Apsisprendė dėl aptriušusių Šventosios namelių: vaizdas gali pasikeisti iš esmės

"Palangos tilto" informacija, 2019 03 25

Palangos savivaldybės siekį Baltijos jūros pakrantę Šventojoje išvalyti, kad joje neliktų aptriušusių, daugiau nei prieš penkiasdešimt metų čia atsiradusių medinių namelių, daužo teisėjai. Jie pajūryje uždegė žalią šviesą masinėms statyboms, rašo lrytas.lt
Kelių kilometrų besitęsiančios jūros pakrantės ruože Šventojoje išsibarsčiusius medinius poilsio namelius netrukus gali pakeisti privatūs dviaukščiai kotedžai, kurių tvoros žmonėms užkirstų priėjimą prie jūros.
Tokia grėsmė iškilo po to, kai Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo bendrovių „Durpeta“, „Renavo durpynas“ ir dviejų asmenų skundus ir įsiteisėjusia nutartimi pripažino, kad jiems priklausantys mediniai poilsio nameliai daugiau nei prieš 50 metų pastatyti teisėtai.
Toks teismo sprendimas Palangos savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus.
Iki šiol savivaldybę ir valstybės institucijas be perstojo atakavo visi medinius namelius siekę įteisinti jų savininkai, tačiau teismuose tokie prašymai būdavo atmetami.
Pernai ir užpernai išnagrinėjęs tris panašias civilines bylas Aukščiausiasis teismas nutarė, kad tokio pobūdžio statiniai negali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre, nes nėra pateikta įrodymų, kad jie buvo pastatyti gavus statybos leidimus, o statyba baigta statinį priėmus naudoti.
Dar prieš penkerius metus Aukščiausiasis teismas buvo išaiškinęs, kad teisėtai statinį pasistatęs asmuo savo nuosavybės teisę turėtų registruoti administracine tvarka.
Šventojoje esantys nameliai niekada nebuvo suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl pirmiausia jie turi būti įteisinami pradėjus viešojo administravimo procedūrą.
Vadovaudamiesi tokia Aukščiausiojo teismo nustatyta praktika Palangos apylinkės ir Klaipėdos apygardos administracinis teismai nuo 2012 iki 2017 metų išnagrinėjo 18 bylų, kuriose visi ieškovų prašymai buvo atmesti.
„Durpetos“ ir kitų šalių ieškinys ir šį kartą buvo atmestas pirmos instancijos teisme, tačiau apeliacinį skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nusprendė kitaip.
Ieškovai teismui nepateikė nė vieno tiesioginio dokumento, įrodančio, kad šalia Šventosios uosto krantinės esantys 36 mediniai nameliai buvo pastatyti teisėtai.
Teismas rėmėsi tik 15 namelių statybą 1968 metais leidžiančio Valstybinės statybos inspekcijos akto nuorašu ir tuometės Durpių pramonės valdybos aukštų valdininkų bei Kretingos rajono, kurio teritorijai tada priklausė Šventosios gyvenvietė, vykdomojo komiteto susirašinėjimais.
Iš jų paaiškėjo, kad daugiau nei prieš 50 metų buvo nuspręsta Šventojoje pastatyti per 70 laikino tipo statinių stovyklavietę Lietuvos durpių pramonės darbuotojams ilsėtis.
Tačiau nei projektų, nei statybos leidimų, nei objektų pridavimo aktų ieškovai nepateikė.
Teismas nutarė, jog pateikti archyviniai įrodymai leidžia daryti prielaidą, kad tokie dokumentai iš tiesų buvo, tik jie neišliko.
Remiantis tuo teismas pripažino juridinę reikšmę turintį faktą, kad visi šie mediniai nameliai buvo pastatyti teisėtai ir valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti.
Savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba šią Klaipėdos apygardos teismo nutartį ne kartą skundė, tačiau Aukščiausiasis teismas jų nepriėmė nagrinėti.
„Gautuose atsakymuose net nenurodoma, kaip vertinti anksčiau priimtas to paties teismo nutartis, kuriose panašūs įrodymai nėra pripažįstami“, – teigė Palangos savivaldybės teisininkas Vytautas Korsakas.
Be to, teisininko įsitikinimu, tokie nameliai tėra laikini pastatai, todėl jie iki šiol ir nebuvo registruojami Nekilnojamojo turto registre.
„Nors ieškovai teismui pateikė ekspertizės išvadą, kad šie nameliai esą turi pamatus ir yra tvirtai susieti su žemės paviršiumi, neaišku, kokius statinius vertino ekspertai.
Šie vasarnamiai negali būti pripažįstami nekilnojamaisiais daiktais, nes ore kabančius ir plytomis paramstytus namelius nors ir šiandien galima nukelti ir išvežti kitur. Pirmieji tokie poilsio nameliai Šventojoje ir atsirado juos perkėlus iš Neringos“, – teigė V. Korsakas.
Klaipėdos apygardos teismo nuo kalno paleista sniego gniūžtė jau rieda žemyn ir grėsmingai didėja.
Mat tokia įsiteisėjusi teismo nutartis namelių savininkams jau leidžia pastatus registruoti Nekilnojamojo turto registre, o savivaldybę įpareigoja jiems suteikti adresus.
„Durpetos“ įmonė jau ruošia detalųjį planą, kuriuo keičiama žemės naudojimo paskirtis iš komercinės į rekreacinę ir apie visus namelius formuojamas maždaug 90 arų žemės sklypas.
Tai reiškia, kad šioje vietoje niekas nebeuždraus atlikti namelių rekonstrukcijos juos paverčiant dviejų aukštų poilsiui skirtais privačiais kotedžais, kuriuos dalimis bus galima pardavinėti poilsiautojams.
„Daugiabučiais virtusių kotedžų savininkai savo sklypą galės apsitverti, ir šioje vietoje žmonės prie uosto krantinės neprieis“, – tokią šios teritorijos ateitį prognozuoja Palangos savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Žydrūnas Žvirblis.
Maža to, remdamiesi tokia teismo nutartimi dabar maždaug 800 Šventojoje esančių medinių namelių savininkai gali bandyti įrodinėti jų pastatymo teisėtumą, o įteisinę – juos paversti privačiais namais, stovinčiais vos pora šimtų metrų nuo jūros.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Teisingumas 2019-04-06 14:23 (IP: 86.100.46.182)
Visi buvę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nameliai Kopų gatvėje yra įregistruoti Registrų centre ir turi unikalius kodus. Taigi vadinasi ir kiti turi teisę įsiregistruoti savo turtą. Džiugu, kad paskutiniu metu teismai aklai nebestovi savivaldybės pusėje ir priima teisingu sprendimus. O savivaldybe pralaimi vieną teismą po kito.

Taip pat skaitykite

Palangos savivaldybės siekį Baltijos jūros pakrantę Šventojoje išvalyti, kad joje neliktų aptriušusių, daugiau nei prieš penkiasdešimt metų čia atsiradusių medinių namelių, daužo teisėjai. Jie pajūryje uždegė žalią šviesą masinėms statyboms, rašo lrytas.lt Kelių kilometrų besitęsiančios jūros pakrantės ruože Šventojoje...


Prieš kurį laiką „Palangos tiltas“ palangiškių teiravosi, ar jie patenkinti komunalinių paslaugų kokybe ir jų kaina. Į redakciją užsukęs palangiškis Antanas Butkevičius, šiuo metu jau besimėgaujantis užtarnautu poilsiu, pasidalino, kokios klaidos visgi bado akis ir ką būtų galima ištaisyti. Tiesa, pasak pašnekovo, jos nedidelės, pastangų...


Į Palangą vasarą atvykstantys poilsiautojai neretai apsistoja poilsio nameliuose. Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, dažnai vagystės iš poilsio namelių įvykdomos, kai atsipalaidavę poilsiautojai prie atvirų langų lengvai pasiekiamose vietose palieka savo mobiliuosius telefonus, pinigines, o išeidami neužrakina namelių durų, palieka pravirus langus, nakčiai prie namelių palieka...


Pasivažinėti dviračiu – puiku. Juolab, kad kurorte – puikūs dviračių takai, o dviračių nuomos punktai gali pasiūlyti dviračių įvairovę. Bet dviračių mėgėjo patirtis, nuomojant dviratį ir juo lekiant su vėjeliu kurorto gatvėmis, gali būti ir karti.


Stabdyti Šventosios uosto statybą gali tik miesto kenkėjai  14

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2013 02 07 | Rubrika: Savaitės komentaras

Vienam Palangos valdininkui iškelta baudžiamoji byla taip susuko galvas miesto politikams, kad tarybos posėdyje vienam užteko proto leptelėti nesąmonę, o kiti, iki galo nesusivokdami už ką balsuoja, tai nesąmonei pritarė.


Antradienį, rugpjūčio 9-ąją, miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas pristatė Šventosios jūrų uosto detalųjį planą. Miesto taryba šį planą tvirtins rugsėjo mėnesį.


Šventosios uoste vyksta valymo darbai

Ugnė RAUDYTĖ, 2011 04 13 | Rubrika: Miestas

Šventosios uosto direktorė Airida Čėsnienė informavo, kad nuo balandžio pirmosios dienos prasidėjo uosto valymo darbai. Konkursą laimėjusi Latvijos kompanija „BGS“ jau kurį laiką valo Šventosios uostelio įplaukos kanalą. Iš viso planuojama iškasti per 66 tūkstančius kubinių metrų grunto. Jis nebus plukdomas į jūrą, o liks formuoti būsimo Šventosios uosto teritorijai. Nuo 20-30 centimetrų...


Ar tarybai užteks ryžto prekybą alkoholiu suvaržyti iš esmės?

Alvydas ZIABKUS, “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2010 09 06 | Rubrika: Miestas

Rugsėjo 1-osios dienos popietę mokslų pradžią švenčiantys Palangos vyresniųjų klasių mokiniai J.Basanavičiaus gatve traukė link jūros tilto nešini šampano ir rimtesnių alkoholinių gėrimų buteliais. Iš kur jie gavo pirkti svaigiųjų gėrimų, jei rugsėjo pirmą dieną prekyba alkoholiu visoje šalyje yra uždrausta? Toje pačioje J.Basanavičiaus gatvėje veikia barui prilyginta alkoholio...


Šventosios upė neužteršta

„Palangos tilto“ informacija, 2009 10 28 | Rubrika: Miestas

Praėjusią savaitę susirūpinę šventojiškiai pranešė, kad Šventosios upė užteršta neaiškios kilmės teršalais. Nuvykus ir apžiūrėjus upės vagą pastebėta, kad vanduo parudavęs ties Beždžionių tiltu bei uosto teritorijoje. Prie Šventosios upės meškeriojęs žvejas tikino, kad per dvidešimt metų nebuvo matęs tokia spalva nusidažiusios upės.


Šventojoje Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, Palangos miesto savivaldybės meras Vytautas Stalmokas su savivaldybės administracijos direktoriumi Valerijumi Kuznecovu bei laikinuoju miesto vyriausiuoju architektu Svajūnu Bradūnu, dalyvaujant Šventosios seniūnui Eugenijui Čilinskui, aptarė Šventosios...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius