Albertas Žulkus: „Jeigu pašalietis teigia, kad mano skulptūra kaip gyva, man tai – didžiausias komplimentas“

Albertas Žulkus: „Jeigu pašalietis teigia, kad mano skulptūra kaip gyva, man tai – didžiausias komplimentas“

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2012 06 21

„Žmogus, dar neapgavęs Lietuvos. Garbė palangiškiams, kad čia gyvena Albertas Žulkus ir jo darbščioji šeima. Štai kur tikrasis savo valstybės patriotas. Kūrėjas – grynuolis. Eruditas. Oho, kiek daug knygų perskaitęs. Taip pat didžiulę kolekciją bibliografinių retenybių, įvairiausių tautiškų leidinių net tada, kai juos draudė viešumoje rodyti, Albertas Žulkus turi sukaupęs po savo jaukių kūrybinių dirbtuvių stogu“, – 2008 metų pavasarį su neslepiama pasididžiavimo gaida balse kalbėjo pavydėtinai smulkmeniškai, giliai jo gyvenimo ir kūrybos kelią išstudijavusi, apie tai pati ne sykį rašiusi kultūrinę veiklą Palangai pašventusi bibliotekininkė Audra Lukauskytė.

 

„Mano širdis – be paslapčių“

Visa tai prisiminiau iš naujo, mąstydamas apie susitikimą su linksmo būdo kūrėju Albertu Žulkumi... po devynerių metų.

Smagu, kad visad atviri netik varteliai į kūrybinių dirbtuvių kiemą.

„Ir mano širdis – be paslapčių“, – tiesia ranką pasisveikinimui žmogus, kurio interviu pageidautų vienu metu visi laisvi ir „puslaisviai“ naujųjų laikų Lietuvos valstybės televizijų kanalai. Albertas Žulkus numoja ranka, išgirdęs kreipinį „ponas“.

„Tai būkim abudu „draugponiai“, – pasiūlau ir šypsena, kaip jazmino žiedas, nuskaidrina neišdidaus kūrėjo veidą.

„Jei patinka, pasirink atsiminimui įdomesnių jūros akmeniukų – Danijoje surinkti“, – dosniai pamalonino dėmesiu Albertas Žulkus.

Gal ir gerai, kad jau nebe tarybiniai metai. Iš jo kompanijos parą išeiti nesinori: mintis prikelia mintį. Taip ir praturtėjam, ar ne tiesa?

Kuo ne ponai?

Menininkai ir vaikai – ponai visais laikais.

 

Prisimenant susitikimą prieš devynetą metų

2003 metų liepos 24-27 dienomis Palangoje vyko Paryžiuje gyvenusio skulptoriaus „Antano Mončio dienos“. Sumaniai vadovaujant jo dukterėčiai, namų – muziejaus direktorei Loretai Turauskaitei ir žinomam eseistui, Nacionalinės premijos laureatui, poetui, Rolandui Rastauskui, kultūrinė programa buvo stebėtinai įvairi. Be renginių centre, be šventų Mišių Palangos bažnyčioje vykome į Grūšlaukės kapines ir Mončių kaimą, kur laukė įspūdingi, patys tikriausi žemaitiški pietūs. Į Mončių kaimą ir prie garsiojo Antano Mončio ąžuolo per vasaros „šutrą“ dabar retai traukinukų ratų švitrinamais geležinkeliuko bėgiais ėjome su Konstantinu Bogdanu, vienu žymiausių savojo meto skulptūros meistrų, buvusiu Lietuvos dailininkų kūrybinės sąjungos vadovu. Išgirdęs, jog gyvenu Kelmėje, profesorius pagyvėjo: „Taigi, brolau, aš ne sykį kalbėjau su J.Liaudanskiu ir jį dirbant kūrybinėse meistrų stovyklose stebėjau. Retas profesionalas šitaip gabus. Gerbiame. Beje, „paryžietis“ Antanas Mončys, Juozas Liaudanskis, Albertas Žulkus Palangoje turi daug panašių sąsajų. Gal dėl to, kad visi – žemaičiai?“ – klausiamai žvelgė gyvai bėgiais straksintis Konstantinas Bogdanas: „Jie, mes – giminės, broliai, vien todėl, kad panašiai kankinamės, šnekindami akmenis, medį, gintarą“...

 

Prisiminė pokarį

Tų pačių metų rugsėjo 4-ąją maloniai bendravome su žinomu žemaičių dievadirbiu, šimtų Užgavėnių kaukių autoriumi, subtiliu medžio skulptoriumi palangiškiu Albertu Žulkumi. Pokalbio metu jo 70-ojo gimtadienio išvakarėse garbusis meistras prisiminė pokario studijų metus Telšiuose, bendrakursius – dabar Lietuvos dailės muziejaus direktorių Romualdą Budrį, Aloyzą Toleikį, Vytautą Ciplijauską, daug gero papasakojo apie Juodkrantėje medžio skulptorių, papuošusių darbais „Raganų kalną“ stovyklai vadovavusį išskirtinių gabumų žemietį, šviesaus atminimo telšiškį Steponą Šarapovą (1936-1981). Užsiminus apie Kelmės garbės pilietį Juozą Liaudanskį, Albertas Žulkus nušvito.

„Taigi Stapuons anū atrado, pats ne sykį sakė. Sykiu mokėmės. Mes visi žavimės Juozo Liaudanskio darbštumu ir jo skulptūromis. Va, apie jį ir knygoje parašyta,“ – ištiesė susipažinimui puošnų R.Paknio leidykloje 2001 metais didelio autorių kolektyvo parengtą ir išleistą albumą „Steponas Šarapovas. Mažosios skulptūros“. Šis albumas buvo plačiai išreklamuotas Izraelyje ir plačiajame pasaulyje.

Steponas Šarapovas, kaip talentingų literatų – „deimančiukų atradėjas“ Juozas Tumas – Vaižgantas ekspedicijų po Žemaitiją, Lietuvą metu atrado provincijoje „nerealiai“ talentingų ir sąžiningų „kūrėjų – tautasielių“. Tarp jų ir kelmiškis Juozas Liaudanskis, akmenų skulptorius, apie kurį pagarbiai ir šiandien kalba kelias „dievų stichijas“ talentingai gyvenime valdantis Albertas Žulkus.

 

„Aš turiu savą liniją“

Maloniai pabendravome su nuovargio nepripažįstančiu palangiškiu, tvirto žemaitiško charakterio, kaip juodojo ąžuolo skulptūrėlė. „Juodasis ąžuolas – lobis, bet kietas, kaip šėtono ragai. Kas žino, kiek šimtų metų upėje išbuvo, geležim pavirto. Man tą gabalą Feliksas Užpelkis dovanojo“, – prisiminė Albertas.

Rodė 2008 metais telšiškių muziejininkų išleistą enciklopedinę knygą „Tradicinė žemaičių skulptūra“, pasidžiaugė jaukių namų sergėtojos – žmonos Teresės Žulkienės, nepralenkiamos spalvingų audinių kūrėjos darbštumu, nauja jos darbų parodėle. Prisiminėme jų dirbtuvėlėje anksčiau buvojusius, o širdies atmintyje savo balsus ir „margabūdes“ diskusijas palikusius menininkus Vytautą Galdiką, Rimą Daugintį, Romualdą Čarną, Aloyzą Toleikį... daugelį, daugelį, kurių vardai ir veidai nutolsta, o vėl sugrįžta, sugrįžta – ir vėl nutolsta, tarytum debesų laivai pajūrio dangumi. Metai – Laiko plaukai, žmogus bejėgis juos šukuoti, tačiau visada pajėgus prisiminti tai, kas nugyventuose gyvenimo metuose būta šviesaus, teisingo, prasmingo.

 

Mėgsta ir šachmatus

„A vieriji, anksčiau menininkai susitikdavome dažniau, visi buvom daug šnekesni, linksmesni, broliškesni. Ne kiekvienam skirta vaikščioti mūzų takais. Jie klaidūs, jie sunkūs. Ir aš čia sau toks įdomus, toks... „pusiau keptas, pusiau nedakeptas“, einu daug, o jau pajutau, kad dažnai minu vietoje, o dienos – nebėra. Jau pradėjau žilti“, – šmaikštauja arba rimtai filosofuoja draugiškasis „Medžio – gintaro poetas“ Albertas Žulkus: „Kad dabar jau beveik ir medį gali drožinėti, pasitelkęs „kompiuterines technologijas“, sūnus dirba mikliau, negu mes jo metuose“. Ir dar rašinio herojui labai malonūs du privatūs štrichai – faktai kūrėjo kasdienybėje.

Šiemet Albertas Žulkus iškovojo ketvirtąją vietą tarp Palangos šachmatininkų, kuriems sumaniai ir energingai vadovauja miesto tarybos narys Eimutis Židanavičius.

„O ko, Gedimin, dabar laukiu vakarais? Europos futbolo čempionato transliacijų. Sergu už Ukrainą. Ten tarnavau kariuomenėje“, – sako Albertas.

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Jūros mūšos aidai kurorto kūrėjų meninėje raiškoje ir gyvenime".


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Pasiūlęs atsisakyti centrinio Lietuvos darbo biržos aparato, kuriame dirba beveik 100 darbuotojų, o daugumą paslaugų perkelti į internetinę erdvę Lietuvos darbo biržos (LDB) Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas pakliuvo į LDB direktorės Ligitos Valalytės nemalonę – jos įsakymu buvo pradėtas tyrimas dėl M. Skritulsko galimo tarnybinio nusižengimo. Tyrimas...


Palangiškis menininkas, restauratorius, drožėjas Linas Žulkus – garsiųLietuvos menininkų Alberto Žulkaus (skulptoriaus,Lietuvos tautodailininkų sąjungos nario,medžio drožėjo) ir Teresės Žulkienės –tautodailininkės,žymiosaudėjos – sūnus.Jaunystės metais baigęs muzikos ir teatro akademiją,įgijęs muziko atlikėjo profesiją,L.Žulkus tikėjo,jog muzika taps jo pragyvenimo...


Atsikėliau anksčiau už mano ypatingą žmogų. Nusiprausiau ir nusprendžiau trumpam išeiti įkvėpti gryno oro. Praktiškai visos vietos, kuriose teko apsistoti, buvo be langų – kad gyventojai, o dabar ir šalies svečiai, galėtų pasislėpti nuo Afrikos karščio. Tokiose vietose naktį tvyro aklina tamsa, o laiko nuovoka tiesiog ištirpsta erdvėje. Tad ir oro man...


Šį savaitgalį įvyksianti Stalo šventė į Palangą ir vėl pakvies ne vieną svečią. Prisėdus prie stalų pasidžiaugti tuo, kas nuveikta, pabendrauti, pasigardžiuoti įvairiais patiekalais sugužės ir nemaža dalis palangiškių. Svečių bei kurorto gyventojų akis džiugins ir Palangos menininkų darbai – kurorto kultūros atstovai jau ruošiasi artėjančiam renginiui....


Tomas Julius Žulkus – ne tik žinomas miesto politikas, verslininkas, bet ir Rotary klubo, kurio pagrindinė veikla nukreipta į humanitarinių projektų rėmimą, narys. Nuo šių metų antrojo pusmečio iki 2015-ųjų liepos 1-osios T. J. Žulkus yra Palangos Rotary klubo prezidentas. Ką veikia Palangos rotariečiai? Koks tai klubas? „Palangos tiltas“ pakalbino Tomą J. Žulkų.


Tomas Julius Žulkus – Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys, Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas bei Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Palangos skyriaus narys įsitikinęs, jog šie metai bus labai darbingi. „Šiuos metus drąsiai galima vadinti iššūkių Palangai metais – pradėta įgyvendinti daug ambicingų projektų...


Tomas Julius Žulkus, Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys, Statybos ir miesto komiteto pirmininkas, per beveik du darbo miesto savivaldybės Taryboje metus jau įrodė esąs brandus politikas, kurio nuomonė svarbi ne tik jo vadovaujamo komiteto nariams, bet ir visiems politikams Taryboje, miesto bendruomenei. T. J. Žulkus – vienas pirmųjų kurorto politikų, kaip ir numato Tarybos...


„Istorikai šaltinių gali ieškoti bibliotekose. Archeologai visus duomenis turi išsikasti kastuvais“, – sako archeologas, povandeninės archeologijos Lietuvoje pradininkas, UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos Mokslinio ir techninio patariamojo komiteto narys, Klaipėdos universitete bei jo Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centre...


Palangos savivaldybės Tarybos nario Tomo Juliaus Žulkaus troškimas patvirtinti bendrapartiečio, liberalsąjūdiečio Susisiekimo viceministro Arūno Štaro žmonai Nijolei priklausančio sklypų kvartalų detalųjį planą buvo toks stiprus, kad, nuo balsavimo nusišalinus net partijos bendražygiams E. Židanavičiui ir A. Dočkui, įžvelgusiems viešųjų ir privačių konfliktų...


„Žmogus, dar neapgavęs Lietuvos. Garbė palangiškiams, kad čia gyvena Albertas Žulkus ir jo darbščioji šeima. Štai kur tikrasis savo valstybės patriotas. Kūrėjas – grynuolis. Eruditas. Oho, kiek daug knygų perskaitęs. Taip pat didžiulę kolekciją bibliografinių retenybių, įvairiausių tautiškų leidinių net tada, kai juos draudė viešumoje...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius