Baltijos keliui – 30 metų: Palangos tiltą apjuos gyva žmonių grandinė

"Palangos tilto" informacija, 2019-08-23
Peržiūrėta
457
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Šiandien Palangos, o ir visos Lietuvos širdis virpa – minime vienybės simboliu tapusio Baltijos kelio trisdešimtmetį. Ta proga didžiausio šalies kurorto gyventojai ir svečiai kviečiami susiburti pajūryje ir dar kartą sukurti gyvą žmonių grandinę. Šįkart – ant Palangos simbolio, Palangos tilto. Beje, Palangos tiltas šventinę nuotaiką skleis visą savaitę – šis svarbios sukakties proga kurorto simbolis padabintas Baltijos šalių Trispalvėmis.

Apjuosti tiltą reikia 1600 rankų
„Tokią gyvą grandinę ant Palangos tilto organizuojame penktadienį 18 valandą. Į panašias grandines žmonės susijungs ir kituose šalies miestuose bei miesteliuose, bet, žinoma, mes siekiame, kad Palangoje ji būtų ypatinga“, – sakė Monika Jarulytė, Palangos kultūros ir jaunimo centro kultūrinių renginių koordinatorė.
Anot jos, jau yra apie 200 žmonių, kurie panoro būti tokios grandinės ant Palangos tilto dalyviais. „Apskaičiavome, kad nutiesti gyvą grandinę palei vieną tilto pusę reikėtų apie 400 žmonių, o abejose – dukart tiek, tai yra 1600 rankų. Dėl to labai kviečiame visus palangiškius ir miesto svečius penktadienį 18 valandą ateiti ant Palangos tilto ir susijungti į grandinę,“ – kvietė M. Jarulytė.
Anot jos, Baltijos kelio minėjimas kurorte kasmet sulaukia didelio susidomėjimo, tad Palangos Kultūros ir Jaunimo centro darbuotojai neabejoja, jog šie jubiliejiniai metai nebus išimtis, ir vienybės jausmą ant jūros tilto tikrai pavyks sukurti.
Visiems vieningai 18 val. susikibus už rankų, pajūryje skambės daina „Bunda jau Baltija“. Kaip padėka už dalyvavimą paminint šį ne tik Lietuvai svarbų įvykį, renginio dalyviams bus dalijama lietuviška atributika – vėliavėlės ir specialūs lipdukai. O kad nuotaika būtų dar šventiškesnė, organizatoriai visus, dalyvausiančius šios gražios sukakties paminėjime, ragina atsinešti po Baltijos kelio gėlę – kardelį.

Šventojiškiai bursis prie „Žvejo dukrų“
Šventojiškiai į gyvą žmonių grandinę rankomis susikibs ir atkartos istorinę 1989 metų rugpjūčio 23-iosios akimirką prie „Žvejo dukrų“. „Ši skulptūrinė kompozicija Baltijos kelio 30-mečiui paminėti pasirinkta neatsitiktinai. „Žvejo dukros“ simbolizuoja tris Baltijos šalis, kurios su viltimi žvelgia į Vakarus, laukdamos pagalbos“, – sakė M. Jarulytė.
Susirinkusieji prie „Žvejo dukrų“ taip pat bus pakviesti pasigrožėti nuotaikingu poezijos, gyvos muzikos, improvizacijos ir komizmo deriniu – 18.15 val. poetinį reiškinį „Vakaras O“ publikai pristatys Vilniaus miesto „Teatras P“. „Vakaras O“ aktorių tikslas – lietuvišką poeziją pristatyti šiuolaikiškai, patraukliai ir suprantamai, parodyti, kad tai nėra tik knyginis žanras, tačiau išties jis gali būti ir labai buitiškas, praktiškas, komiškas, gyvas.

Mieste skambės muzika
Palangiškiai ir kurorto svečiai šią dieną kviečiami pasimėgauti ir gera muzika. Ji skambės Birutės parke – tęsdamas koncertų ciklą „Orkestro vasara“, Palangos orkestras 18.30 val. tradiciškai kviečia pasimėgauti pučiamųjų melodijomis gamtos apsuptyje.
Valandos trukmės nemokamas Palangos orkestro koncertas vyks parko rotondoje – skambės šiuolaikinės ir džiazinės kompozicijos.
Nuostabaus grožio muzika šią dieną skambės ir Palangos švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje – 19 val. čia vyks festivalių „Pasaulio balsai“ bei „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ baigiamasis koncertas. „Vienybės muzika“ – taip festivalio organizatoriai pristato šį nemokamą koncertą. Pirmoje koncerto dalyje skambės „Magnificat“ – 1990 m. garsaus britų kompozitoriaus Johno Rutterio sukurtas biblinės tematikos kūrinys. Diriguojant Tomui Ambrozaičiui, jį atliks solistė Rita Petrauskaitė (sopranas), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras ir simfoninis orkestras, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“.
Kurhauzo salė rugpjūčio 23 dieną taip pat plačiai atvers duris geros muzikos mėgėjams – čia 20 val. vyks kasmetinio festivalio „Vasaros desertas“ koncertas „Linksmieji klasikai“. Publikos dėmesio lauks Zbignev Levicki ir Daumantas Slipkus. Pirmuoju smuiku gros taip pat Zbignev Levicki tik jau su nauju partneriu – Daumantu Slipkumi, kurį daugelis pažįsta kaip Juozo Erlicko koncertinės programos klavišininką.

Bus uždegti laužai
Gražus renginys kurorto gyventojų bei svečių laukia ir kitą savaitgalį – paminint Baltijos kelio 30-etį ir palydint aktyvųjį kurorto sezoną, antrus metus iš eilės, šįkart rugpjūčio 31 dieną, 20.30 val. prie Palangos tilto ir Šventosios paplūdimyje bus uždegti laužai. „Tai yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos bei Skandinavijos šalių projektas „Senovinės ugnies naktis“, kurio tikslas – simbolizuoti mūsų draugystę ir Baltijos jūros šalių bendrą istoriją, kultūrinį paveldą, o taip pat – prisiminti Baltijos kelio vienybę ir bendrystę“, – sakė M. Jarulytė. – Džiaugiamės, kad Palangos ir Šventosios bendruomenės, meno kolektyvai labai noriai ir entuziastingai jungiasi prie šio renginio – ne tik planuoja dalyvauti, įžiebti laužus, bet ir patys galvoja, kokių įdomių veiklų reikėtų pasiūlyti prie Šimtmečio laužų susirinkusiems kurorto gyventojams ir svečiams.
Prie laužų skambės muzika, dainos, meno kolektyvai kvies pašokti, taip pat – sudalyvauti įvairiose atrakcijose, pažaisti įvairius žaidimus. „Vyks ir piknikai – renginio dalyviai kviečiami atsinešti lengvų užkandžių“, – pabrėžė M. Jarulytė.
Renginio „Senovinė ugnies naktis“ iniciatyva gimė 1992 m. Suomijoje, kuomet šalis šventė nepriklausomybės 75-metį. Iniciatyvos idėja kilo prisimenant istorijos metraščiuose aprašytą unikalią Baltijos jūros pakrantės apsaugos ir perspėjimo nuo pavojaus laužų sistemą, kuri mena vikingų laikus. Istoriniai šaltiniai liudija, kad kiekviena pajūrio bendruomenė turėjo įsipareigoti prisidėti prie apsaugos sistemos ir esant reikalui uždegti perspėjimo laužus, įspėti kaimynus apie gresiantį pavojų. Už susitarimo nesilaikymą buvo galima sulaukti griežtų bausmių. Per daugelį metų „Senovinė ugnies naktis“ šventė tapo tradicija ir buvo pradėta švęsti daugelyje Baltijos jūros pakrantės šalių – prie projekto prisijungė Estija, Latvija, Švedija, Lenkija. Simboliniai laužai uždegami net ir tose šalyse, kurios neturi Baltijos jūros pakrantės. Šventės metu vyksta įvairūs kultūriniai renginiai – vyksta poezijos, folkloro, tradicinių šokių vakarai, kuriuose aktyviai dalyvauja vietos bendruomenės ir svečiai.
„Laužų deginimu atsisveikinsime ir su aktyviuoju kurortiniu sezonu. Beje, Būtingėje tokį laužą uždegs ir pasieniečiai“, – sakė M. Jarulytė.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Ilgasis savaitgalis sutraukė minias poilsiautojų į Lietuvos pajūrį. Tačiau, panašu, apie tokius žmonių srautus pagalvojo ne visi. 


Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kviečia Lietuvos švietimo įstaigas, valstybines institucijas, organizacijas ir visus geros valios žmones paminėti prieš trisdešimt vienerius metus pasiektą pilietinę pergalę prieš agresorių ir prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“. 


Liepos 27–29 dienomis Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje vyksiančioje nemokamoje penkių dienų kūrybinėje stovykloje jaunieji palangiškiai kartu su istorijų pasakotoja iš Škotijos kurs savo mažų daiktų istorijų muziejų. 


Naujajame laikraščio „Palangos tiltas“ numeryje rašome, kad miesto Taryba jau pažymėjo savo pusiaukelę. Ta proga „Palangos tiltas“ šnekino įvairius miesto politikus, buvusius Tarybos narius. Dainius Želvys, vienas labiausiai patyrusių miesto politikų ir šios Tarybos narys, „Palangos tiltui“ sakė, kad viskas, kas buvo suplanuota...


Palangos miesto laikraštis "Palangos tiltas" gruodžio 30 d., trečiadienį, išleido 20 puslapių EXTRA "Palangos tilto" numerį. Nors laikraštis paprastai išeina penktadieniais, redakcijos kolektyvas įsitikinęs, kad šiuo nelengvu laikotarpiu palikti nemažai palangiškių - juolab per didžiausias metų šventes - be laikraščio...


Padovanokite vienintelio Palangos laikraščio „Palangos tiltas“ prenumeratą savo šeimos nariui, bičiuliui ar kaimynui.


Vėl maloni dovana pasiekė mūs namus Palangoje iš Klaipėdos. Tai – šviežut šviežutėlė VšĮ „Bernardinai.lt“ nepriekaištingai poligrafiškai gyveniman išlydėta 240 puslapių apimties knyga „Atžalyno“ dvasia gyva“. Neabejojau, kas siunčia. O, taip, tai nemilstantys tautos istorinės atminties žadintojai, kalbos ir...


Praėjusį šeštadienį Vokietijoje mirusi legendinė baleto šokėja Maja Pliseckaja iki šiol gyva Palangoje – susitikimus su įžymybe gyvai mena ją gydę Palangos Reabilitacijos ligoninės daktarai. Jos padovanotos knygos, paveikslas ir nuotrauka – tarp brangių ligoninės relikvijų. M. Pliseckajos mama yra kilusi iš Lietuvos, M. Pliseckajai su vyru...


„Tiek liaudies J. Basanavičiaus gatvėje nebūna net per vasaros sezono atidarymo šventę“, – prieš vidurnaktį besiiriant per žmonių jūrą link tilto ir iš kairės, ir iš dešinės skambėjo Palangon iš visų Lietuvos pakraščių suvažiavusių miesto svečių bei pačių palangiškių žodžiai. Ir išties tokios minios, kurioje...


Gėlėto gegužio „žiedų gaisre“, tarsi lenktyniaujant, kam greičiau ir pirmiau parodyti savo besišypsančius veidus – alyvoms, narcizams, tulpėms ar lelijinių šeimos kvapiosioms pakalnutėms („Convallaria“) daug gero po devynerių metų vėl pasisėmiau Sodų gatvėje stebėtinai tvarkingai, meniškai gyvenančių Katrinos ir Vladimiro Palcynų...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius