„Mano akyse Palanga augo, auga ir dabar. Galia tik, kad šis procesas kurį laiką buvo kiek sustingęs”, – sako 20 metų prie Palangos valdžios vairo stovėjęs Danius Puodžius.

„Mano akyse Palanga augo, auga ir dabar. Galia tik, kad šis procesas kurį laiką buvo kiek sustingęs”, – sako 20 metų prie Palangos valdžios vairo stovėjęs Danius Puodžius.

Danius Puodžius: „Augau ne aš, mano akyse augo Palanga“

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012 09 14

„Mano akyse Palanga augo, auga ir dabar. Galia tik, kad šis procesas kurį laiką buvo kiek sustingęs. Anuo metu kurortas sparčiai plėtėsi, nes vietos valdžia glaudžiai bendradarbiavo su Vilniumi, gerai, kad dabartiniai miesto vadovai vėl tą aktyviai daro“, – sako dvidešimt metų prie Palangos valdžios vairo stovėjęs tuometinio Vykdomojo komiteto pirmininkas, po Nepriklausomybės atgavimo du kartus rinktas į kurorto tarybą ir dabar aktyviai dalyvaujantis visuomeninėje veikloje Danius Puodžius.

Kilęs „iš po Utenas“
Į Palangą Danius Puodžius buvo paskirtas, kai jam sukako trisdešimt ketveri. O iki tol gyveno gan toli nuo pajūrio. Gimė jis Saukiškiuose, mokyklą baigė Utenoje. Augti jam teko itin sudėtingu metu. Sako ir dabar prisimenantis, kaip į tėvų sodybą dienomis ateidavo vieni ginkluoti žmonės, ir iš pastogės kumpio gabalą išsinešdavo. Naktį – kiti – ir lašinių paltis su jais „iškeliaudavo“.
Itin skaudus vaikystės prisiminimas – tėvelis jau buvo persikėlęs gyventi į Uteną, ten į mokyklą išvažiavo ir jis. O mamą, kuri dar buvo likusi sodyboje ir rengėsi išsikraustyti, vieną rytą rado kieme. Nušautą. Gulėjusi ant rankos rožančių apsivyniojusi – mat labai pamaldi buvusi. Tada sakė – vadinamieji miškiniai nušovė. Kas ir kokie – taip iki galo neišsiaiškinta.
Matė jis ir kaip kolūkiai kūrėsi, ir kaip darbadieniai „uždirbami“ būdavo. Matė ir – kiek, pasak paties, vaikiškas protas leido suprasti, – kokie pikti, nepatikimi ir net žiaurūs žmonės būdavo.
Sunku buvę augti ir mokytis. Namuose vis pinigų trūkdavo, tad besimokydamas paskutinėje mokyklos klasėje D.Puodžius įsidarbino vietinio laikraščio redakcijoje. Mokėsi jis neblogai, lietuvių kalba sekėsi, tad ne tik korektūras skaitydavo, bet ir vieną kitą straipsnį parašydavo. Kaip pats sako, ten besidarbuodamas užsidirbęs aprangai – ir kostiumą, ir paltą nusipirkęs. Tad turėjęs kuo pasipuošti stodamas į Kauno politechnikos institutą. O va, paskutiniame kurse, kai dar mokykloje įsigytieji rūbai susinešiojo, tikros bėdos būta...

Po instituto – vadovo  kėdėn
Institute, į kurį įstojo D.Puodžius, tada populiariausia buvusi hidrotechnikos specialybė. Iš pradžių ir jis būtent ją pasirinko, tačiau paskui perėjo į kelių statybą ir įgijo inžinieriaus-kelininko specialybę. Baigęs mokslus, gavo paskyrimą į Užventį, kur po keleto darbo mėnesių – o dirbo kelių tvarkymo inspektoriumi – buvo paskirtas rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju ir po trejeto metų – pirmininku.
Kaip atsitiko, kad tokį jauną specialistą iškart į vadovaujančius postus paskyrė? „Tada tokia Lietuvos komunistų partijos politika buvo. Tuometiniai jos vadovai Antanas Sniečkus ir Motiejus Šumauskas siekė, kad vadovaujančius postus užimtų jauni specialistai lietuviai, tegu ir žioploki“, – šypsodamasis atsako D.Puodžius. Ir priduria, jog paskyrimui galėjo turėti įtakos tai, kad paskutinėje mokyklos klasėje spėjo pabūti komjaunimo sekretoriumi, institute buvęs anuo metu itin populiarios ir įtakingos savanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti organizacinio skyriaus vedėjas, vėliau – pirmininkas. Tad tekę susipažinti su ūkiniu bei komandiniu darbu.
Tačiau Užventyje jam nepatiko – kaimiška vietovė, o apie žemės ūkį kelininkas nelabai gali išmanyti. Įkūrus Neringos miestą, jam pasiūlė tapti jo Vykdomojo komiteto pirmininku. Tačiau nors siūlymas atėjo iš Ministrų tarybos, į Neringą D.Puodžiaus neišleido.
Porą metų būsimasis Palangos vadovas dirbo Tauragėj, dar keletą buvo Plungės rajono vykdomojo komiteto pirmininkas. Kol vieną dieną 1969 metais jam buvo pasakyta: važiuok į Palangą, kurioje ir pradėjo dirbti Vykdomojo komiteto pirmininku nuo tų metų kovo pirmosios dienos.

Maža Palanga buvo
Kokią Palangą prisimena vadovavimą kurortui perėmęs Danius Puodžius?
„Pirmieji mano įspūdžiai apie Palangą siekia 1962-uosius. Tada su žmona pirmąkart atvažiavome atostogų prie jūros, gyvenome poilsinėje ant Birutės alėjos bei S.Dariaus ir S.Girėno gatvės kampo. Sužavėjo miestelio grožis ir ramybė“, – prisimena pašnekovas.
Antrasis pasimatymas su Palanga – 1968-aisiais. Tada apsistota mediniame pastate J.Basanavičiaus gatvėje, kur dabar „univermago“ esama. Tada pajutęs kurorto kontrastus: tylios dienos, o naktį, kai perėję tiltelį per Ronžę iš „Vasaros“ restorano grįždavo įsilėbavę poilsiautojai – triukšmas nuo dainų. Populiariausia būdavo „Lapatai lapatai nuo kalniuko“.
„Maža tada buvo Palanga, mažas miestelis – centras ir Kunigiškės. Paskui „iš viršaus“ atėjo nurodymas statyti Vanagupės kvartalą. Pats pirmas darbas, kurio ėmiausi – organizuoti miestelio tvarkymą ir švarinimą, nes ši sritis apleista buvo. Bėda buvo ir su gatvėmis, asfaltuotas tik centras, vadinamoji kurortinė zona, o į šiaurę nuo Ganyklų g. 59 namo visos gatvės – ir Žvejų, ir J.Janonio, ir kitos – gyvas smėlis, net ne žvyras. Po Tauragės ir Plungės Palanga „mizerna“ atrodė“, – prisimena ilgametis miesto vadovas.
Prisimena jis ir tai, jog Palangos balsas tada silpnas buvęs: viską diktuodavęs Kretingos partijos komitetas. Atmosfera buvusi toli gražu ne darbinė, nes „aparatas“, kitaip tariant, komanda buvusi skystoka, linkusi skundus rašyti. „Bet ir dabar to esama“, – šypteli.

Siūlė net Kalotę
Daugiau darbo ir rūpesčių prisidėjo, kai Palangos teritorija išaugo. Prijungė Šventąją. Siūlė net Kalotę pridėti, bet palangiškiai atsisakė: „Kam mums tie laukai...“. O Šventosios bėdos – visos gatvės vien smėlynai, vandentiekio ir kanalizacijos praktiškai nerasta, visur, kur tik įmanoma ir net neįmanoma, balaganėlių – medinių poilsio namelių – prikimšta. Ir be jokių leidimų. Tad su tuomečiu vyriausiuoju Palangos architektu Albinu Čepiu dar tada pradėta mėginti tvarką įvesti...
Vėliau prasidėjo rūpesčiai, kuriuos beveik galima maloniais pavadinti – „Lino“ statybos, dabartinė Reabilitacijos ligoninė, Jūrininkų ligoninės korpusas.
O didžiausias džiaugsmas buvęs, kai iškilo fizioterapijos gydyklos Vytauto g. 170 ir abu baseinai – „Lino“ ir „Jūratės“.
„Daug visokių reikalų buvo, labai daug respublikos valdžia padėjo, ypač tuometis planavimo komiteto pirmininkas Algirdas Brazauskas. Pinigų pertekliaus ir tada nebuvo – jų visada trūko, trūksta ir trūks. Tačiau, kaip jau sakiau, palaikėme glaudžius ryšius su respublikos valdžia – nei tada, nei dabar be jos nieko savo jėgom nepadarysi“, – sako D.Puodžius.
Daug padėjo ir dabar keikiama vadinamoji „planinė ekonomika“. Kiek ten to planavimo būta ir kiek vykdyta – atskiras klausimas, tačiau bent jau perspektyvos, gairės buvo daugmaž aiškios. Ir ne tik dėl galimų naujų objektų statybos, bet ir dėl – jei galima taip pasakyti – planinės sveikatos priežiūros. Tuo metu profesinės sąjungos siųsdavo savo darbuotojus į sanatorijas bei gydyklas ir žiemos metu, tad tokio atotrūkio tarp vasaros ir kitų metų laikų nebuvę.

Didžiausias  pliusas – gyvenamųjų namų statyba
Su meile buvęs miesto vadovas prisimena ir sunkiai gimusius projektus – polikliniką, prekybos centrą pagrindinėje aikštėje, ligoninę, dėl kurios reikalingumo iki užkimimo ginčytasi su statybas laiminančiaisiais ir „pramušinėta“ per Aukščiausiąją Tarybą, kurios deputatu D.Puodžius buvo 14 metų. Tačiau daugiausiai džiaugsmo ir dabar teikia tai, kad jam būnant Vykdomojo komiteto pirmininku itin sparčiai buvo pradėti statyti gyvenamieji namai. Iki tol Palangoje kas dveji metai iškildavo po vieną daugiabutį. O jam vadovaujant miestui prasidėjo A kvartalo (J.Janonio / Ganyklų gatvės) statybos, vėliau iškilo B kvartalas (Jūratės g.) ir Druskininkų g. namai, dar kiek vėliau pradėtas statyti C kvartalas, iki šiol palangiškių BAM‘u pavadinamas – darbai vyko taip spėriai, kaip statant tuo metu prioritetinę Baikalo – Amūro magistralę.
„Jeigu iki to laiko per metus buvo pastatoma 10 butų, statant, pavyzdžiui, C kvartalą per vienerius metus būdavo įrengiama 100-120 butų“, – ne be pasididžiavimo prisimena D.Puodžius.
Prie statybų spartuoliškumo prisidėjo tai, kad Palangos valdžia sugebėjo kooperuoti įvairių žinybų lėšas. Vienas tokių pavyzdžių – buvo leista pastatyti žinybinius poilsio namus „Tauras“, o už tokį leidimą žmonės iš ten stovėjusių avarinių namų persikėlė į lėšų kooperavimo dėka pastatytus naujus butus. Taip buvo likviduotas tuomet garsus „ubagynas“, buvęs šalia bažnyčios ant Ronžės kranto, „žiurkynas“ prie Žvejų g. ir Ganyklų g. kampo bei į būstus su patogumais iškeldinti palangiškiai iš vadinamojo „manevrinio“ fondo būstų prie Bangų ir Druskininkų gatvių.
„Vienas, ko gero, „kultūringiausių“ darbų – kad iš medinių namukų J.Basanavičiaus gatvėje, kuriuose nebūta jokių patogumų ir prie kurių vasarą amžinai plevendavo džiūstantys skalbiniai bei apatinis trikotažas – taip pat pavyko iškelti žmones į padorius butus, o namus išnuomoti žinybinėms poilsinėms“, – sako D.Puodžius, beje, 1985-aisiais gavęs LTSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardą.
O ar nebuvo kada jam pasidarę baisu dėl Palangos ir jos ateities? „Tik vieną kartą. Kai 1981-ųjų gruodį Klaipėdos uosto prieigose sudužo tanklaivis „Globe Assimi“ ir iš jo išsiliejęs mazutas pasiekė ir paplūdimius, ir tiltą. Ir dabar pamenu, kaip kai kurias vietas tiesiog šaukštais valėme. Tada gelbėti pajūrio ėjo ne tik palangiškiai. Kreipiausi į visų žinybų, turinčių Palangoje poilsines, vadovus, paprašiau atsiųsti talkininkų. Atsiuntė, ir savo ruožą valė. Ir išvalė, nors tikrai tiesiog siaubas buvo apėmęs: viskas, Palangos nebebus“, – prisipažįsta pašnekovas.

Daugiau bendradarbiauti su Vilniumi
Tai, kas išvardinta – toli gražu ne viskas, kas buvo nuveikta, kai D.Puodžiaus akyse ir jam vadovaujant Vykdomajam komitetui augo Palanga. Ir darželiai – jų 1969-aisiais būta tik dviejų, – ir trečioji vidurinė mokykla, kurią statant pavyko iš Palangos iškeldinti tarybinės kariuomenės radiolokacinius įrenginius. Į naujas patalpas – vėl suteikus geresnes sąlygas ten gyvenusiems žmonėms – įsikraustė viešoji biblioteka, meno mokykla. Daugybė darbų, daugybė projektų, dėl kurių įgyvendinimo tekę ir gražiuoju su centrine valdžia derėtis, ir pasipykti. Ir net į tuometėj Tarybų Sąjungoj galių ir valdžios vadžių turinčius asmenis kreiptis, nors iš Vilniaus buvo prisakyta: šiukštu, nelįskit su savo problemomis atostogaujančių vadų trukdyti! Išdrįso – kreipėsi į TSRS profsąjungų vadovą Aleksandrą Šelepiną, ir būtent su jo palaiminimu paspartėjo „Jūratės“ baseino ir fizioterapijos gydyklų statybos.
„Dar kartą noriu pabrėžti: būtina bendrauti ir bendradarbiauti ir su Vilniuje įsikūrusia valdžia, ir draugauti su verslininkais, aišku, paisant miesto interesų. Pernelyg ilgą laiką to nebuvo daroma, o ką galime mes vieni – matėme. Meras Šarūnas Vaitkus elgiasi labai teisingai: jis nuolat važiuoja į sostinę, bendrauja su visais ministrais ir visų ministerijų atsakingais darbuotojais. Nesvarbu, kokios spalvos jie būtų – bendradarbiauti reikia“, – pabrėžė dvidešimt metų Palangą auginęs ir dabar aktyviai dalyvaujantis visuomeninėje veikloje bei kartu su bendraminčiais iš Kraštovaizdžio bičiulių klubo tiek kurorto ateities gaires nubrėžiantį Bendrąjį planą, tiek kitus teritorijų planavimo bei miesto ateičiai svarbius dokumentus studijuojantis ir viešuose aptarimuose pastabas teikiantis D.Puodžius.

 



Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Jūros mūšos aidai kurorto kūrėjų meninėje raiškoje ir gyvenime".   


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Vienuoliktą kartą organizuojama visuotinė aplinkos tvarkymo akcija „Darom“ vargiai kam dar nežinoma. Ji kasmet draugėn suburia žmones, norinčius gyventi švaresnėje aplinkoje. Akcijos dalyviai kasmet surenka gamtinėje aplinkoje besimėtančias atliekas, ir džiugu, kad jų kasmet vis mažiau – žmonės tampa sąmoningesni. Šiemet ir vėl kviečiama prisidėti prie akcijos...


Istorijos negalima ištrinti ir pakeisti. Nors sovietmečio veikėjai šiandien vertinami prieštaringai, Palangos miesto Garbės pilietis, buvęs Palangos Vykdomojo komiteto pirmininkas, po Nepriklausomybės atgavimo du kartus rinktas į kurorto tarybą ir dabar aktyviai dalyvaujantis visuomeninėje veikloje Danius Puodžius sovietiniais metais ypač prisidėjo, kad Palanga kaip...


Kai Lietuvos bankas (LB) per praėjusius metus gerokai papurtė ne vieną kredito įstaigą, Palangos kredito unijos (PKU) valdybos pirmininkas Vytenis Tomkus pripažįsta, kad ir PKU teko dirbti pagal sugriežtintus LB reikalavimus, bet jų vykdymas yra garantas indėlininkams, kad PKU dirba skaidriai, efektyviai ir racionaliai. Net Lietuvos bankui žvelgiant pro padidinimo stiklą, PKU valdybos...


Tomas Julius Žulkus – Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys, Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas bei Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Palangos skyriaus narys įsitikinęs, jog šie metai bus labai darbingi. „Šiuos metus drąsiai galima vadinti iššūkių Palangai metais – pradėta įgyvendinti daug ambicingų projektų...


Tarybos narys Danas Paluckas, kuris yra ir Kontrolės komiteto pirmininkas, mėgsta viešai paverkšlenti, kad valdžia ignoruoja komitetą ir jo veiklą, bet, pasirodo, D. Paluckas pats jau trečius metus iš eilės grubiai pažeidžia Savivaldos įstatymą, kuris numato, kad Kontrolės komiteto pirmininkas kiekvienų metų pabaigoje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės Tarybai.


Vandentiekio vadovai – nuo pradžios iki dabar

Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2013 09 16 | Rubrika: Miestas

Pagal dvaro turto rejestrą, vandentiekio gręžinys buvo Kurhauzo priklausinys, tad Tiškevičių samdomas Kurhauzo valdytojas turėjo atsakyti ir už gręžinio priežiūrą bei vandens tiekimą. Kas buvo pirmieji Kurhauzo valdytojai, kada, kaip ir kas užsakė įrengti ir kas įrengė fontonuojančio gręžinio žiotis, nėra žinoma.


Aš, Danas Paluckas, Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys, noriu visuomenei pateikti glaustą savo darbo Taryboje ir jos Kontrolės komitete ataskaitą ir atkreipti dėmesį į pagrindinius mano, kaip Tarybos Kontrolės komiteto pirmininko, veiklos momentus.


„Mano akyse Palanga augo, auga ir dabar. Galia tik, kad šis procesas kurį laiką buvo kiek sustingęs. Anuo metu kurortas sparčiai plėtėsi, nes vietos valdžia glaudžiai bendradarbiavo su Vilniumi, gerai, kad dabartiniai miesto vadovai vėl tą aktyviai daro“, – sako dvidešimt metų prie Palangos valdžios vairo stovėjęs tuometinio Vykdomojo komiteto pirmininkas, po...


 Ar galima sumaišyti skęstantį žmogų su... plūduru? Vienoje J. Basanavičiaus gatvėje esančioje kavinėje, padavėja dirbanti Karolina T. (redakcijai merginos pavardė žinoma), sunkiai tramdydama jaudulį pasakojo, kaip jos ir kartu buvusios draugės akyse praėjusio pirmadienio vakarą prie gelbėtojų posto, prie tilto jūroje nuskendo maždaug keturiasdešimties metų vyras. Mergina...


„Banguolis“ aktyviai garsina kurorto vardą

Lina Žukauskienė, tautinių šokių kolektyvo „Banguolis“ narė, 2010 04 17 | Rubrika: Miestas

Palangos kultūros centro vyresniųjų žmonių tautinių šokių kolektyvas „Banguolis“, kuriam vadovauja Janina Serapinienė, aktyviai dalyvauja įvairiuose konkursuose, garsina Palangos vardą ir patys pasisemia naujų jėgų bei idėjų drąsiai žengti toliau. Vykę į Salantus, o neseniai sugrįžę iš Žiežmarių, jie iki šiol gyvena patirtais įspūdžiais.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius