Šimtai emigruojančių ir prieš Lietuvą bambančių žmonių, vargu, ar susimąsto, dėl ko tūkstantinės minios rinkosi ginti Lietuvos nepriklausomybės 1991-ųjų sauso 13-ąją. Ką dabartiniams paaugliams reiškia ši tautai juodu kaspinu perrišta data? Koks jaunųjų pašnekovų požiūris į sausio 13-tąją?
Lietuvos ginti nestotų
Palangos senosios gimnazijos moksleivė Aistė Andruškevičiūtė paklausta, ar Lietuvai iškilus realiai grėsmei stotų ginti Vilniaus televizijos bokšto, kaip tai darė tėvai ir seneliai, sakė: „Nemanau, kad eičiau ginti Televizijos bokšto... Man rūpi mano gyvybė ir tikrai nesu didelė patriotė. Be to, sunku net įsivaizduoti tą jausmą, gyvenant nelaisvoje Lietuvoje. Tiesiog negaliu įsivaizduoti savęs ginant Lietuvos“.
Mergina sakė: „Tiesiog nemanau, kad pasiryžčiau dėl Lietuvos rizikuoti gyvybe. Suprantu: Lietuva mano tėvynė, didžiuojuosi jos praeitimi ir jos pasiekimais, tačiau rizikuoti savo gyvybe – kraštutinumas“. Jos nuomone, šalies gynimas – Lietuvos kariuomenės darbas.
„Apie sausio 13-tąją mama man pasakojo, jog naktį pabudo nuo sirenų gausmo, įsijungė televizorių ir pamatė, kas dedasi... Baimė liejosi per kraštus, visi šeimos nariai verkė, nes tuo metu mamos brolis buvo Vilniuje, ir jie niekaip negalėjo su juo susisiekti“, – prisiminė mamos pasakojimą A. Andruškevičiūtė.
Mergina pridūrė: „Apie sausio 13-tąją žinau tiek, jog tada lietuviai bandė apginti Lietuvą nuo rusų, daug žmonių buvo sužeisti, daug jų žuvo. Rusai buvo užėmę televiziją, tačiau nuo naujos rusų okupacijos mus išgelbėjo pasaulis“.
Pasak moksleivės, tuo metu žmonės iš televizijos pranešė Vakarams, jog Lietuvą puola ir jie pradėjo skleisti informaciją po visą pasaulį. „Okupantai išsigando ir pasitraukė“, – istorinius faktus pasakojo moksleivė.
Laiškas gynėjui
Kita Palangos senosios gimnazijos moksleivė Laura Grincevičiūtė, paprašyta papasakoti, kas jos suvokimu nutiko per sausio 13-tąją ir ką jai apie tai pasakojo tėvai bei seneliai, pacitavo savo laišką, rašytą per lietuvių kalbos pamoką ir skirtą vienam iš žuvusių žmonių per Vilniaus televizijos bokšto gynimą.
„Atsirastų nemažai dvejojančių, ar kas nors šiandien dar eitų ginti mūsų Lietuvos, ar aukotų patogų gyvenimą vardan jos. Žinai, Rolandai, jei būčiau turėjusi galimybę tą dramatišką sausio 13-osios naktį kartu su Jumis visais pridėjusi ranką prie širdies traukti Erikos Masytės „Laisvę” – traukčiau, jeigu galėčiau apsikeisti su Tavimi vietomis – apsikeisčiau“, – už širdies griebiantį tekstą citavo L. Grincevičiūtė.
Pašnekovė atviraudama prisiminė tėvų pasakojimus apie tragišką dieną: „Tuo metu mano mama kaip tik gulėjo ligoninėje, nes turėjo gimdyti brolį ir dėl to labai bijojo. Tik prasidėjus kariniams veiksmams į ligoninę būtų paplūdę sužeistieji. Tokios mintys tik didino įtampą.
Gimnazistė taip pat prasitarė, jog merginos mama prašė savo vyro nieku gyvu neiti kartu su minia ginti televizijos bokšto Kaune, tačiau jis nieko nepaisydamas vis tiek ten nuėjo ir stovėjo su visais.
Karas – ne išeitis
Sakoma, jog kare nelaimi niekas. Jis atneša tik sielvartą ir skausmą žmonių širdyse. L. Grincevičiūtė apie jį sakė: „Aš visada tik už tai, kad būtų įdedamos visos pastangos, kad būtų išvengta smurto, nes tokiais atvejais dažniausiai nukenčia nekalti žmonės. Nieko gero tai neatneša!“ Pašnekovės manymu, sausio 13-osios naktis tik įrodo, jog yra ir kitų būdų apginti savo šalį nuo priešų. „Nors aukų nebuvo išvengta, tačiau jei žmonės būtų puolę, žuvusiųjų būtų kur kas daugiau“, – dėstė argumentus abiturientė.
„Ne už tokią Lietuvą kovojome...“
„Mano tėvynė ten, kur mano šeima. Gal ateityje tėvynė bus ir ne viena. Tiesa, bijočiau dėl Lietuvos aukoti gyvybę, nes dažnai išgirstu sakant „Ne už tokią Lietuvą kovojome“, – L. Grincevičiūtė pastebėjo, jog labai smerkti Lietuvos nereikėtų, mat ne taip seniai iškovota laisvė dar nespėjo suformuoti žmonių sąmonės. Mergina vylėsi, jog laikui bėgant žmonės labiau suvoks šios dienos prasmę. „Jei aukočiau gyvybę, tai tik dėl laisvės“, – pokalbio pabaigoje pridūrė Palangos senosios gimnazijos moksleivė.
Šią savaitę, trečiadienį, Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos skaityklos salėje pristatyta žurnalistės Ramunės Sakalauskaitės knyga „Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija".
Sausio 13-osios 25-ąsias metines mininti Lietuva nusilenkia savo didvyriams ir visiems tragiškos tautos istorijos liudininkams, kurių dėka laisvė tapo mūsų kasdieniniu buvimu. Palangos Sąjūdžio aktyvistė, Sausio 13-osios įvykių liudininkė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė Sofija Balšaitytė tikina tos istorinės dienos niekada...
Į „Palangos tilto“ redakcijos kavarytį praėjusį antradienį sugužėjo gražus būrelis palangiškių, kurie ne tik prisiminė kruvinuosius Sausio 13-osios įvykius, bet kai kuriems jų – Rimantui Mikalkėnui, 1991-ųjų Palangos merui, ir jau savivaldos rūpesčius palikusiam Broniui Martinkui, 1991-aisiais vadovavusiam Palangos miesto deputatų Tarybai, teko tragišką tautai...
Į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-ojo jubiliejaus renginius kovo vienuoliktąją įsijungė ir Šventoji.
„Pajūrys yra visos Lietuvos, tad kiekvieno žmogaus pagalba yra labai reikalinga. Labai svarbu skatinti bendruomeniškumą, o bendros veiklos, tokios, kaip padarinių sutvarkymas po stichinės nelaimės, tik dar labiau suburia bendruomenes ir parodo vieningumą, tai yra labai svarbu ir sveikintina“ – teigia Palangos miesto meras Šarūnas Vaikus. Renkamės prie...
Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos pradinukai sausio 11 d. ne tik dalyvavo akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“ 1991 m. sausio 13 d. įvykiams paminėti, bet ir kartu su savo mokytojomis kūrė sniego angelus.
Jau dvidešimt du metai praėjo nuo 1991-ųjų sausio 13-osios. Nuo įvykių, sukrėtusių visą pasaulį. Nuo nakties, kai mažytė tauta, vieninga ir susitelkusi, parodė ir įrodė, kokia mums brangi Lietuva, jos laisvė ir nepriklausomybė. Artėjant Laisvės gynėjų dienai „Palangos tiltas“ klausė savo pašnekovų: ką jiems reiškia Sausio 13-oji? Ir – ar...
Vilniuje tris dienas – nuo trečiadienio iki penktadienio – vyko pirmoji Lietuvoje ir didžiausia Baltijos šalyse tarptautinė gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltics 2012“, kurioje dalyvavo net 700 šios srities ekspertų, pusė iš jų – svečiai iš užsienio.
Šimtai emigruojančių ir prieš Lietuvą bambančių žmonių, vargu, ar susimąsto, dėl ko tūkstantinės minios rinkosi ginti Lietuvos nepriklausomybės 1991-ųjų sauso 13-ąją. Ką dabartiniams paaugliams reiškia ši tautai juodu kaspinu perrišta data? Koks jaunųjų pašnekovų požiūris į sausio 13-tąją?
Minint 1991 metų sausio 13 dienos sovietinės agresijos ir nepavykusio perversmo 21-ąsias metines, kalbiname Kovo 11-osios akto signatarą, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos deputatą, buvusį Palangos miesto merą Algimantą Vincą Ulbą. Laisvės gynėjų dienos liudininko atmintyje tebegyvi prisiminimai apie tuos metus, kuomet visa Lietuva ruošėsi atstatyti...
