Adas Sendrauskas: „Negaliu nė akimirkai sustoti, nes gyvenimas pernelyg trumpas“

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012-09-27
Peržiūrėta
2382
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

A. Sendrauskas visada kupinas idėjų ir sumanymų.
A. Sendrauskas visada kupinas idėjų ir sumanymų.

Tik sužinojęs mūsų pokalbio temą, A.Sendrauskas sakė nelabai su ja sutinkąs. Taip, gyvenimas esąs trumpas, taip, sustoti negalima, tačiau stabtelėti reikia. Kitaip net nespėsi pajusti, kad esi laimingas.
„Gal ir sudarau įspūdį skubančio, lekiančio žmogaus. Esu net girdėjęs sakant, kad manęs visur per daug, – šypteli pašnekovas. – Bet toks jau aš esu – noriu daug ką aprėpti, tačiau, patikėkite, niekur niekada neskubu, niekada nevėluoju. Norint viską suspėti, reikia gerai suplanuoti. Čia kaip šuoliuose į aukštį – yra vienuolika žingsnelių, ir – skrydis. Jo aukštis nuo tų žingsnelių priklauso“.

Susidomėjo dar mokykloje
Fotografija būsimasis fotomenininkas susidomėjo besimokydamas Palangos vidurinėje mokykloje (dabartinė Senoji gimnazija). Chemijos mokytojas Algimantas Želvys vadovavo kino-foto būreliui, į kurio veiklą įsijungė keturiolikmetis Adas. Jam patiko šio meno paslaptys ir atmosfera raudonos šviesos užlietoje laboratorijoje. Ir iki šiol prisimena pirmąsias parodas mokykloje: „Vaikiška tai buvo – šuniukai, pušelės, kopos...“.
Veiklos vaikinui netrūko: jis sportavo, fotografavo, lankė literatų būrelį, muzikos mokykloje mokėsi trimitu groti. Tačiau triūba liko toli praeity – koks ten mokslas, kai didelės meilės instrumentui nejuto, nes į muzikos mokyklą tėvai „nuvarė“, kad vaikas ne kokias eibes krėstų, o rimtą užsiėmimą turėtų.
Su sportu draugauta ilgiau. Ir pasiekimų rimtų būta: Palangoje šuoliuose į aukštį Adui lygių nebuvo, mažai tokio lygio sportininkų buvo ir visoje šalyje – A.Sendrauskas 1974 m. buvo pakviestas į Lietuvos jaunimo rinktinę.

Fotografijos meno studijos
Baigęs vidurinę mokyklą A. Sendrauskas norėjo studijuoti fotografijos meną, tačiau tuometiniame Dailės institute nebuvo tokio fakulteto. Žymus Lietuvos fotomenininkas Rimantas Dichavičius, dažnai rengdavęs parodas Palangoje, minėjo, jog po poros metų rengiamasi įkurti meninės fotografijos specialybę. Ir pažadėjo padėti įstoti, nes įžvelgė jaunojo fotografo darbuose nemenką kūrybinį potencialą.
Tačiau – reikėjo tuos du metus išlaukti. Ir po vidurinės mokyklos jis įstojo į Vilniaus technologijos technikumo fototechnikos specialybę. Tačiau po pusantrų metų mokslai buvo nutraukti. Pasak pašnekovo, jo pamfletai, satyriniai kūrinėliai, spektakliai ir kalbos sudomino atitinkamas struktūras, ir jis 1976 m. buvo „ištremtas“ į armiją.
„Laikai tokie buvo – protestuodavo prieš Tarybų valdžią visokiais būdais. Būdavo, Palangoje tai Lietuvos trispalvė iškeliama, Tarybų Sąjungos vėliava sudeginama, tai tribūna prieš spalio švenčių mitingą dažais ištepliojama. Gaudydavo visus „įtartinus“, tardydavo. Gal kas ir mane paminėjo – tad ir patekau į „strojbatą“. Bet ta tremtis, kaip nekeista, daug gero davė – buvau Novgorode, kuriame lankiausi 1975 m., į kurį paskui nekart grįžau, fotografavau, turėjau progos pagyventi vienuolynuose ir iš arti matyti nuostabias Teofano Graiko freskas. Mane nuo pat mokyklos domino architektūra ir šventos vietos. Novgorode surengiau nemažai parodų, kurios buvo eksponuotos Sankt Peterburge, Maskvoje, Vilniuje, Klaipėdoje. O 2007-aisias išleidau albumą „Novgorodo žemės gera žinia”, kuris iš mano išleistų albumų iki šiol arčiausiai širdies“, – pasakojo fotomenininkas.

Nuo Sankt Peterburgo iki Palangos
Po tarnybos armijoje A. Sendrauskas „raudonu“ diplomu neakivaizdžiai baigė Maskvos technologijos technikumą ir įgijo teisę studijuoti bet kurioje Tarybų sąjungos aukštojoje meno mokykloje, stodamas į ją laikyti tik vieną – kūrybinį – egzaminą. Tolesniems mokslams pasirinko iki pat šiol Rusijos kultūros sotine vaidinamo Sankt Peterburgo (tada – Leningrado) Kultūros institutą, kuriame neakivaizdžiai studijavo kino-foto režisūrą.

Gyventi jis grįžo į Palangą
„Dirbti mane buvo priglaudęs Vitalis Bernardas Litvaitis, tuomet vadovavęs „Palangos vandentiekiui“. Ne todėl, kad jiems labai būtų reikėję fotografo. Ten aš dirbau vadinamąjį kultūrinį – masinį darbą: parodų organizavimas, renginiai ir visa, kas su jais susiję“, – prisimena pašnekovas.
Paskui atėjo 1990-ieji, atsirado galimybė kurti kooperatyvus. A.Sendrauskas su žmona Viktorija taip ir padarė. Vėliau jie nusipirko buvusios duonos parduotuvės patalpas ir atidarė „Palangos fotocentrą“: „Penkiolika metų paskolą mokėjom. Vėliau įsigijome šiuolaikišką įrangą fotografijų gamybai. Šiandieną „Fotocentras“ – vienintelė Palangoje įmonė, aptarnaujanti fotomėgėjus“.

Parodos, renginiai, projektai... 
Tačiau žiūrint į visą laiką kažkur skubantį, lekiantį, idėjomis fontanuojantį ir renginiams diriguojantį A.Sendrauską sunku patikėti žodžiais, kad meninei fotografijai jis skiria tik 10 proc. laiko. O parodos, o kiti jo kuruojami projektai?
„Žinot, aš dar ir dabar prisimenu fotografijos parodas, kurios – seniai seniai – buvo rengiamos „Naglio“ kino teatre ir kuriose dalyvaudavo visi žymiausi Lietuvos fotomenininkai. Tokių parodų pasiilgstu. Kalbant apie autorines – per metus galėčiau keletą parodų surengti Palangoje, tačiau man tai kažkaip negražu, gal net kiek neetiška atrodo. Nesivaikau rekordų – o yra tokių mūsų miestelyje, kurie giriasi: surengiau 256-ąją personalinę parodą. Ir kas iš to? Man įdomiau dirbti su taip vadinamais projektais – tai įgyvendinta meninė idėja, kuri reikalauja labai daug kūrybinio darbo: tai idėjos vizualizacija, techninis sprendimas, sąmata, lėšų ir bendraminčių paieška, parodos ar leidinio pristatymas ir jo sklaida. Projektus teko įgyvendinti labai skirtingose šalyse: Lietuvoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Belgijoje. Dabar knieti kažką nuveikti Kinijoje, tam ruošiuosi keletą metų“, – sakė Adas.

Džiaugiasi projektais Bergeno saloje
„Man labai brangus albumas „Palanga. Dailės įžvalgos“, kurį skyriau savo bičiuliams Palangos dailininkams. Tai leidinys, kuriame sudėta Palangos kultūrinė dvasia: bažnyčių, muziejų ir dailininkų dirbtuvių interjerai, skulptūros ir jų parkai, iškilių autorių kūryba.
Ir labai džiaugiuosi projektais su Bergenu Riugeno saloje – mūsų miesto partneriu. Pernai vasarą sukurtas albumas „Einblicke. Bergen auf Ruegen“ išleistas 2000 egzempliorių tiražu ir, nepraėjus nei pusmečiui, pakartotinas leidimas. Leidybinis-parodinis projektas pavasarį buvo parodytas Briuselyje kaip didelio tarptautinio projekto dalis, už kurį Bergeno miesto savivaldybei šių metų rugsėjo 1 d. buvo įteikta Europos vėliava“, – papasakojo A.Sendrauskas.
Leidinyje „Einblicke“ buvo pristatyti trys garsiausi Bergeno menininkai. Palanga jau turėjo progos pamatyti dviejų autorių: tapytojo Jorg Korkhauso ir fotografo Klauso Enderio kūrybą. Beje, pastarojo paroda „Aktas ir kraštovaizdis“ galerijoje „Ramybė“ bus eksponuojama visą spalio mėnesį.
Palangos ir Bergeno savivaldybės palaikė idėją ir parėmė fotoparodos, reprezentuojančios abu susibičiuliavusius miestus, sukūrimą kelte „Vilnius Seaways“. Keliaujantys keltu Klaipėda-Sassnitz-Klaipėda turi laiko susipažinti su Palangos ir Bergeno vaizdais.

Svarbu ne skubėti, o viską suplanuoti
Tik sužinojęs mūsų pokalbio temą, A.Sendrauskas sakė nelabai su ja sutinkąs. „Gal ir sudarau įspūdį skubančio, lekiančio žmogaus. Esu net girdėjęs sakant, kad manęs visur per daug, – šypteli pašnekovas. – Bet toks jau aš esu – noriu daug ką aprėpti, tačiau, patikėkite, niekur niekada neskubu, niekada nevėluoju. Norint viską suspėti, reikia gerai suplanuoti. Čia kaip šuoliuose į aukštį – yra vienuolika žingsnelių, ir – skrydis. Jo aukštis nuo tų žingsnelių priklauso“.
Didžiausias tęstinis fotografinis projektas – Plungės fotobienalės, kurios tapo „Plungės – Lietuvos kultūros sostinės 2009“ tęsiniu. A.Sendrauskas sukūrė fotobienalės nuostatus 2010-2018 metams ir dalyvauti kviečia Lietuvos, Rusijos, Kinijos, Prancūzijos, Japonijos ir JAV fotografijos organizacijas. Šių metų fotobienalės svečiai buvo Kinijos Liaudies Respublika, pristačiusi Kinijos fotomenininkų ir Kinijos folkloro fotografų asociacijų parodas. Sunku įsivaizduoti, tačiau „Plungės fotobienalėje 2012“ autoriai iš 8 pasaulio šalių eksponavo per 2000 nuotraukų. Prancūzija bus „Plungės fotobienalės 2014“ garbės svečias ir pristatys parodas, skirtas fotografijos išradimo 175-osioms metinėms.
Prašnekęs apie parodų ir renginių organizavimą, A.Sendrauskas sako negalįs atsistebėti, kad iki šiol nėra informacijos apie tai, kaip Palanga rengiasi kitąmet būti Lietuvos kultūros sostine. Niekur nėra skelbta, kas tuo projektu rūpinasi, kokia darbo grupės sudėtis, nežinia, ar su kokiais nors vietos menininkais bei kultūros žmonėmis apie renginį kalbėta. Keista, kad nebuvo skelbtas konkursas logotipui sukurti, nors jis, kaip žinia, jau patvirtintas: „Kultūros sostinė – tai stimulas vietiniams menininkams. Kitąmet „Palangos fotoklubui 750“ – dešimt, dailininkų kūrybinei grupei „Mostas“ – dvidešimt, o tautodailininkui A. Žulkui – net aštuoniasdešimt metų sukanka. Kūrybingų žmonių, minčių, idėjų ir meno turime daug, tačiau nėra kam tai apjungti, susisteminti, apibendrinti, paviešinti“.
A. Sendrauskas paminėjo, jog jis ir asociacija „Fotobienalė LT“ su entuziazmu prisidėtų prie projekto „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013“; vardan to atsisakytų kitiems metams planuojamo leidybinio projekto Kinijoje: „Ji niekur nedings, o kultūros sostine nežinia kada dar būsime“.
O kada Adas Sendrauskas stabteli ir pasijunta laimingas? „Esu laimingas, kai matau laimingą savo šeimą, savo artimuosius. Kai pavyksta susitarti su savimi ir suderinti darbus, polinkius, potraukius, geidulius... Kai matau, kad mano inicijuoti projektai pavyksta ir yra žmonių įvertinami“, – sako Palangos fotomenininkas.

 

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Jūros mūšos aidai kurorto kūrėjų meninėje raiškoje ir gyvenime". 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Moterys nori ne tik auginti vaikus, o vyrai – ne tik „daryti karjerą“. 


Ko gero, pirmąkart per ilgą savo žurnalistinę karjerą savo pašnekovui sunkiau nei įprastai formulavau interviu klausimus. Ko dabar, karantino suvaržymų metu, klausti žmogaus, kuris iki koronaviruso pandemijos sukosi visų Palangos kultūros renginių centre? Kokia gali būti kultūra kurorte karo, kaip šių eilučių autoriui pasakė viena „Palangos tilto“ skaitytoja –...


Gerumo niekada nebūna daug, o ypač šiuo slogiu karantino metu. Tačiau būrys Palangos veiklių ir energingų geradarių moterų, susivienijusių į Palangos LIONS moterų klubą, skuba daryti stebuklus – didesnius ir mažesnius. Tiems, kuriems jų labiausiai reikia. „Palangos tiltas“ kalbėjosi su Palangos LIONS prezidente Raimonda Mitkuviene.


Palangiškio Aldo Kazlausko, labiau žinomo Aldo Ten vardu, nieku gyvu su kitu žmogumi aplink nesumaišysi. Kaip koala, legendinis Australijos sterblinis žinduolis, savo mažylius nešioja ant savęs, taip ir žymiajam fotografui iš Palangos ant kaklo nuolat siūbuoja masyvios fotokameros, pasiruošusios „šaudyti“. Perbraukus vyro plaukų...


Atsiradus Vidaus reikalų ministerijos sistemoje įrašui apie baustumą Italijoje dar 2002 metais, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Palangos skyriaus pirmininkas ir miesto savivaldybės Tarybos narys Danas Paluckas pasitraukė iš partijos skyriaus pirmininko posto, taip pat atsisakė Palangos miesto tarybos nario mandato. Praeities skeletai verčia ant šono dar vieną...


Trečią vasarą Palangoje organizuojamas „Bagažinių“ turgus greit išpopuliarėjo, jame palangiškiai pamėgo ir apsipirkinėti, ir prekiauti. Šio turgaus iniciatorės – Auksė Buteikienė ir Auksė Kontrimienė–džiaugiasi, kad idėja pasiteisino itin greitai, tad netrukus ėmė žvalgytis naujos vietos, bet geresnės niekur nėra. Kaip patikino moterys, nėra jau...


„Medalio žmogus“ – taip pavadinta dar visai neseniai išleista knyga apie žymų medalininką Petrą Gintalą. Jau seniai žinomas menininkas save įvardina kaip dviejų miestų gyventoją – jis gimė Telšiuose, tačiau gyvenimas taip surėdė, jog teko gyventi ir Palangoje, kur ir baigė mokyklą, atrado savo pirmuosius meninius gebėjimus, vėliau vėl grįžo į...


Į politiką merą Šarūną Vaitkų atvedęs Mindaugas Skritulskas, ko gero, didžiausias Palangos konservatorių strategas, šypteli, pastebėjus, kad jis esąs bene vienintelis žmogus, į kieno žodžius įsiklausąs meras. „Manau, kad meras klausosi visų, o jeigu teigiate, kad jis mano žodžiams skiriąs daugiau dėmesio, tai malonu, nors yra atvejų, kai jis neįsiklausė ir į mano...


Jau nebe pirmą vasarą vienoje iš J. Basanavičiaus gatvės kavinių vakarais koncertuoja ištikima Palangos bičiulė Vitalija Katunskytė. Pasirodymus estrados žvaigždė rengia kartu su saksofonistu Remigijumi bei iš užsienio grįžusia dukra Monika. Neslėpdama džiaugsmo dėl iš užsienio atvykusios dukters noro padėti mamai, estrados žvaigždė prisipažino kurortui jaučianti...


Tik sužinojęs mūsų pokalbio temą, A.Sendrauskas sakė nelabai su ja sutinkąs. Taip, gyvenimas esąs trumpas, taip, sustoti negalima, tačiau stabtelėti reikia. Kitaip net nespėsi pajusti, kad esi laimingas. „Gal ir sudarau įspūdį skubančio, lekiančio žmogaus. Esu net girdėjęs sakant, kad manęs visur per daug, – šypteli pašnekovas. – Bet toks jau aš esu...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius