir Roko Jocių šeima. Jiems visiems labai patinka krepšinis. Vaikus, galima sakyti, šiuo žaidimu užkrėtė tėtis Alvydas, tačiau ne...


Metų šeima išrinktiems palangiškiams Stonkams – kurorto vadovų padėka

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2014 05 29 | Rubrika: Miestas

Daugiavaikių šeimų asociacijos Metų šeima išrinktą palangiškių pedagogų Daivos ir Audriaus Stonkų šeimą trečiadienį pasveikino miesto meras Šarūnas Vaitkus bei Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė. „Džiaugiuosi, kad būtent palangiškiai iškovojo šį titulą. Ačiū, kad garsinate mūsų miesto vardą“...


„Šiandien pagaliau galiu pasakyti: visi Savivaldybės teismai dėl Kurhauzo su jo bendrasavininkais – Jackų šeima – baigti. Teismų sprendimu, atstatytas teisingumas, ir mums nebereikės būti atsakovais daugiau nei dešimtį metų užsitęsusiose bylose dėl sklypų, priklausinių ar nuosavybės perdalijimo“, – neslėpė džiaugsmo Palangos meras...


„Tik palangiškiai moka būti tokie vieningi, ir tik jie gali leisti sau švęsti tiesiai ant jūros kranto“, – juokavo Seimo nariai Agnė Bilotaitė, Paulius Saudargas bei buvęs premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Jonas Survila, šeštadienį atvykę pasveikinti Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Palangos...


Antradienį „Baltijos“ pagrindinės mokyklos moksleiviai, mokytojai, besimokančiųjų tėveliai – žodžiu, visa visa bendruomenė nuo mažiausiojo iki didžiausiojo – sukvietė ne tik „baltijiečius“, bet ir visus, norėjusius prisidėti prie jau devintąjį kartą rengiamos smagios pavasario šventės – Kaziuko mugės.


Antradienį Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė parengiamajame teismo posėdyje pradėjo nagrinėti bylą pagal 2012-ųjų gegužės 11 d. gautą ieškovų Jackų šeimos ieškinį atsakovei Palangos savivaldybei dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Ieškinio esmė – ieškovai pageidauja, kad jiems būtų priteista dalis 2012-ųjų gegužės...


Velykos vadinamos pačia gražiausia pavasario švente. Ši šventė yra krikščioniška, tačiau pagrindinis jos simbolis – margutis – krikščionybės paimtas iš pagonybės, kai buvo siejamas su prisikėlimu, nauju gyvenimu. Krikščionys šį simbolį perkėlė į savą religiją, susiedami jį su Jėzaus Kristaus prisikėlimu. Nors...


Praėjusį penktadienį Šventojoje buvo smagiai atšvęsta tradicinė Žvejų šventė. Ir šįkart nebuvo pamirštos žvejiškos tradicijos, kurias išbandyti ryžosi patys aktyviausi šventės dalyviai. Kokia gi Žvejų šventė be pačių žvejų, žuvies traukimo, nebijant iššūkių, o ir jėgos išbandymo, tad aktyvių pramogų netrūko.


Palangos J.Basanavičiaus gatvėje – didžiausias margutis

„Palangos tilto“ informacija, 2010 03 10 | Rubrika: Miestas

Praėjusį penktadienį J.Basanavičiaus gatvę papuošė didžiulis, didesnis nei dvejų metrų, margutis, pranašaujantis pavasario pradžią bei laukiamą Velykų šventę. Jis taip pat skelbia apie netrukus pasirodysiančią „Baltijos jūros šalių regiono Velykinių margučių alėją“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius