Gatvės apklausa

Klausimas: Palangiškių teiravomės, kaip jie vertina atrastąjį Vasario 16-osios akto originalų dokumentą, kokios mintys pirmiausiai kilo?

– Aš galvoju, kad istorijoje nieko nebūna atsitiktinio. Pavyzdžiui, mes penktadienį pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Paviluosto kraštotyros muziejumi (Latvija). Ką pastebėjau: Kazimieras Bizauskas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, gimė 1893 metų vasario 14 dieną Kuldygos apskrityje, Paviluosto mieste. Kaip norite, taip vertinkite šį sutapimą, bet niekas nežino, kodėl viskas įvyko šiom dienom. Lyg ir niekas neplanuota.
Ką galima pasakyti apie atrastąjį Vasario 16-osios akto originalą. Tai – nuostabus dalykas. Kiekvienas mokslininkas, istorikas žino, jog niekas neatstos originalaus dokumento. Tad vertinkime kaip didžiulį dalyką.
Dėl to, kas žadėta žmogui, atradusiam šį dokumentą, galiu pasakyti, kad tie, kurie prisiėmė įsipareigojimus, turi juos ir vykdyti.
Žinoma, dar reikia atlikti daug analizių. Nesu sąmokslo teorijų kūrėjas, bet žinau, jog jų gali būti sukurta labai daug. Aš manau, kad tai tikrai originalus dokumentas. Taigi vokiečių tauta yra labai preciziška, kruopščiai viską atlieka, manau, kad ir dokumentas buvo išsaugotas.

- Jūratis Viktoras Liachovičius, Palangos kurorto muziejaus direktorius

– Labai simboliška ir labai įdomu, jog būtent laukiant Lietuvos šimtmečio atrastas toks svarbus dokumentas. Smagu, kaip kažkas iš kalbėjusių sakė, jog dabar Lietuva turės savąjį gimimo liudijimo originalą. Ir atrado žmogus, kuris nėra susijęs su istorija. L. Mažylis – kolekcionierius, daug kuo domėjosi, nuosekliai dirbo, mokėjo sisteminti paiešką ir turime rezultatą.
Girdėjosi visokių kalbų iš žymių istorikų lūpų. Neva anksčiau nebuvo rastas, nes Vyriausybė tam pinigų neskyrė. O šis kuklus žmogus parodė, jog nereikia jokių didelių investicijų. Sėdo į autobusą, pinigų lėktuvui neturėjo, ir nuvyko į Vokietijoje saugomus archyvus.
Su žmona šia tema taip pat diskutavome, kodėl būtent dokumentas rastas Vokietijoje, tikriausiai ne vienas toks buvo išsiųstas į skirtingas valstybes. Bet kad jis tikras, sunku suabejoti.
Dėl pažadėtų pinigų, o kodėl gi ne. Žmogus to vertas. Juolab, kad žadėta buvo viešai. Tik panašu, jog iškyla daug neaiškių klausimų, pavyzdžiui, rado tai vienas žmogus, o valstybei grąžinimą atlieka kiti asmenys. Nežinia kaip čia bus – kaip elgsis, taip. Viena aišku: pažadus reikia vykdyti. Profesorius L. Mažylis, matyti, yra kuklus, garbingas žmogus, pinigai jam nėra pirmoje vietoje ir ne stimulas atlikti tokius darbus. Tačiau jis savo tikslą pasiekė, tuo pradžiugindamas visus Lietuvos žmones. Džiaukimės ir mes.

- Antanas Sebeckas, Palangos miesto savivaldybės tarybos narys, ilgametis Palangos botanikos parko vadovas

– Labai džiaugiuosi, jog toks dokumentas atrastas. Artėjant Lietuvos šimtmečiui – tai didžiulė dovana. Taip, kaip žmogus turi gimimo liudijimą, taip ir valstybė turi turėti. Nors mums šis dokumentas nebuvo paslaptis, jį matydavo ir mokiniai vadovėliuose, tačiau originalaus dokumento iki šiol nebuvo. Tai labai džiugu.
Apie abejones, ar jis tikras, ar ne, nepagalvojau, nes visgi atrastas Vokietijoje saugomuose archyvuose, ten, kur ir buvo galima galvoti, kad jis yra išlikęs. Be to, matyti, jog buvo perlenktas į keturias dalis, siunčiant jį laišku. Lietuviams buvo aktualu pranešti vokiečių valdžiai apie nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo.
Žinoma, žmogui reiktų atsidėkoti už pastangas, galbūt skirti premiją. O tie žadėtieji milijonai – sunku ką pasakyti. Pati negirdėjau šių pažadų, kokiomis sąlygomis buvo žadėta įteikti milijoną. Tačiau manau, kad moksliniams tyrimams pinigai praverstų. Nors profesorius L. Mažylis, tikiu, ne dėl pinigų ieškojo šio dokumento, jam svarbesnis buvo moralinis pasitenkinimas. Bet jeigu jau pažadas buvo duotas, tegul ir vykdo.

- Ilona Pociuvienė, Palangos miesto savivaldybės tarybos narė, istorijos mokytoja

– Šio dokumento atradimas – labai reikšmingas įvykis, juolab, kad kitąmet bus minimas Lietuvos šimtmetis. Kodėl nebuvo rastas iki šiol, galima daug spėlioti, bet man atrodo, kad tai – laimės dalykas. Valstybė gal nelabai gilinosi, nedėjo visų pastangų, jog šį dokumentą surastų. Mano žmona, kaip ir aš, istorikė, kai rašė mokslinį darbą, ji taip pat daug laiko praleisdavo archyvuose, pajuokaudavo, kad galbūt pavyks atrasti šį dingusį Lietuvai svarbų dokumentą. O tai, jog kai kurie mokslininkai, garsūs istorikai abejojo šio radinio autentiškumu, man nelabai suprantama. Nemanau, jog profesorius L. Mažylis rizikuotų savo reputacija ir neįsitikinęs bandytų kažką įrodyti. Taigi patys vokiečiai jau pripažino, jog šis dokumentas yra originalus.
Manau, kad valstybė profesoriui turėtų atsidėkoti, o tas žadėtasis milijonas – nežinau. Jeigu duotų, tikriausiai neprapultų, būtų tikslingai panaudotas, bet jeigu ir neduotų, dėl to profesorius, manau, galvos nesuktų. Gal tiesiog išdalintų kokioms organizacijoms. Tokiems entuziastams pinigai yra antraeilis dalykas, jiems svarbiau – pats atradimas, tai jau savaime kaip premija.

- Alvydas Kniukšta, Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos direktorius
Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius