Virtualaus turo po šventinę Palangą autoriaus planuose – dar neregėta Palanga

Virtualaus turo po šventinę Palangą autoriaus planuose – dar neregėta Palanga

Vaidilė GEDMINAITĖ, 2014 12 29

Niekas tokios gražios Palangos, ko gero, nematė, kokia ji yra kurorto fotografo, dizainerio Vitalijaus Janušonio virtualiajame ture. Nuostabius miesto vaizdus galima pamatyti ir apsilankius „Palangos tilto“ interneto svetainėje www.palangostiltas.lt. Paspaudus klavišą ant Palangos kalėdinę eglę-Kalėdų senelį vaizduojančios nuorodos, kviečiančios žodžiais „Virtualus turas po kalėdinę Palangą“, su kiekvienu „pelės“ krustelėjimu atsiveria pasakiški Palangos vaizdai – jos centrinė aikštė, tiltas į jūrą, net Palangos panorama iš paukščio skrydžio. Virtualiame ture Palangą jau aplankė tūkstančiai palangiškių ir miesto mylėtojų iš viso pasaulio.

Susidomėjo dar mokykloje
Virtualaus turo po Palangą autorius, fotografas V. Janušonis laikraščiui sakė, jog šio projekto tikslas – suteikti žmonėms džiaugsmo, parodyti šventinį, švarų miestą. „Ir dar labai norėjosi parodyti savo gimtąjį kurortą vakare, juk Palanga – šviesos miestas“, – sakė fotografas. Jis džiaugėsi, jog jo kūrinys taip pat suteikia galimybę užsienyje gyvenantiems lietuviams nors internetinėje erdvėje grįžti į šventėmis alsuojančią gimtinę.
Paklaustas, kada susidomėjo tokia kūryba, V. Janušonis sakė, jog dar vaikystėje. „Pradėti reikia nuo fotografijos. Ji prasidėjo nuo mokyklinių metų, nuo paprasto susidomėjimo. Gyvenau pas senelius.  Mano senelis mėgo fotografuoti. Jis nebuvo profesionalas – buvo fotografas mėgėjas. Senelis man padovanojo fotoaparatą „Kijev“. Paskui mokykloje buvo fotografų būrelis, kuriam vadovavo chemijos mokytojas Želvys. Mane visada domino fotografija. Nors buvo ir kitų užsiėmimų, bet juk ne visada gyvenime darai tai, ką nori. Kartais darai tai, ką reikia. Profesionaliai fotografija užsiimu apie dešimt metų“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak fotografo, jį visada domindavusios naujovės, neišbandyti dalykai ir tai galėjo būti pradžia kelio, atvedusio jį į virtualiųjų turų kūrimą. „Man teko dirbti Anglijoje. 2002 metais susidūriau su virtualiaisiais turais ir tuo susidomėjau. Pradėjau pats juos daryti“, – sakė virtualaus turo po kalėdinę Palangą autorius.

Norėjo suteikti jaukumo
Pasidomėjus, ko buvo siekta kuriant virtualųjį turą po Palangą, fotografas teigė, jog svarbiausia buvo noras parodyti savo miestą per šventes, suteikti jaukumo, džiaugsmo, sukurti šventinę nuotaiką. „Kuriant šį projektą, labai norėjosi žmonėms suteikti šilumos, pažiūrėti į Palangą ne iš komercinės pusės, o pažvelgti į ją kaip į savo gimtąjį miestą. Mes visi mylime Palangą. Kiekvienas tai daro savaip, o aš ją myliu tokiu būdu. Norėjosi įnešti jaukumo, padaryti virtualią šventę. Ir dar labai norėjosi parodyti savo gimtąjį kurortą vakare, juk Palanga - šviesos miestas, – atviravo pašnekovas ir pridūrė, jog turi ir daugiau su savo gimtuoju miestu susijusių planų. – Ateityje labai norėčiau virtualizuoti visą Palangą, kad tai būtų kaip žinynas, kad visi norintys galėtų internetu viską mūsų mieste aplankyti, apžiūrėti gražias vietas“.
Kitas planuose esantis didelis darbas, fotografo teigimu, į internetinę erdvę perkelti istorines Palangos vietas. „Labai noriu įgyvendinti tokį projektą. Virtualizuoti, kas susiję su grafais Tiškevičiais. Kad apie mūsų Palangą kuo daugiau žinotų, kad ją mylėtų. Aš pats mėgstu istoriją, ja domiuosi. Noriu, kad mano darbai būtų ne knyga, kurią žmogus perskaitė ir padėjo į lentyną – aš noriu viską parodyti. Baigsis Gintaro muziejaus rekonstrukcija, noriu jo ekspoziciją parodyti, Anapilį taip pat“, – idėjų nestokoja pašnekovas.
Fotografas pasidžiaugė Palangos savivaldybės rodomu dėmesiu, tačiau teigė, jog ateityje jo tikisi ir dar daugiau. „Sunkiausia kartais būna, kai manęs nesupranta. Neįvertina tų gerų norų. Kartais skaudina abejingumas. Norisi padaryti kuo daugiau ir tos iniciatyvos yra, planų, bet kartais pritrūksta palaikymo – gal turistų, Turizmo centro susidomėjimo. Džiaugiuosi, kad miesto valdžia domisi mano darbu, palaiko, bet ateityje tikiuosi dar didesnio bendradarbiavimo. Gal ir laikai miestui nelengvi. Suprantu, kad valdžia turi daug savo projektų, darbų, mano darbas gal nėra toks reikšmingas. Nesakau, kad palaikymo iš jų pusės nėra – domisi ir valdžia, ir pagyrimų sulaukiu, – tiesiog ateityje gal dar labiau suvienysime jėgas ir dirbsime miesto labui“, – kalbėjo V. Janušonis ir pridūrė esantis dėkingas už dėmesį bei palaikymą.

Rekomendacijų neturėjo
Grįždamas prie virtualaus turo po kalėdinę Palangą, fotografas prisipažino, jog, rinkdamasis objektus, kuriuos siūlo žmonėms aplankyti turo metu, jokio specialaus plano neturėjo. „Tiesiog kas patiko, tą ir filmavau. Jokių rekomendacijų neturėjau. Važinėjau po miestą su mašina, žiūrėjau, kas gražiai atrodo. Na, tiltas – aišku, čia jau kaip simbolis, eglė – netradicinė, nauja, dar nematyta tokia, J. Basanavičiaus gatvė – čia jau tradiciškai Palangą rodant reikia, sporto kompleksas – kadangi jo dar nebuvo rodyta. O kiti objektai pasisiūlė savaime – eini, čia toks objektas, o šalia jo – kitas, taip pat gražus. Taip ir dirbau“, – pasakojo pašnekovas.
Vaikštant po virtualią Palangą į akis krinta tai, kad miestas švarus, tuščias, jame beveik nematyti ir žmonių. Pasak fotografo, toks kurorto atskleidimas – vienas iš projekto tikslų. „Kai kuriose vietose žmonių vengta, kai kuriose jų nebuvo. Stengiausi iš to turo nedaryti renginio, o siekiau parodyti tylią, ramią Palangą, kad nesugadinčiau tos susikaupimo atmosferos, – sakė pašnekovas ir prisiminė, kaip fotografuojant tiltą, ten lyg tyčia buvo atvažiavusi ekskursija. –Stovėjau, šalau, bet laukiau, kol turistai išėjo. Tada tęsiau darbą“.

Žmonėms patiko
Pasirodžiusį virtualųjį turą netruko įvertinti ir tie, kam jis buvo skirtas. „Domėjimasis šiuo turu buvo labai didelis. Jaučiau, kad žmonėms tai patiko – ir skambino, ir internetu rašė, džiaugėsi, dėkojo. Tai rodo, kad žmonėms tokie dalykai yra reikalingi“, – sakė virtualaus turo autorius ir prisiminė, kaip neseniai darė virtualų turą po Mosėdžio Akmenų muziejų, o paskui sulaukė atsiliepimo, tapusio jam geriausiu įvertinimu: „Žmonės sakė, jog pamatę virtualiai nori gyvai aplankyti objektą“. Paklaustas, kokį geriausią komplimentą, susijusį su Palangos virtualiuoju turu, išgirdo, fotografas nedvejojo: „Kai anūkė, pažiūrėjusi mano darbą, pasakė: „Kokia graži eglutė“.
Fotografas teigė, jog tokie virtualūs turai suteikia galimybę užsienyje gyvenantiems tautiečiams bent tokiu būdu grįžti į gimtinę, pasigrožėti šventiniu miestu, pajusti tą šventės dvasią jame. Pasak pašnekovo, iš emigravusių palangiškių jis taip pat sulaukė padėkų už suteiktą džiaugsmą ir galimybę nors trumpam sugrįžti namo. „Tas žodinis įvertinimas gal net svarbiau už pinigus. Juk ne veltui sakoma, kad žodis užmuša, žodis ir prikelia“, – atviravo V. Janušonis.

Patinka fotografuoti bažnyčias
Virtualusis turas po kalėdinę Palangą – ne vienintelis toks V. Janušonio darbas: „Labai daug esu daręs darbų apie bažnyčias. Vien Palangos dekanatas – šešiolika bažnyčių, Skuodo dekanatas – apie dešimt bažnyčių, Telšių katedra. Tikrai daug buvo bažnyčių – visų net negalėčiau dabar išvardinti. Tarp mano darbų yra ir gamtovaizdžių, keletas muziejų. Štai, neseniai užbaigiau Mosėdžio akmenų muziejų“.
Pasmalsavus, pagal ką pasirenka objektus, miestus savo darbams, pašnekovas sakė specialiai jų nesirenkantis. „Nežinau, kažkas paprašo. Dėl bažnyčių paprastai kunigai kreipiasi. Jauni kunigai nebijo tos virtualiosios erdvės, nori parodyti savo bažnyčią, parapiją. Ir miestų specialiai nesirenku. Be abejo, Palanga pirmiausia yra mano namai, mano gimtasis miestas. Čia aš gimiau, čia užaugau, čia gyvenu. Neabejotinai čia norisi padaryti kuo daugiau“, – sakė fotografas.
Paklaustas, kurie darbai jam pačiam arčiausiai širdies, V. Janušonis sakė, jog labai patinka fotografuoti Dievo namus. „Labai patinka dirbti su bažnyčiomis, jas fotografuoti. Ten laukia labai dėkingas vaizdas, man patinka ir jų atmosfera, susikaupimas, didybė. Kretingoje yra tekę ir vienuolyną fotografuoti. Imponuoja ir kaimų medinės, autentiškos bažnytėlės, tokios kaip Laukžemės, yra ir daugiau tokių – patinka dvelkianti senovė“, – sakė specialistas.

Fotografuoja Baltiją
„Virtualūs turai nėra mano duona. Esu fotografas. Šiame darbe tenka daug ką daryti: ir apeigas bažnyčioje filmuoti, ir kitokias progas. Virtualieji turai – viena iš mano veiklos sričių“, – sakė V. Janušonis. Pasak pašnekovo, dar viena labai mėgstama jo veiklos sritis – Baltijos jūros fotografavimas, siekiant atskleisti jos charakterį, grožį. „Aš labai mėgstu fotografuoti Baltiją, jos krantą – tai man yra vienas iš pagrindinių savęs realizavimo būdų. Aš jūrą matau savaip – ji man patinka be vasarinės fiestos, poilsiautojų, švenčių. Baltija – rudeninė, žieminė – rūsti, be pagražinimų. Tai visos mano filosofijos esmė. Į Baltiją žiūrėdami mes mokomės: kiek esame prieš ją silpni, kiek norime viską valdyti, bet gamta viską gražiai sureguliuoja, sustato į vietas. Man Baltija visokia: visada skirtinga, visada savaip žavinga. Mūsų jūra rūsti. Jos rūstumas slypi tame, kad Baltija pasižymi jėga, kuri viską sustato į vietas, neatleidžia klaidų, neleidžia žmonėms ardyti gamtos. Štai, kad ir Šventosios uostą statė, iškasė, o po kelių dienų Baltija viską užvertė. Tik gaila, kad žmogaus kišimasis į gamtą ją žaloja. Neatsakingas, neapgalvotas žmogaus požiūris. Žmonės nelabai gali gamtą nugalėti – turi būti harmonija. Baltija tos harmonijos mus moko. Juk kas mes būtume be Baltijos jūros? Kaimelis. Bulvės, arkliai, karvės ir bažnyčia centre“, – kalbėjo fotografas.
Pašnekovas neabejoja, kad tas jūros artumas formuoja ir prie jos gyvenančiųjų charakterį, vertybes, požiūrį į gyvenimą. „Vien tai, kad ji yra, verčia prisitaikyti prie tokių sąlygų – iš čia ir žvejai, ir poilsiautojai. Nebūtų Baltijos, nebūtų Palangos kurorto. Tokios sąlygos suteikia vietiniams stiprumo – jį lemia nuolatinė palangiškių kova už būvį“, – sakė V. Janušonis.

Linkėtų atsiverti
Fotografo įsitikinimu, jūros artumo užgrūdinti palangiškiai pasižymi geru charakteriu, tik kartais šiems pajūrio vaikams pritrūksta atvirumo kitiems žmonėms. Pats gimęs Palangoje, V. Janušonis nestokoja simpatijų savo gimtojo miesto gyventojams. „Visumoje palangiškiai yra geri žmonės, tik kartais pastebiu, jog būna labai užimti. Tos išgyvenimo problemos, rūpestis juos slegia. Tada palangiškiai įlenda kaip į kevalą ir nenori matyti, kas darosi aplinkui, lyg užsisklendžia savo kieme. Linkėčiau jiems daugiau dalintis geromis emocijomis, būti linksmesniems, nuoširdesniems, pakantesniems vienas kitam. Gera nuotaika prailgina gyvenimą“, – nuoširdžiai kalbėjo palangiškis.
Artėjant Naujiesiems, tradiciškai ko nors linkime ne tik artimiesiems bei draugams, bet ir sau. Paklaustas, ko norėtų sau palinkėti, fotografas kalbėjo: „Sau palinkėčiau, kad išsipildytų visi mano norai, kurie susiję su Palanga, kad kuo ilgiau dar nepritrūktų jėgų daryti tai, ką darau. Kad žmonėms patiktų mano darbai, kad jie atneštų džiaugsmą“. 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Už nuopelnus, 2014-12-30 09:48 (. / IP: 86.100.63.40)
-" Už gerus darbus - Dievas dangų duos!.."

Taip pat skaitykite

Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius