A. Kubilius: „Visada Palangą laikiau nuostabia, bet ligšiolinių vyriausybių ji buvo apleista“

Ne tik landūs žurnalistai, bet net aukščiausi kurorto savivaldybės pareigūnai negalėtų tiksliai pasakyti, kiek kartų per pastaruosius pusantrų metų šalies premjeras Andrius Kubilius aplankė Palangą. „Buvau pas jus ir praėjusią žiemą – ėjau pėsčiomis iš Klaipėdos į Palangą. Apie tai, ko gero, niekas ir nesužinojo“, – šypteli Vyriausybės vadovas, priėmęs pokalbiui „Palangos tilto“ redaktorių savo darbo kabinete.

Palanga premjerui A. Kubiliui turi būti dėkinga
Užtat vargiai pakaktų vienos rankos pirštų išvardinti, kokiems Palangos projektams A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė dosniai pažėrė lėšų po išvažiuojamojo Vyriausybės posėdžio Palangoje prieš beveik pusantrų metų, atėjus į valdžią konservatoriams ir jų merui Šarūnui Vaitkui.
Galbūt A. Kubilius negali pasigirti aukštais visuomenės palankumo reitingais, bet būtent jam Palanga šiandien turi būti dėkinga, kad metų metus „įstrigusios“ kurorto problemos per tokį trumpą laiką buvo išspręstos ar yra sprendžiamos.
Visų pirma, už finansavimą kurhauzo restauracijos. Už prisidėjimą skiriant lėšas biokuro katilinių Palangoje ir Šventojoje statybai, už Palangos estrados pirmojo etapo rekonstrukcijai numatytas lėšas. Už Palangos aplinkkelio statybai numatytų lėšų padidinimą.
Po šiais visais sprendimais nebūtinai rasite premjero parašą. Bet akivaizdu, kad premjero palankumą Palangai, prie jos vairo stojus Š. Vaitkui ir Seime dirbant Pranui Žeimiui, pajuto visų ministerijų vadovai – jų palankūs sprendimai mūsų kurortui pasipylė kaip iš gausybės rago.
„Aš visada Palangą laikiau itin svarbiu šalies miestu. Nuostabiu kurortu“, – teigia A. Kubilius ir priduria: „Atvirai kalbant, mūsų Vyriausybė iš buvusiosios paveldėjo gan liūdną palikimą. Apleistą didžiausią šalies kurortą su visiškai neišnaudotu jo potencialu. Palyginti, pavyzdžiui, su Druskininkais ir kaip jie buvo plėtojami per pastaruosius dešimt metų“, – pripažino šalies premjeras.

Kokia palangiškių atmintis?
Galbūt besisukant margaspalvei rinkimų karuselei, kai kurie palangiškiai užmiršo, kokia buvo pati darbų pradžia.
Vyriausybės išvažiuojamasis posėdis Palangoje 2011 metų vasarą. Praėjus po savivaldos rinkimų vos keliems mėnesiams.
Vos kojas valdžioje apšilusiam merui reikėjo didelės drąsos ir užnugario Seime ir Vyriausybėje, kad galėtų išdrįsti šalies premjerui primygtinai siūlyti surengti išvažiuojamąjį Vyriausybės posėdį Palangoje.
Toks užnugaris ir parama atsirado – Seimo narys Pranas Žeimys. Pats buvęs kurorto meras, galbūt tylokas, bet įtakingas Seime, Vyriausybėje ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje (TS-LKD).
A. Kubilius neslepia, kad būtent energingo konservatorių mero Š. Vaitkaus ir įtakingo P. Žeimio dėka buvo nuspręsta tokį posėdį surengti Palangoje.
„Stojus prie Palangos vairo labai energingam Šarūnui Vaitkui, Vyriausybėje pamatėme, kad visos kurorto problemos gali būti efektyviai ir konstruktyviai sprendžiamos“, – teigia premjeras.
„Bet, premjere, energijos nestokojantys konservatoriai merai stojo ir prie kitų šalies miestų vairo. Nuspręsdamas pasirinkti tokiam didelės svarbos įvykiui, ko gero, ir šiek tiek rizikavote. Juk, ko gero, iki tol Š. Vaitkaus gerai ir nepažinojote. Neabejoju, kad ir kiti merai siekė, kad toks posėdis vyktų pas juos...“ – buvau tiesmukas.
Klausimas A. Kubilių privertė nusijuokti.
„Išties buvo nemažai durų varstymo bei skambučių ir iš kitų... Bet mane paveikė mero Š. Vaitkaus ryžtingumas ir P. Žeimio užsispyrimas. Pajutau, kad Vyriausybės dėmesys Palangai gali virsti dideliais darbais. Pasitikėjimas žmonėmis tokiu atveju yra labai svarbus – meras Š. Vaitkus privertė mane savo užsidegimu juo patikėti. Bet neslėpsiu, kad P. Žeimys įdėjo daug pastangų ir paaukojo laiko, kad durys Š. Vaitkui Vyriausybėje ir ministerijose lengviau vertųsi“, – sakė „Palangos tiltui“ premjeras.
„Tikrai džiaugiuosi, kad Palanga turi puikų tandemą – patyrusį Seimo narį ir labai energingą, kurorto patriotą merą Šarūną Vaitkų. Rezultatai yra visiems matomi: atgimstantis kurhauzas, prasidėsiančios sporto arenos, biokuro katilinių statybos, vasaros estrados renovacija, aplinkkelis“, – pridūrė A. Kubilius.
„Džiaugiuosi, kad Palangai, padedant Vyriausybei, pavyko ištaisyti kai kuriuos sisteminius sunkumus – omenyje turiu sustabdytas infrastruktūros objektų statybas, reikalaujant Kultūros paveldo departamentui. Rasti kompromisai padės Palangai imtis svarbių visam kurortui projektų atnaujinimo ir įgyvendinimo“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Konservatorių vyriausybė Palangos neužmirštų
Kunkuliuojant priešrinkiminėms aistroms, ko gero, Palanga negali būti tikra, kad ji susilauks tiek pat dėmesio ir iš būsimos, naujos Seimo daugumos patvirtintos Vyriausybės. Bet A. Kubilius įsitikinęs, kad Palangai bet kuri Vyriausybė turi skirti ne mažiau dėmesio nei jo vadovaujamas ministrų kabinetas.
„Mano vadovaujamos Vyriausybės politika buvo tokia – visada skirti daugiau dėmesio, laiko ir lėšų toms problemoms, regionams, kurie iki šiol jų, palyginti su kitais miestais ar kurortais, yra mažiau susilaukę. Dėl to ir buvo toks dėmesys Palangai“, – sako TS-LKD pirmininkas.
Jis norėtų, kad Lietuvos žmonės nepasiduotų spalvingiems rinkimų šūkiams didesnių darbų nenuveikusių partijų ir partijėlių, o rinktųsi pagal jau atliktus darbus.
„Jeigu manęs klausiate kaip Tėvynės Sąjungos-LKD pirmininko, sakau atvirai, kad mūsų partija yra pasiruošusi vykdyti pradėtus darbus. Palangoje, žinoma, taip pat“, – „Palangos tiltui“ tvirtino premjeras.

Būtina stipri komanda savivaldoje
A. Kubilius prisipažino, kad į Palangą žvelgiąs ne kaip į „vietinį kurortą“, bet kaip į didžiausią šalies kurortą, itin svarbų Lietuvai miestą.
Bet, anot jo, vien gražių ketinimų nepakanka nei Vyriausybėje, nei savivaldoje.
„Kad sprendimai būtų įgyvendinami, būtina, kad vietos savivaldos turėtų stiprią valdžios komandą. Kad turėtų aiškią problemų sprendimo strategiją. Ir, žinoma, kad turėtų palaikymą Vyriausybėje ir Seime. Dėl Š. Vaitkaus ir P. Žeimio pastangų Palangos reikalai yra labai gerai žinomi ir Vyriausybėje, ir ministerijose. Kai nėra efektyviai ir vieningai dirbančios komandos vietoje, gražių Vyriausybės norų niekada neužteks“, – įsitikinęs premjeras.
A.Kubilius sako, kad būtent stipri lyderystė vietoje ir didelis palaikymas Vilniuje yra kito šalies kurorto – Druskininkų – sėkmės raktas.
„Gal dar ir anksti šnekėti, bet, regis, ir Palangoje mezgasi stiprus politinis tandemas: energingo ir jauno Palangos mero Šarūno Vaitkaus ir patyrusio, įžvalgaus Seimo nario Prano Žeimio“, – pastebi A. Kubilius.
„Pavyzdžiui, aš jau, ko gero, net negalėčiau prisiminti visų techninių plonybių ir smulkmenų, dėl kurių kurhauzo renovacija tapo galima, bet aš ir po dešimties metų prisiminsiu, kad kurhauzo atstatymas tapo įmanomas po itin kryptingų ir sutelktų Šarūno Vaitkaus ir Prano Žeimio pastangų. Kai jie padarė visą „juodą“ darbą, tuomet ir Vyriausybę įtikino, kad būtina prisidėti prie istorinio kurorto pastato atstatymo“, – pastebėjo A. Kubilius.

Nacionalinio biudžeto pagalba Palangai vasarą
Premjeras, kurio vizitinė kortelė yra darbai, o ne pažadai, teigia „rimtai apsvarstysiantis“ kai kuriuos mero Š. Vaitkaus siūlymus, kurie premjerą iki šiol neretai priversdavo susiraukti.
Pavyzdžiui, kurorto reikmių užtikrinimui sezono metu, kuomet Palanga virsta šalies vasaros sostine, numatyti specialiai šalies biudžeto lėšų.
„Žinoma, pirmiausia kurorto biudžete turi būti numatytos visos eilutės, kad būtų patenkintos visos kurorto reikmės ir sezono metu. Tačiau ir kitokie – jūsų paminėti taip pat – problemų sprendimo būdai galėtų būti svarstomi. Žvelgiant į ateitį, kas bebūtų Vyriausybėje, turėtų svarstyti, kaip padėti Palangai susitvarkyti su labai specifinėmis miesto reikmėmis vasarą“, – sakė premjeras, prisipažinęs, kad šalies dabartinis biudžetas nėra „paprastas“.
Premjeras palankiau žvelgia ir į galimybę prisidėti prie turistų srautų į pajūrį skatinimo skiriant lėšų skrydžių bendrovių reisų į Palangos oro uostą pritraukimo.
„Žinoma, pirmiausia tai turi būti pajūrio savivaldybių reikalas. Ir aš žinau, kad Palangos savivaldybė ir jos meras yra itin aktyvūs, siekdami, kad visos pajūrio savivaldybės rastų finansinių galimybių prisidėti prie daugiau skrydžių į Palangą. Kai regiono savivaldybės nuspręs, ko, kaip ir kiek joms tokiam poreikiui reikia, derėtų su pasiūlymu ar prašymu kreiptis į Vyriausybę. Tuomet būtų galima spręsti, kaip Vyriausybė galėtų padėti“, – sakė A. Kubilius.

Kad Palanga taptų patraukli šeimoms ir žiemą
Paprašytas minutėlei save įsivaizduoti kurorto meru ir pasakyti, kokių idėjų kurorto ekonomikos skatinimui pats pasiūlytų, Vyriausybės vadovo darbą baigiantis A. Kubilius šyptelėjo: „Ko gero, nebūtų lengva staiga tapti didžiausio kurorto meru...“
„Bendrąja prasme, įsivaizduočiau, kad Palanga turėtų plėtoti ir vystyti tokią infrastruktūrą, kuri Palangą paverstų miela šeimoms ne tik vasarą, bet ir žiemą. Matyt, kol kas didesnės veiklos, paslaugų pasiūlos šeimoms žiemą kurorte nėra“, – sakė konservatorių lyderis, prisipažinęs, kad, turėdamas laisvą dieną, mielai renkasi atostogas pajūryje.
Prisiminęs žygį pėstute praėjusią žiemą iš Klaipėdos į Palangą, jis šypteli: „Keliavome su mažyčiais nuotykiais, bet buvo labai smagu. Patikėkite, užšalusius net mažus upeliukus gali būti labai nelengva įveikti... Žiemą mane Palanga žavi savo ramybe. Bet, kad Palanga sumažintų tokį didelį skirtumą tarp sezono ir tyliojo meto, matyt, turėtų vystyti žiemos paslaugų infrastruktūrą“, – teigė A. Kubilius.

Pirmoji Vyriausybė dirbusi visus ketverius metus
A.Kubiliaus Vyriausybė yra pirmoji šalies vyriausybė per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, kuri sugebėjo dirbti visus keturis metus.
„Žinoma, tai labai džiugina ir parodo mūsų Vyriausybės stiprybę, mokėjimą dirbti itin nepalankiomis sąlygomis“, – sakė „Palangos tiltui“ A. Kubilius.
Vyriausybės didžiausiu pasiekimu premjeras laiko suvaldytą finansų krizę.
„Pirma, pažymėsiu, kad šiuos finansinius metus baigsime savo finansų sistemą praktiškai suderinę su Mastrichto kriterijais. Antra, jau antrus metus stebime ekonomikos atsigavimą po didelės recesijos. Pavyzdžiui, pernai Lietuvos ekonomikos augimas buvo sparčiausias visoje Europos Sąjungoje. Iš duobės jau išlipome – dabar yra laikas augti. Ir šalies ekonomikai, ir kiekvieno šalies gyventojo biudžetui. Trečia, mes ženkliai į priekį pastūmėjome Lietuvai kertinius energetinius projektus, kurie, tikimės, bus tęsiami ir toliau“, – A. Kubilius vardijo Vyriausybės darbo rezultatus.
Atsakydamas į klausimą, ar vis tik prie Vyriausybės vairo darytų kažką kitaip, jeigu laikrodį būtų galima atsukti atgal nors ketverius metus, premjeras pastebėjo, kad laikrodžio rodykles, jei galėtų, mieliau atsuktų ne ketverius, o bent šešerius metus atgal.
„Skirtingai negu Estija, Lietuva dar 2006 metais ne ruošėsi krizei, o išlaidavo. Dėl to 2008-2009-ųjų krizė itin skaudžiai atsiliepė Lietuvai. Mes ir toliau sakome: išlaidauti ir toliau negalima. Pasiklausius rinkiminių pažadų, kartais neramu, kad vėl neprasidėtų išlaidavimo vajus, kokį buvo „užkūrę“ socialdemokratai 2008-aisiais”, – prisipažino premjeras. „Kaip Tėvynės Sąjungos –LKD pirmininkas ir premjeras, kurio Vyriausybė suvaldė dideles biudžeto bėdas, tikiu, kad Lietuvos žmonės įvertins mūsų rezultatus. Dabar atėjo laikas spartinti šalies ekonomikos augimą, mažinti labiausiai socialiai pažeidžiamų gyventojų mokestinę naštą, kelti dirbančiųjų pajamas. Tokius tikslus esame numatę ir savo rinkimų programoje. Jeigu žmonės mumis pasitikės, ji bus įgyvendinta“, – patikino A. Kubilius.

Rinkimų politinė agitacija. Bus apmokėta iš TS-LKD specialios rinkimų sąskaitos. Užs Nr. R017