„Geriausias informacijos kelias, kai ji sklinda iš lūpų į lūpas. Tai – mūsų didelis pasiekimas“

„Geriausias informacijos kelias, kai ji sklinda iš lūpų į lūpas. Tai – mūsų didelis pasiekimas“

Linas JEGELEVIČIUS, 2015 06 11

Vienai iš nedaugelio šalyje antrojo ir trečiojo reabilitacijos lygio įstaigų – Palangos reabilitacijos ligoninei (PRL) apibūdinti geriausiai tinka žodis „vienintelė“. PRL vienintelė tokio pobūdžio šalyje gydomosios reabilitacijos įstaiga, kuri neriboja pacientams procedūrų skaičiaus, nuperka reikalingus vaistus, kol pacientas ligoninėje. Dar daugiau: esant reikalui, PRL atsiveža pacientus net iš tolimiausių šalies kampelių. PRL – vienintelė, siūlanti tokį platų reabilitacijos paslaugų spektrą – modeliuojanti realias gyvenimo po reabilitacijos situacijas – net pacientą mokant iš naujo žvejoti – realiame! – tvenkinyje, užnerti jauką ir nuo kabliuko išlaisvinti pagautą žuvį. Taip pat tikrą! Tik Palangos reabilitacijos ligoninė turi unikalų darbinių įgūdžių ugdymo centrą, kuriame galima išmokti ir manikiūro, ir pedikiūro, ir kirpėjo (s) įgūdžių, konstruoti nesudėtingus gaminius ir atrasti bei ugdyti savyje menus. PRL, kuri kitąmet švęs 25-uosius savo veiklos metus, direktoriaus pavaduotoja medicinai Romantė Aleknavičienė mielai atsakė į laikraščio „Palangos tiltas“ klausimus.

– Ar kas nors be Palangos reabilitacijos ligoninės teikia tokio lygio paslaugas Klaipėdos regione?
– Palangoje mes esame vieninteliai, teikiantys trečiojo lygio reabilitacijos paslaugas. Klaipėdoje jas teikia tik Klaipėdos Jūrininkų ligoninė. Be mūsų ir jų tokias trečiojo lygio reabilitacijos paslaugas teikia Santariškių klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslo universiteto (LSMU) Kauno klinikos.
Reabilitacijos lygis – antrasis ar trečiasis – priklauso nuo ligonio sveikatos būklės, jos sunkumo.
Kiekvienoje ligoninėje reabilitologai, atlikdami tam tikrus tekstus, įvertina paciento klinikinės būklės sunkumą. Būtent tokių testų rezultatai ir apsprendžia, kokiam reabilitacijos lygiui priskirti pacientą.
Trečiojo lygio ligoniai dažnai yra mažai mobilūs ar nevaikščiojantys. Reabilitacijos lygį patvirtina Teritorinės ligonių kasos, išduodamos pažymą, kurioje nurodoma kompensacija tam tikro lygio reabilitacijai.
Pagal gydymo profilius Palangos reabilitacijos ligoninėje yra neurologijos, atramos ir judamojo aparato pažeidimų, kvėpavimo sistemos susirgimų reabilitacija. Kiekviename gydymo profilyje reabilituojame sergančiuosius pačiomis įvairiausiomis ligomis. Pacientas konkretų susirgimą, kuomet skiriama nemokama medicininė reabilitacija, gali sužinoti, pasikonsultavęs su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju.
Savo veikloje mes stengiamės išlaikyti mano jau minėtų sudėtinių profilinių dalių ir komponentų kompleksiškumą – taikyti medicininę, aktyviąją ir profesinę reabilitaciją. To mokėmės iš savo užsienio partnerių ir stengiamės gautas geras pamokas taikyti savo praktikoje.
Dar daugiau: jau pasiekėme tokį lygį, kad nesimokome iš jų – bendradarbiaujame su jais kaip lygiaverčiais parneriais ir džiaugiamės, kad kiti iš mūsų jau mokosi.
– Kas skiria Palangos reabilitacijos ligoninę iš kitų antrojo ir trečiojo reabilitacijos lygio gydymo įstaigų?
– Pirmiausia, esu įsitikinusi, mes iš kitų išsiskiriame teikiamų paslaugų kokybe. Tam skiriame labai daug dėmesio. Didelę reikšmę turi ir naujos medicininės įrangos įsigijimas bei aukšta personalo kvalifikacija.
Kitaip nei kitos antrojo ir trečiojo reabilitacijos lygio ligoninės, mes esame vieninteliai, kurie neriboja reabilitacijos procedūrų skaičiaus. Kitaip tariant, pas mus pacientas gauna programą, kokios jam reikia pagal jo ar jos klinikinę būklę, kurią įvertina gydytojas.
Procedūrų skaičius dėl to pas mus gali varijuoti nuo kelių iki šešių, aštuonių ar net daugiau. Pabrėšiu: už jas, net papildomas, mokėti papildomai nereikia. Pacientas gauna viską, kas jam būtina.
Man keista girdėti, kai mūsų kolegos iš kitų miestų klausia: „Jeigu pacientas atvyks pas jus gydytis, kiek paslaugų jis gaus?“ Mūsų atsakymas vienodas: „Gaus tiek, kiek reikės“. Taip pat garantuojame stacionaro rekomenduotą medikamentinį gydymą.
Esame unikali medicininė įstaiga ir ta prasme, kad turime ne tik savo katilinę, kuri leidžia pasirūpinti savo energijos poreikiais, net duoną patys kepame. Bet kas svarbiau medicinine prasme kiekvienam, turime unikalų profesinės reabilitacijos centrą. Tokios reabilitacijos metu pacientai turi galimybę grįžti į visuomenę ir nebūti jos išlaikytiniais – įgyti įvairių darbinių įgūdžių.
Mūsų teikiamai aktyviajai reabilitacijai mes esame įrengę aktyvios reabilitacijos rekreacijos salą. Joje mūsų instruktorius moko pacientą, kaip valdyti vežimėlį, ir ne tik: vasarą mūsų kineziterapeutas ar ergoterapeutas moko neįgaliuosius, judančius neįgaliojo vežimėlio pagalba, persikelti nuo kranto į valtį, plaukia kartu valtyje, mokosi žvejoti, o pagautą laimikį iškepti ir pavaišinti savo artimuosius ar palatos kaimynus.
Šį mėnesį Lietuvoje startavo seniai laukta e-sveikatos sistema, prie kurios pirmajame etape turi galimybę prisijungti tik dalis Lietuvos gydymo įstaigų. Džiaugiuosi, kad pas mus elektroninė ligos istorija jau veikia nuo 2009 metų.
Elektroninė sveikatos sistema, paaiškinsiu, sudaro galimybę kaupti paciento informaciją iš įvairių sveikatos priežiūros įstaigų vienoje e-sveikatos istorijoje. Tai leis nuotoliniu būdu patikrinti paciento ligos istoriją, išrašyti elektroninius receptus ir keistis informacija gydymo įstaigoms.
Mes ligoninės vidaus elektroninę sistemą susikūrėme sekdami estų pavyzdžiu, per daugiau kaip penkerius metus gerokai ją patobulinome, dabar beliks įsilieti į bendrą nacionalinę elektroninę sveikatos sistemą.
Paprastai kalbant, mes jau seniai neturime ranka rašomų ligos istorijų. Buvome pirmieji Lietuvoje pradėję naudotis elektroninėmis ligonių kortelėmis. Neslėpsiu: ne visiems patiko tokia mūsų iniciatyva.
Ir tai dar ne viskas. Mes sėkmingai dalyvaujame kuriant bei plėtojant telemedicinos paslaugas: prieš porą metų mes įsigijome akių dugną tiriančią optinę kamerą, kurios dėka galime nufotografuoti paciento akių dugno vaizdus. Turima medicininė įranga leidžia juos mums siųsti Santariškių klinikų specialistams įvertinti akių dugno pakitimus.
Tai – inovatyvus dalykas. Tokiu būdu pacientai išvengia ilgo kelio iki gydytojo specialisto konsultacijos.
Artimoje ateityje planuojame įsigyti modernų elektrokardiografą, kurio dėka galėsime registruoti ir perduoti telemedicinos būdu paciento elektrokardiografinius vaizdus atitinkamoms medicininėms įstaigoms.
Girdėjau, kiti medikai nelabai džiaugiasi, kad juos pakeičia moderni technika. PRL mes visi už inovacijas ir modernumą.
– Kaip spėjate sekti visas naujoves taip sparčiai vystantis medicinos ir reabilitacijos sritims? Ar pakanka šiandien tik naudotis internetu ar būtina dalyvauti ir tarptautinėse medicininės reabilitacijos konferencijose – semtis ir dalintis patirtimi jose?
– Skirtingais mūsų ligoninės gyvavimo laikotarpiais taikėme skirtingas informacijos gavimo priemones. Pradžioje, kol nebuvo sukurta visa ligoninės sistema, kol nebuvo iš ko labai mokytis, ieškojome kuo daugiau kelių į užsienį. Iš kolegų svetur gavome labai vertingos „know-how“ (praktinės) patirties, patarimų, taip pat ir didžiulę materialinę paramą. Laikui bėgant atsirado galimybės Palangos reabilitacijos ligoninės specialistams vykti į užsienį ir perimti mūsų kolegų gerąją patirtį.
Net dabar, kai esame pasiekę aukštą paslaugų lygį ir sulaukę daugybės įvertinimų – svarbiausia, ligonių pripažinimo, mūsų darbuotojai vyksta pas mūsų partnerius, ypač į Daniją, kur mes glaudžiai bendradarbiaujame su Vyborgo ligonine, ir dalinasi patirtimi su jais. Nuvykę pas danus jaučiamės kaip namuose – dirbame pagal tą pačią sistemą, mūsų turima įranga taip pat nesiskiria nuo jų turimos, medicinine prasme.
– Ar, objektyviai žvelgiant, Palangos reabilitacijos ligoninės medicininė įranga atitinka geriausius tokios įrangos standartus ir kokybę Vakarų Europoje? Ar inovacijos į jūsų ligoninę įžengia „koja-kojon“ kaip ir geriausiose užsienio medicininės reabilitacijos įstaigose?
– Iš esmė kalbant, taip, didesnių skirtumų nėra, nebent tik tai, kad galbūt kartais skiriasi mūsų ir jų techninės įrangos modeliai. Kitaip tariant, galbūt kartais vakariečių įranga atrodo vizualiai gražiau, gal daugiau funkcijų jų technika leidžia atlikti tiesiog paliečiant ekraną (vadinami „touch-screen“ monitoriai – aut.). Bet vėlgi – mūsų įranga savo techninėmis galimybėmis visiškai prilygsta ar yra panaši kaip į jų ir, žinoma, neturi įtakos medicininės reabilitacijos efektyvumui.
– Įrangos įsigijimas – nepigus dalykas. Ar už ją Palangos reabilitacijos ligoninė moka iš savo kišenės?
– Savo įrangą stengiamės nuolat atnaujinti ir įsigyti naujos, bet kiekvienais metais šis procesas – skirtingas. Be abejo, ligoninė kiekvienais metais įdeda labai daug savo lėšų, kad modernizuotų savo įrangą, taip pat stengiamės dalyvauti visuose Sveikatos apsaugos ministerijos, savo steigėjo, projektuose, ypač tuose, kur yra galimybė gauti Europos Sąjungos finansavimą. Dalį lėšų tam tikslui gauname iš valstybės investicijų programos.
– Kokia įranga didžiuojatės?
– Praėjusių metų pabaigoje mes baigėme gydomojo korpuso renovaciją, kuri užtruko kelerius metus. Ją vykdėme pagal aukštus, kad nesudarytumėme didelių trikdžių mūsų ligoniams. Viename jų įrengėme sūkurines voneles rankoms ir kojoms. Taip pat įrengėme vandens taką, kuriame atliekamos kineziterapijos procedūros. Ergoterepeutai įsigijo modernią reabilitacijos sistemą rankos ir plaštakos pakitimams gydyti. Fizioterapijos arsenalą papildėme taip vadinamu smūgio bangos terapijos aparatu. Logopedai dabar turi galimybę skirti elektros terapijos aparatą kalbos sutrikimams ir rijimo sutrikimams šalinti. Per paskutiniuosius metus taip pat įrengėme modernų funkcinės elektros stimuliacijos kabinetą, kuriame procedūras atlieka mūsų kineziterapeutas. Įsigijome, be kita ko, pusiausvyros ir koordinacijos ištyrimo ir testavimo sistemą „Zebris“.
– Sezono metu jūsų ligoninė, kaip ir visa Palanga, niekada nejaučia pacientų trūkumo. Kaip jums sekasi kitu metų laiku?
– Medicininės reabilitacijos prasme jokio sezoniškumo nejaučiame. Galbūt yra tam tikras sezoniškumas kalbant apie sveikatinimo paslaugų teikimo sektorių.
– Ar galite išskirti tam tikrą sezoniškumą pagal gydomas traumas, ligas?
– Išties, pavasarį ir ypač vasarą atsiranda daugiau trauminių pacientų, kalbant profesiniais terminais, spinalinių pacientų, nukentėjusių maudantis atviruose vandens telkiniuose, neriant.
– Kaip beveik per 25 Palangos reabilitacijos ligoninės gyvavimo metus pasikeitė ligoninėje gydomosios reabilitacijos paslaugų pobūdis pagal sveikatos sutrikimų specifiką?
– Kaip bebūtų gaila, bet spinalinių pacientų – patyrusių stuburo traumas – skaičius beveik per 25 metus nepakito. Stuburo, nugaros smegenų traumas dažniausiai patiria jauni žmonės. Tarp tokių spinalinių ligonių vyrauja traumos, patirtos nardant, per autoįvykius. Gaila, kad tokia statistika išlieka stabili, nors visuomenės sveikatos centrai bei masinės informavimo priemonės deda daug pastangų, kad tokio pobūdžio traumų mažėtų.
Tarp pasikeitimų išskirčiau tai, kad pajaunėjo insultai. Dabar turime gerokai daugiau jaunų insultų, ko nebuvo anksčiau. Deja, dabar neretai mūsų ligoninėje galima sutikti ir trisdešimtmečių, ar vos perkopusių šią amžiaus ribą – ir vyrų, ir moterų, kuriuos ištiko insultas, svarbiausia, žmones ištinka sunkios formos insultai.
– Su kuo tai sietina?
– Galbūt su nervine įtampa, itin aktyvaus gyvenimo negerovėmis – stresu, judėjimo stoka, nesugebėjimu suvaldyti stresą. Dėl jo turime daug taip vadinamų hipertenzinių – su padidėjusiu ar dideliu kraujospūdžiu – susijusių ligų. Kiekvienas atvejis – individualus.
– Ieškant inovatyvių sprendimų ir spėjant koja kojon žengti su technologijų vystymusi, didžiausi medicinos centrai ir Lietuvoje, ir pasaulyje dirba su mokslininkais. O kaip jūs?
– Be abejo, tai yra labai svarbu. Išties, mes daug ir aktyviai naudojamės mokslo specialistų žiniomis – bendradarbiaujame su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Šiaulių universitetu, Sporto universitetu, taip pat su visomis šalyje veikiančiomis kolegijomis. Bendradarbiavimo kryptys yra skirtingos: nuo bendrų projektų, kaip, pavyzdžiui, išsėtinės sklerozės, motorikos ir koordinacijos pakitimų diagnostikos – projektą vykdome kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir Sporto universitetu, iki atskirų specialistų vizitų.
– Po nugaros smegenų operacijos atsigaunančiam mano tėvui šeimos gydytojas viename Dzūkijos mieste paaiškino, kad reabilitacijai jis turi vykti į Druskininkus, o ne pas jus į Palangą, neva tai per brangu ir teritorinė Ligonių kasa nemokės už reabilitaciją. Ar pacientas Lietuvoje gali rinktis, kur jam atlikti reabilitaciją?
– Ne visi pacientai žino savo teises, ir galbūt kai kurie kolegos šiuo nežinojimu papiktnaudžiauja.
Dėl to ir turime tokių atvejų, kaip kad jūs minėjote, kai ligoniai negali vykti reabilitacijai į gydymo įstaigą, kurioje jie norėtų pirmiausia patys atlikti reabilitaciją.
Lietuvoje pagal galiojančius įstatymus reabilitacijos įstaigą turi teisę pasirinkti pats pacientas, šeimos, ar gydantis gydytojas, gali tik rekomenduoti kur vykti reabilitacijos.
Palangos reabilitacijos ligoninė turi sutartis su visomis šalies teritorinėmis Ligonių kasomis ir priima pacientus iš visos Lietuvos.
Tiesą pasakius, ne tik priimame, bet ir atsivežame. Turime tam tikslui savo transportą, Greitosios pagalbos automobilius – mūsų slaugytoja su vairuotuoju gali nuvykti į bet kurį šalies kampelį ir pacientą atsivežti. Be abejo, stengiamės pirmiausia atsivežti trečiojo reabilitacijos lygio ligonius. Už transportavimo paslaugas apmoka mūsų ligoninė. Pacientui tai nekainuoja nė cento.
– Ar tokia paslauga – dalis konkurencijos priemonių su kitomis panašaus lygio ligoninėmis?
– Nevadinčiau tai konkurencija, nes, kaip minėjau, šalyje yra vos keletas antrinio ir tretinio lygio reabilitacijos paslaugas teikiančių ligoninių. Džiaugiamės kiekvienu pacientu, ypač tais, kuriems mus rekomenduoja gydymo įstaigos šalia kitų trečiojo lygio reabilitacijos centrų.
– Sveikatingumo ir reabilitacijos paslaugų siekiantys žmonės taip pat gali atvykti pas jus ir be teritorinių Ligonių kasų siuntimo ir mokėtis už paslaugas pas jus nustatytais įkainiais.
– Išties taip. Daliai pacientų Ligonių kasos nekompensuoja reabilitacijos. Tai reiškia, kad toks pacientas neserga jokia sunkesne liga, tiesiog ketina pasirūpinti savo sveikatos profilaktika. Tokių pacientų dalis sudaro iki 20 procentų vasarą, žiemą – mažesnė.
– Kokių užsienio pacientų dažniausiai sulaukiate?
– Užsieniečiai pas mus mielai renkasi ir sanatorinio gydymo, sveikatingumo, ir reabilitacijos kursus. Kitaip nei Lietuvos pacientai, užsienio pacientai susimoka ir už reabilitacijos paslaugas. Bet, žinoma, gauna tokias pat medicininės reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugas kaip ir mūsų piliečiai.
Pagal susirgimus užsieniečių srautas yra gan įvairus: su stuburo patologijomis, nugaros smegenų pažeidimais ir sunkiomis traumomis.
Pacientų tradiciškai sulaukiame ne tik iš Rusijos, Baltarusijos, bet taip pat ir iš Švedijos, Ukrainos, Estijos, žinoma, Latvijos.
– Kaip jūs vykdote rinkodarą minėtose šalyse? Juk, matyt, nėra taip paprasta pasiekti, kad į Palangos reabilitacijos ligoninę atvyktų švedai, kurių finansinės galimybės, neabejoju, leidžia pasirinkti ir gerokai brangesnę reabilitaciją labiau žinomuose Europos sveikatos reabilitacijos centruose.
– Tiesioginės rinkodaros užsienio šalyse mes nevykdome. Informacija apie mus gaunama mūsų internetinėje svetainėje (www.prl.lt). Žinoma, mes stengiamės, kiek leidžia galimybės, dalyvauti įvairiuose renginiuose, tarptautinėse konferencijose, kur visapusiškai viešiname savo įstaigos reabilitacijos paslaugas. Mūsų ligoninė, pavyzdžiui, yra HOPE projekto dalyvė (lietuviškai – viltis – aut.). Jis apima visas Europos Sąjungos šalis, kiekvienais metais projekto eigoje yra analizuojamos skirtingos temos. Vykdydami projekto nuostatas, turime ne tik apie savo ligoninę skleisti informaciją nuvykę į Europos Sąjungos šalį, bet ir pristatyti savo regiono ir visos Lietuvos, kaip valstybės, sveikatos sistemą. Tai – vienas iš būdų gauti informaciją tiesiogiai.
Žinoma, geriausias informacijos būdas, kai ji sklinda iš lūpų į lūpas. Smagu, kad apie Palangos reabilitacijos ligoninę tokiu būdu sužino daug pacientų. Ir Lietuvoje, ir užsienyje.
– Ar nebūgštaujate, kad jūsų dominavimui reabilitacijos paslaugų sektoriuje iššūkį gali mesti kaimynas beveik jūsų pašonėje – „Šiaulių banko“ antrinės įmonės 50 milijonų eurų investicija į buvusias purvo gydyklas, žinomas Vytauto g. 170 adresu, kur iki 2022 turėtų iškilti 1500 vietų sveikatingumo ir reabilitacijos, planuojama net su trečiojo lygio paslaugomis, sanatorinis kompleksas?
– (Šypsosi). Mes jau turime daug kaimynų, tad džiaugiamės, kad galėsime sutikti ir dar vieną. Konkurencijos mes nebijome, nes esame įsitikinę, kad konkurencija – progreso variklis. Atvirai sakau: konkuruoti vos pradėjus teikti medicininės reabilitacijos paslaugas yra sunku. Neabejoju, kad tai suvokia ir mūsų kaimynai – esantys ir būsimi. Pacientų srautai pasiskirsto natūraliai. Galbūt iš jūsų minėto objekto galėtumėme sulaukti daugiau iššūkių sveikatinimo paslaugų srityje. Bet kaip bus, parodys ateitis. Džiaugiamės, kad medicininės reabilitacijos srityje esame daug pasiekę ir pripažinti.
– Beje, kiek jūs metų dirbate Palangos reabilitacijos ligoninėje?
– Čia darbuojuosi jau aštuntus metus. Anksčiau dirbau Birštone.
– Ar pakanka visų sričių specialistų jūsų ligoninėje? Ypač jaunų, galinčių įdiegti naujas modernias technologijas ir atvirų iššūkiams?
– Mielai priimtumėme dirbti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją. Kitų specialistų – kineziterepeutų, ergoterepeutų turime pakankamai. Norinčių dirbti pas mus netrūksta – mes vykdome atrankas minėtoms specialybėms.

Snieguolė Žadeikytė, PRL Slaugos administratorė:
– Reabilitacija iš esmės yra gydymo ir slaugos procesų tęsinys, padedantis pacientui palaikyti ir sustiprinti savo sveikatą, neretai atstatyti darbingumą, lengviau integruotis šeimoje ir visuomenėje. Slaugytojas – unikali profesija, reikalaujanti turėti platų išprusimą, aukštą kompetencijos lygį, slaugytojų darbas yra emocinis ir sekinantis. Slaugytojų profesijai būtini puikūs socialiniai, etiniai, dalykiniai ir kiti gebėjimai, gebėjimas dirbti komandoje bei valdyti įvairias situacijas.
Palangos reabilitacijos ligoninėje dirba 55 slaugytojos ir kitas medicinos personalas (slaugytojų padėjėjai, transportuotojai), kuriems vadovauja slaugos tarnyba, susidedanti iš keturių slaugos administratorių. Tai – aukštos kvalifikacijos slaugos specialistų komanda, turinti ilgametę darbo patirtį. Mūsų ligoninėje yra neurologijos, bendros reabilitacijos padaliniai, fizinės medicinos ir reabilitacijos korpusas, kuriame atliekamos procedūros. Pacientai atvyksta ambulatoriniam gydymui, antrinio ir tretinio lygio reabilitacijai. Slaugytoja dažniausiai pirma sutinka ir nuramina pacientą, paskutinė išlydi jį pasveikusį. Ant slaugytojų pečių gula daugybė įvairiausių nematomų, bet labai svarbių darbų.
Slaugos procesas turėtų būti atskirtas nuo gydymo, tačiau gydytojai ir slaugytojai turėtų sudaryti vieną komandą. Slauga – labai svarbi paciento priežiūros dalis, todėl būtina, kad gydytojai ir slaugytojai dirbtų kaip lygiaverčiai partneriai, kurių bendras tikslas – suteikti pacientui kokybišką paslaugą savo kompetencijos ribose. Ligoninėje slaugytojos organizuoja slaugą, apimančią paciento sveikatos būklės įvertinimą, slaugos planavimą, įgyvendinimą ir slaugos rezultatų vertinimą. Užtikriną kokybišką pacientų slaugą, ypač tų, kurių savarankiškumo lygis tiesiogiai priklausomas nuo personalo, moko pacientus ir jų artimuosius integruotis į visuomenę. Slaugytojos savarankiškai planuoja, organizuoja ir vykdo slaugos veiksmus, padeda pacientui patenkinti fizinius, psichologinius, dvasinius, socialinius poreikius. Gyvybinių veiklų vertinimas nustatant prioritetus, tiriant, įvertinant problemas parodo, jog slaugytojos darbas šiandien susietas su pačiu žmogumi, pacientu, o ne instrumentiniu darbu. Slaugytojos vaidmuo šiandieninėje slaugoje stebėti, tirti, gebėti vertinti, mokyti.
Slaugytojų darbas – neatsiejama ligoninės dalis. Sveikti pacientams padeda ne tik profesionaliai atliktos kokybiškos procedūros, draugiškas ir paslaugus kolektyvas, bet prisideda tvarkingos, jaukios palatos, naujai renovuotos kitos patalpos, budėtojų-slaugytojų postai. Slaugytojų postai turi jaukius personalo kambarius, kuriuose radus laiko galima ir pailsėti. Geros darbo sąlygos teigiamai veikia ir motyvuoja personalą, dėl to gerėja slaugos kokybė.
Ligoninėje įdiegta moderni iškvietimų sistema. Esant reikalui apie paciento iškvietimą slaugytojai yra informuojami trumposiomis SMS žinutėmis. Todėl slaugytojas, nors ir palikęs postą, visada yra pasiekiamas. Ligoninėje veikia lokali informacinė sistema. Visos pacientų ligos istorijos yra kompiuterizuotos, sistemoje kaupiama visa kita darbui reikalinga informacija ir duomenys. Tai labai palengvina ir padidina darbo efektyvumą, taupomas laikas. Laikas, kurį slaugytojos gali skirti bendravimui su pacientais ir jų artimaisiais.
Ligoninė yra viena iš SSL narių. Slaugytojos dalyvauja ir kelia savo kvalifikaciją įvairiose konferencijose, taip pat ir tarptautinėse konferencijose. Dalyvauja įvairiuose ligoninėje vykstančiuose projektuose. Visoje ligoninėje ir jos teritorijoje veikia prevencinė nerūkymo programa, skatinanti sveiką gyvenimo būdą. Palangos reabilitacijos ligoninės darbuotojai, tarp jų ir slaugytojos, kasmet vyksta į konferencijas, kurios yra labai naudingos ir įdomios, taip sudaromos palankios sąlygos profesiniam tobulėjimui.
Ligoninėje vyksta projektas – sveikatą stiprinanti programa. Slaugytojos ir slaugos personalas turi galimybę nemokamai atlikti procedūras (haloterapija, kineziterapija, kineziterapija baseine, vertikalias vonias) ir sustiprinti savo sveikatą.
Kasmet ligoninė organizuoja pažintines keliones, kurių metu nedarbo aplinkoje darbuotojai gali artimiau susipažinti, pagerinti tarpusavio santykius, kas labai teigiamai atsiliepia dirbant komandiniame darbe.
Kasmet slaugytojai švenčia Slaugytojų dieną, kurios metu ligoninės administracija sveikina visus slaugytojus, užsakomi šventiniai pietūs, dalinamasi gerąja patirtimi, įspūdžiais.

Vaida Lankauskienė, kineziterapeutė:
– Aš pacientams taikau elektrinės stimuliacijos metodą. Jis padeda atstatyti audinių ir organų veiklą, taip pat pasižymi nuskausminamuoju poveikiu. Stimuliuojant elektra, raumenyse ir nervuose gerėja medžiagų apykaita: daugėja glikogeno, mioglobino, ATF, greitėja šių medžiagų resintezė. Be to, tokiu būdu pasyviai treniruojami raumenys. Toks metodas tinka pacientams, kurie patiria problemų su raumenų judesiu dėl patirtų traumų. Kalbant medicinine terminologija, kurie serga paralyžiumi, pareze, turi kitų problemų dėl to, kad judesio impulsai nepasiekia raumens. Paprastai tokie pacientai skundžiasi, kad jiems nepavyksta tikslingai sutraukti raumenį. Būtent elektrinė stimuliacija padeda atkurti judesį ar palengvina esamą kondiciją – išgaunamas nors minimalus raumens susitraukimas. Elektrinė stimuliacija ir judesio korekcija taikant elektros stimuliaciją – vienas iš naujesnių reabilitacijos metodų.
Mūsų turimas ZEBRIS aparatas yra vienintelis toks Lietuvoje. Juo galime testuoti paciento eiseną ir pusiausvyrą, matyti einant spaudimo taškus ir jų pasiskirstymą. Tai leidžia nustatyti paciento svorio pasiskirstymą – taisyklingas jis ar ne, pasakyti, ar svorio pernešimas nuo kairės kojos į dešinę ir priešingai – yra taisyklingas. Tai leidžia spręsti apie paciento judėjimo aparato problemas, siūlyti ir taikyti galimas korekcijas, numatyti tolesnį paciento reabilitacijos planą. Toks testavimas ZEBRIS aparatu yra itin svarbus pacientams, patyrusiems kelio kryžminių raiščių operacijas, visiems traumatologiniams ortopediniams pacientams. Tokio testavimo metu galime leisti pačiam pacientui įsitikinti, kad jo stovėsena ar eisena nėra tinkama.

Renata Blažienė, PRL Profesinio rengimo centro dėstytoja:
– Mano misija – išmokyti studentą daryti manikiūrą. Visada viliuosi, kad per reabilitaciją mūsų ligoninėje tokių darbinių įgūdžių įgijęs žmogus galės vėliau juos pritaikyti gyvenime. Kitaip tariant, galės sau susikurti darbo vietą ir gauti pajamų gyvenimui. Mokome ir kitų dalykų: gelinio lakavimo, pedikiūro, tvarkyti antakius. Šiuo metu PRL Profesinio rengimo centre teturiu tik vieną tokį studentą, bet skaičius nuolat keičiasi. Mūsų centras buvo atidarytas palyginti neseniai, bet pacientai negaili mums gerų žodžių, kad toks centras pas mus veikia.

Vusal Guseinov, manikiūro mokinys:
– Gyvenimas kartais būna nenuspėjamas: niekada negali pasakyti, kas gali tavęs laukti rytoj. Mokiausi Lietuvos sporto universitete tinklinio trenerio specialybės, kūriau ateities planus, bet mane ištiko kavernoma (tai aiškių ribų anomalinių kraujagyslių ir kraujagyslinių ertmių sankaupa, kurioje nėra smegenų parenchimos intarpų. Kavernomos sudaro 5-15 proc. visų kraujagyslinių galvos smegenų malformacijų. Įvairių tyrimų (autopsijų ir MRT) duomenimis jos nustatomos 0,02-0,9 proc. žmonių). Man operaciją atliko Kauno klinikose, į Palangą pirmą kartą reabilitacijai atvykau praėjusių metų pabaigoje, reabilitacija užtruko iki kovo mėnesio. Apie kovo 5-7 d. baigiau medicininę reabilitaciją ir jau trečią mėnesį esu Palangos reabilitacijos ligoninės Profesinio rengimo centro studentas. Džiaugiuosi, kad mano sveikata gerėja ir tuo, kad ligoninėje įgysiu ir naujų įgūdžių, kurie man pravers gyvenime. Šiandien vyras, teikiantis manikiūro ar pedikiūro paslaugas, neturėtų nieko stebinti – pasaulyje tai yra įprasta. Tai nekart pastebėjau, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur teko nekart lankytis. Iki operacijos buvau studentas, gan profesionaliai iki tol 15 metų užsiiminėjau tinkliniu, dirbau tinklinio treneriu Šiauliuose. Turėjau darbo sutartį su vienu darbdaviu Italijoje, bet mano siekius suardė liga. Vis tik esu optimistas ir tikiuosi, kad baigęs profesinę reabilitaciją, baigsiu universitetą ir sieksiu kitų tikslų gyvenime. Esu įsitikinęs, kad man tai, dėka Palangos reabilitacijos ligoninės reabilitologų, pavyks.

Violeta Zavackaja, kineziterepeutė:
– RED CORD yra moderniausia Norvegijos mokslininkų sukurta mankštos sistema, skirta nugaros skausmams gydyti. Mes ligoninėje taikome taip vadinamą gydymo metodą NEURAC, sukurtą naudojant terapinių pratimų ir kybojimo terapijos kombinaciją. Šis metodas yra ypač efektyvus žmonėms, kurie dirba sėdėdami, nes ilgą laiką jų nugaros raumenys yra statiški, dėl to sutrinka giliųjų nugaros raumenų funkcionavimas. Kaip pasekmė atsiranda diskomforto pojūčiai stuburo dalyje, sumažėja kaklinės dalies lankstumas, nugaros ir ypač pečių juostos spazmai. Ilgainiui tokiam pacientui sutrinka ir miego kokybė dėl varginančių skausmų, kurių kilmė gali būti dvejopa: verterbrogeninės arba miofasijinės kilmės. RED CORD sistemos pagalba galima objektyviai įvertinti raumenų, kaip stabilizuojančios stuburą sistemos, būklę, identifikuoti disbalanso lokalizaciją ir ją koreguoti. Taikant RED CORD metodą, atpalaiduojami kaklo gilieji raumenys, pagerėja paciento savijauta, miegas, darbo kokybė.

Margarita Griškevičiūtė, ergoterapeutė:
– Padedu žmonėms, turintiems plaštakos problemų – taikau pacientams reabilitacijos sistemą „Hand Tutor“ plaštakai. Ji yra sukurta Izraelyje. Prietaisas susideda iš ergonomiškos pirštinės – ji pritaikoma individualiai pagal kiekvieno paciento plaštaką. Prijungus tokią pirštinę prie kompiuterio, speciali kompiuterinė programa leidžia padėti pacientui lavinti ranką ir plaštaką. Ergoterapeutui toks prietaisas padeda įvertinti plaštakos būklę gydymo pradžioje, o jam pasibaigus, galima įvertinti gydymo rezultatus. Toks gydymo metodas taikomas po insulto, galvos smegenų traumų, po lūžių, nudegimų, sergant išsėtine skleroze.

Vitalija Černiauskienė, pacientė iš Vilniaus:
– Palangos reabilitacijos ligoninėje gydausi jau antrus metus. Nuo patirtos traumos, tiksliau politraumos – visi mano ilgieji kaulai ir dešinioji plaštaka lūžo – iki tol gydžiausi kitose reabilitacijos įstaigose, bet mano simpatijos priklauso Palangos reabilitacijos ligoninei. Vien dėl to, kad ji pacientui gali pasiūlyti daugiau negu kitos panašios medicininės įstaigos. Kas man svarbu, kad Palangos reabilitacijos ligoninė turi keltuvus į vandenį. Man gydytojai rekomendavo daug vandens procedūrų. Ligoninė siūlo išties labai daug įvairių procedūrų. Būsiu čia dabar 24 dienas – iki birželio 18 dienos. Jaučiuosi gerokai stipresnė po gydymo. Būtinai kitiems likimo žmonėms pasiūlyčiau sveikatą stiprinti čia. Pati sakau visiems neseniai atvykusiems pacientams: „Čia viskas puiku. Pasinaudokite, ką jums tegali pasiūlyti tik Palangos reabilitacijos ligoninė. Nuostabūs specialistai, puiki įranga, labai geras oras“.

2013 metų pabaigoje Palangos reabilitacijos ligoninėje pradėtas taikyti dar vienas fizikinis gydymo metodas – smūgio bangos (arba akustinės bangos) terapija (angliškai – Shockwave therapy).
„Tai – pakankamai naujas prietaisas, kurio veikimas ir efektas pagrįstas infragarsine banga, kuri išgaunama suspaustu oru dideliu greičiu stumiamai metalinei šerdžiai atsitrenkiant į aplikatorių. Šiai bangai būdingas staigus audinių slėgio padidėjimas, besikeičiantis į sumažėjimą ir vėliau atsirandanti neigiamo slėgio fazė, kuri ir sukelia terapinį poveikį. Per tarpiklį, esantį tarp aplikatoriaus ir odos, banga perduodama į kūną. Perduota mechaninė energija sukelia gijimo ir audinių atsistatymo efektus, lėtinių uždegiminių procesų transformaciją, išjudina nejudrius sąnarius. Šiai dienai toks metodas yra vienas efektyviausių būdų skausmui, susijusiam su raumenų-griaučių sistema, gydyti“, – sakė gydytojas reabilitologas Darius Kurlys. Jis tokį metodą ligoninėje taiko kartu su gydytoja reabilitologe Jūrate Jokubauskiene.
PRL naudoja pagal naujausias technologijas pagamintą vienos čekų kompanijos prietaisą BTL 5000. D. Kurlys sako, kad šis prietaisas turi daug naudingų biologinių poveikių: pagerina ląstelių jonų kanalų veiklą, padidina ląstelių membranos pralaidumą, stimuliuoja citokinų gamybą ląstelėje, sausgyslių ir raumenų kraujagyslių regeneracija skatina pagerėjusią kraujotaką. Be to, aktyvuojami osteoblastai, todėl skatinamas kaulų gijimas ir formavimasis iš naujo, gerėja mikrocirkuliacija ir audinių metabolizmas, taip pat ardomi nereikalingi intrasąnariniai ir intrasausgysliniai kalcifakatai, pasiekiamas analgetinis efektas.
„Tikslingi nutaikius smūgines bangas, aplinkiniai audiniai patiria tik visai nežymų stresą, organizmas nenuvarginamas medikamentais. Šį gydymo metodą galima taikyti ir ambulatoriškai“,– sakė D. Kurlys.
Smūginėmis bangomis gydomos tokios indikacijos: kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies skausmai; plaštakų ir pėdų sausgyslių bei smulkiųjų sąnarių patologija (taip pat ir vadinamieji „pentinai“); pečių sąnarių sausgyslių pažeidimas; epikondilitai; girnelės tendinitas; skausmą sukeliantys taškai arba skausmingi taškai raumenyse ir kitur.
Anot D. Kurlio, procedūra trunka 10-15 minučių, taikoma kartą per savaitę. „Taikymo dažnumą apsprendžia paciento būklė, – sakė gydytojas. – Pacientė, kurią matote, skundžiasi skausmais juosmeninėje stuburo dalyje. Procedūra padės sumažinti įtampą toje dalyje“.
Prieš pradedant taikyti šį naują gydymo metodą, Palangos reabilitacijos specialistai mokėsi Čekijoje, Prahoje, BTL kompanijos mokymo bazėje.
„Atvažiavau į Palangos reabilitacijos ligoninę iš Anglijos, kur gyvenu paskutinįjį pusmetį. Galiu palyginti Anglijos ir Lietuvos mediciną. Mūsų medicina nepalyginamai geresnė nei Anglijoje. Po procedūrų Palangos reabilitacijos ligoninėje jau jaučiuosi geriau“, – sakė pacientė Jolanta Baronienė.

Ergoterapija – pacientų galimybių atkūrimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius bei visuomenės nustatytus reikalavimus.
Ergoterapijos procedūrų metu įvertinami paciento funkciniai sutrikimai ir fiksuojamos esamos problemos; sudaromas veiksmų planas ir numatomos priemonės problemoms spręsti; lavinami savarankiškumo įgūdžiai; rankos funkciniai judesiai; parenkami įtvarai, jie pritaikomi ir apmokama kaip jais naudotis; konsultuojama namų ir darbinės aplinkos pritaikymo klausimais; lavinamos kognityvios funkcijos; darbiniai įgūdžiai.
Užtikrinant ergoterapijos efektyvumą naudojami naujos kartos aparatai bei modernios priemonės, pavyzdžiui: inovatyvi „Hand Tutor“ sistema (moderni sistema sukurta įvertinti ir lavinti plaštakos bei riešo funkcines galimybes, gerinti motorinius, sensorinius ir kognityvinius sutrikimus, atliekant aktyvius pratimus; Kinetec riešo ir plaštakos sąnarių CMP aparatas Maestra ir Kinetec riešo ir plaštakos sąnarių CPM aparatas Maestra Portable (riešo ir plaštakos judesių amplitudės palaikymui, gerinimui, kontraktūrų profilaktikai); veidrodžio terapija (gerina viršutinių galūnių motoriką, judesių amplitudę, atliekamų judesių greitį ir tikslumą bei plaštakos judesių miklumą); užimtumo terapija (kūrybinių metodų taikymas); paskaitos (grupinių užsiėmimų metu pateikiama informacija aktualiais klausimais, aptariamos problemos ir jų sprendimo būdai).

 

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius