Buvęs Palangos kredito unijos vadovas: Lietuvos bankas pro pirštus žiūri į unijos veiklą

Buvęs Palangos kredito unijos (PKU) faktiškas vadovas Evaldas Petrauskas, neseniai įsteigtos kredito unijų narių asociacijos pirmininkas, kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros departamentą dėl, jo nuomone, ydingos praktikos Palangos KU – dalies išduotos paskolos pajaus panaudojimui.

Lietuvos Bankas užmerkė akis?
„Kaip asociacijos pirmininkas, tokių skundų turiu ne vieną ir ne du. Žmonės jaučiasi apgauti, kad paskolos sutartyje įrašoma viena suma, o išduodama kita, skirtumu padengiant kredito nario, paskolos gavėjo pajų. Man atrodo, kad tokiu būdu Palangos  kredito unija elgiasi nesąžiningai – nepateikia unijos nariams visos informacijos. Pernai buvo kreiptasi dėl tokio atvejo Pajūrio kredito unijoje ir Lietuvos bankas pasisakė, kad tokia praktika nėra gera ir įpareigojo pajui paimtą dalį paskolos gavėjui grąžinti“, – sako E. Petrauskas.
Jau ketvirtus metus teismų duris varstantis E. Petrauskas tikėjosi, kad Lietuvos bankas (LB) priims tokį pat palankų sprendimą ir dėl palangiškių skundų, bet, vyro nuostabai, bankas patarė dėl jų kreiptis į bendrosios praktikos teismą.
„Labai keistas ir įtartinas toks sprendimas. Nuo tada, kai prieš mane, esu įsitikinęs, buvo sukurpta ta byla, gerai išmanau visas povandenines sroves. Man atrodo, kad Lietuvos bankas, manau, ne be Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) įsikišimo, užmerkia akis prieš tokius dalykus, nors neseniai dėl tokio atvejo pasisakė aiškiai. Tai nedaro garbės Lietuvos bankui“, – sako buvęs PKU vadovas.
E. Petrauskas stebisi ir kodėl Lietuvos bankas nereaguoja į prastą Palangos kredito unijos finansinę situaciją. „Siūlyčiau kiekvienam pasižiūrėti, ką banko vieša informacija internetinėje svetainėje atskleidžia apie Palangos kredito unijos veiklą. Jos rezultatai paskutinį pusmetį buvo blogiausi tarp kitų šalies kredito unijų, tačiau bankas, užuot inicijavęs bankroto procedūras, regis, nusprendė PKU dangstyti. Kitaip negaliu paaiškinti jų atsisakymo reaguoti pagal mano vadovaujamos asociacijos narių skundus“, – įsitikinęs E. Petrauskas.
Anot jo, ginčai dėl Lietuvos banko sprendimų yra teikiami nagrinėjimui Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl LB siūlymas kreiptis dėl PKU narių skundų į bendrosios praktikos teismus yra „neadekvatus“.
Lietuvos banko spaudos komanda į užklausą dėl informacijos iki vakar darbo dienos pabaigos neatsakė.

Pasiekė ne vieną pergalę
Sukčiavimu kaltinamas E. Petrauskas per ketverius metus pasiekė ne vieną pergalę teismuose: jis buvo išteisintas byloje dėl dokumentų klastojimo, poveikio liudytojui, jam pavyko nušalinti, jo nuomone, šališką teisėją Palangos miesto apylinkės teisme (bylą dabar nagrinėja Plungės miesto apylinkės teismas – aut.), o šių metų rugsėjį Plungės teismas nuo bylos nušalino prokurorą R. Ušinską.
E. Petrauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo.
„Kratų metu, o gal vėliau, buvo pasisavinti mano ir mano verslo partnerių gauti kreditai daugiau negu už 3 milijonus litų“, – primena vyras.
Jis viliasi, kad šio ikiteisminio tyrimo metu gali paaiškėti, jog jis buvo suimtas ir tyčia apkaltintas sukčiavimu, kad būtų nušalintas nuo Palangos unijos veiklos.
Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje užfiksuotas unijos nario A. Skopo ir Centrinės kredito unijos valdybos pirmininko Fortūnato Dirginčiaus pokalbis telefonu.
Iki E. Petrausko suėmimo likus dviem savaitėms, F. Dirginčius telefonu teigė, kad „Petrauskas greitai gatvėmis nebevaikščios. Jis bus lokalizuotas, ir mes tvarkysimės unijoje”.
Tokį pokalbį, kurio išklotines rodė pašnekovas, užfiksavo policija.
„Palangos tilto“ redakcijoje E. Petrauskas rodė tyrimo dokumentus, kurie atskleidžia, kad kai kurie dabartiniai PKU valdybos nariai į valdymo organus pateko galimai neskaidriai – nurodydami, kad jie yra Palangos gyventojai.
„Pavyzdžiui, ar ne juokinga, kad Vytenis Tomkus (buvęs Palangos KU valdybos pirmininkas – aut.) ir dar beveik dešimtis unijos valdymo organuose svarbias pareigas užimančių asmenų nurodo, kad glaudžiasi viename butuke Palangoje“, – retoriškai klausė E. Petrauskas.

Paskolos gavėjas jaučiasi apgautas
Skunde Kredito unijų narių asociacijai ir Lietuvos banko valdybai PKU narys Alvydas V. (redakcijai pavardė žinoma – aut.) skundžiasi, kad dar 2006 metais iš PKU gavo paskolą. Tačiau nors paskolos sutartyje buvo įrašyta sutarta suma – 56 tūkst. litų, vyrui buvo išmokėta tiktai 50 400 litų.
„Mums išduodant paskolą, niekas nepaaiškino, kodėl dokumentus pasirašome 56 tūkst. litų sumai, nors gavome tik 50 400. Akivaizdu, kad unija mus apgavo“, – rašo kretingiškis. Jis teigia, kad tik dabar išsiaiškinęs, jog iš sutartyje pasirašytų 56 tūkst. litų unijos darbuotoja, anot jo, „savo nuožiūra“ į unijos pajų pervedė 5 600 litų.
„Mums tik paaiškino, kad mums reikės grąžinti gautus pinigus, t.y. 50 400 litų ir sumokėti palūkanas. Vėliau buvo pasirašytas sutarties pakeitimas, t. y. pratęstas gauto kredito terminas. 2014 m. rugsėjį grąžinome gauto kredito paskutinę įmoką – 1119,90 litų ir prašėme su likusia pajaus dalimi – 173,77 euro (600 litų) – išmokėti pajų uždengiant kredito likutį – 173,77 euro. Tačiau iki šiol jau beveik metai laiko iš unijos negauname jokio atsakymo“, – teigė Alvydas V.
Anot jo, per neeilinį 2015 m. sausio 5 d. PKU visuotinį susirinkimą tuometinis valdybos pirmininkas V. Tomkus pažadėjo išspręsti PKU nario prašymą, tačiau iki šios dienos (rugpjūčio 25 d.) prašymas nėra išspręstas ir unija nieko nepaaiškino.
„Susidaro nuomonė, kad iš mūsų tiesiog reketuoja duoti kyšį, nes vieniems su pajumi dengia paskolą, kitiems nedengia“, – skundžiasi paskolos gavėjas kredito unijų narių asociacijai ir Lietuvos bankui.
E. Petrauskas sako, kad tokie PKU valdymo organų ir administracijos darbuotojų veiksmai yra neteisėti. „Man akivaizdu, kad PKU blogus finansinius rezultatus bando gerinti nesąžiningai – paskolos dalimi uždengdami pajų“, – tvirtino E. Petrauskas.
Jis teigia, kad unijos lėšos yra švaistomos samdant advokatus iš Vilniaus, mokant nepagrįstai didelius atlyginimus, dėl ko unija dirba nuostolingai.

Ydinga praktika buvo vykdoma anksčiau
Bet Palangos kredito unijos administracijos vadovė Sandra Garjonytė „Palangos tiltui“ sakė, kad „nei Palangos kredito unijos administracija, nei kitų unijų administracija“ neturi teisės iš suteiktų paskolų nuskaityti pajų.
„Deja, tokia praktika buvo vykdoma prie ankstesnių kredito unijos vadovų iki 2012 metų, šios praktikos padarinius esame priversti spręsti iki šiol, dėl ko ir buvo sprendžiami narių skundai, – sako S. Garjonytė. – Dabar informacija apie paskolų išdavimo sąlygas ir paskolų gavėjų įsipareigojimus yra suteikiama tinkamai“.
Į buvusio PKU faktinio vadovo E. Petrausko tvirtinimus apie blogus Palangos kredito unijos finansinius rodiklius, PKU administracijos vadovė atsako, kad Palangos kredito unija stabiliai veikia, planuoja reorganizavimo procesus ir teikia finansines paslaugas Palangos gyventojams.
„Apgailestaujame dėl neaiškių informacijos šaltinių dažnai skleidžiamos klaidinančios informacijos“, – ji rašo atsakyme redakcijai.
Kodėl Lietuvos bankas, kaip norėtų E. Petrausko vadovaujama asociacija, nereaguoja į PKU finansinę padėtį. Anot jo, turėtų atsakyti pats bankas.
E. Petrauskas atkreipia dėmesį, kad, pagal LB informaciją, PKU einamųjų metų nuostoliai buvo didžiausi tarp kitų šalies kredito unijų – 1 mln. 420 tūkst. eurų, o kapitalo pakankamumas sudarė vos 5,31. Palangos kredito unija yra ir tarp mažiausiai suteikusių paskolų šiais metais. Per paskutinius 3 metus Palangos, Kredito unijų narių asociacijos duomenimis, Palangos KU patyrė virš 3 mln. eurų nuostolių.
„Lietuvos banko potvarkiai numato, kad esant tokiems rezultatams, bankas privalo inicijuoti bankroto procedūras, bet tai nedaroma su Palangos kredito unija“, – teigė E. Petrauskas.
Su tokiu nuostolių įvertinimu S. Garjonytė nesutinka, teigdama, kad jie „neatitinka tikrovės“.

Ar įvyks unijų susijungimas?
S. Garjonytė sako, kad Palangos kredito unijos valdymo organai laikotarpiu nuo 2012 iki 2015 m. kreipėsi į Lietuvos centrinę kredito uniją dėl neatlygintinos paramos skyrimo, ji tenkino prašymą ir per nurodytą laikotarpį unijai skyrė 3,17 mln. eurų paramos.
„Taip pat unija skyrė daugiau dėmesio naujų paskolų išdavimui bei darbui su probleminėmis paskolomis, išieškojimui iš unijai įkeisto turto bei perimto turto realizavimui. Dalis tų problemų – iš laikų, kuomet unijai vadovavo kitos administracijos“, – pastebi S. Garjonytė.
Centrinei kreditų unijai palaiminus Palangos kredito unijos ir Mėmelio taupomosios kasos susijungimą, PKU šiuo metu yra reorganizavimo pusiaukelėje.
„Yra paruoštos reorganizavimo sąlygos, paskirtas nepriklausomas auditorius reorganizavimo sąlygoms audituoti. Šiuo metu vyksta reorganizavimo sąlygų auditas“, – sakė S. Garjonytė.
Bet kad abi unijos susijungtų, anot E. Petrausko, reikalingas ir Palangos kredito unijos visuotinio susirinkimo narių pritarimas tokiam žingsniui.
Jis turėtų įvykti kitų metų kovą ir E. Petrauskas jam nusiteikęs ryžtingai. „Jeigu nebus bandoma gudrauti ir susirinkimas bus skelbiamas kaip numato PKU įstatytai, bandysime pasiekti, kad unijos valdymo organus formuotų ne su V. Tomkumi, centrinės unijos vadavo F. Dirginčiaus remiami asmenys, atėję į uniją, kai buvau aš jėga nušalintas nuo unijos veiklos, o senieji unijos nariai, dirbę kartu su manimi. Jie labai gerai atsimena metus, kai unija dirbo pelningai ir apgailestauja, kad dabar jos rodikliai – itin prasti“, – sakė E. Petrauskas.
Jis primena, kad 2012 metais Vilniaus taupomosios unijos valdybos pirmininku buvo V. Tomkus. Ši unija bankrutavo.
E. Petrauskas turi už ką griežti dantį ant V. Tomkaus – būtent pastarasis tapo Palangos KU vadovu po E. Petrausko suėmimo.
Su V. Tomkumi susisiekti vakar nepavyko.

Kas laimėtų iš susijungimo?
E. Petrauskas įsitikinęs, kad jeigu bus palaimintas Palangos kredito unijos jungimasis su Mėmelio taupomąja kasa, nukentės kurorto unijos narių interesai, o iš susijungimo, anot jo, naudos turėtų LCKU administracijos vadovas F. Dirginčius.
„Mėmelio KU valdybos narys yra Jonas Dirginčius, LCKU administracijos vadovo bei valdybos pirmininko F. Dirginčiaus pusbrolis, kas rodo aiškų jų suinteresuotumą iš Palangos KU perimti vieną pelningesnių paskolų (kalbama apie Palangos KU su viena uždara akcine bendrove sudarytą 1 143 717, 76 Lt vertės paskolos sutartį – aut.)“, – pabrėžė E. Petrauskas. Anot jo, Palangos KU buvo apgauta, nes perkėlus paskolą, unija neteko apie 200 tūkst. litų.
Palangos KU dabartiniai vadovai neigia tai.
Temidei rodant jam vis daugiau palankumo, gruodžio pradžioje, E. Petrauskas, kaip šalies kredito unijų narių asociacijos pirmininkas, pareiškimu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamų buvusio PKU valdybos pirmininko V. Tomkaus ir F. Dirginčiaus bei kitų atsakingų asmenų veiksmų.
Unijos narius, nukentėjusius nuo Palangos ir kitų kredito unijų administracijos darbuotojų, valdymo organų, E. Petrauskas prašo kreiptis į Kredito unijų narių asociaciją: ku.nariu.asociacija@gmail.com, tel. 8 606 14140

  LCKU vyriausiasis ekonomistas prof. Vaidievutis Geralavičius:

„Palangos KU veiklai stabilizuoti buvo suteikta reikiama finansinė parama iš Stabilizacijos fondo, kredito unijos darbuotojai nuolat konsultuojami LCKU specialistų aktualiais klausimais, pati unija ėmėsi rimtų priemonių savo turto kokybei pagerinti.

Iš suteiktų paskolų nuskaityti pajų yra teisės aktų pažeidimas. Kredito unijos praeityje tokia ydinga praktika buvo vykdoma. Šiuos buvusių vadovų veiklos praktikos padarinius kredito unijai tenka spręsti iki šių dienų.

Palangos KU ir Mėmelio taupomosios kasos susijungimo veiksmus numatyta vykdyti ateinančiais metais.

Kredito unijų valdybos nariai yra nusprendę atlikti unijų reorganizavimo auditą, šiuo metu auditas yra vykdomas ir derinamos reorganizavimo sąlygos. Ketinimų protokole visos trys kredito unijos, įsivertinusios susijungimo naudą, pritarė jungimuisi, o Lietuvos bankas suteikė leidimą pradėti reorganizaciją.“