Sausio 27 dieną neseniai į Palangą atsikėlusių Ernestos ir Sauliaus Nemanių šeimoje gimė dvi palangiškės – Saulė ir Smiltė.

Sausio 27 dieną neseniai į Palangą atsikėlusių Ernestos ir Sauliaus Nemanių šeimoje gimė dvi palangiškės – Saulė ir Smiltė.

Ernesta ir Saulius sūpuoja dvynukes: „Palanga – geriausia vieta auginti vaikus”

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 02 29

Po dviejų metų pertraukos Palangą nudžiugino dvynukų gimimas. Sausio 27 dieną neseniai į Palangą atsikėlusių Ernestos ir Sauliaus Nemanių šeimoje gimė dvi palangiškės – Saulė ir Smiltė. Mažame mieste tai yra prasmingas ir džiugus įvykis, juo labiau, kad būtent dėl mažųjų ši šeima atsikraustė gyventi į kurortą, nes čia, pajūryje ir pušų apsuptyje, pasak tėvelių, yra geriausios sąlygos augti vaikams.

Palangiškiai – draugiški ir nuoširdūs
„Abu su vyru esame iš Šiaulių, bet gyvenimas susiklostė taip, kad vyrui pasiūlė darbą pajūryje. Ketverius metus gyvenome Klaipėdoje, o kai sužinojome, kad laukiamės, galvojome, kur geriausia būtų augti vaikams. Net nedvejodami pasirinkome Palangą ir nė trupučio nesigailime – jūra, pušynas, ramybė, visada grynas oras. O į kurortą dažnai atvažiuodavome ir iki tol“, – pasakojo E. Nemanienė.
Žmonės čia, anot naujųjų kurorto gyventojų, labai nuoširdūs ir bendraujantys. „Dar iki šiol neatsistebime, kad palangiškiai ne arogantiški ar pavydūs, kaip dažnai sakoma. Priešingai – pirmomis savaitėmis ne vienas kalbindavo, klausdavo, kodėl atvykome į Palangą. Šiauliuose žmonės tikrai nelinkę taip bendrauti, kai kurie kaimynai ne visada net sveikindavosi, o čia visi daug draugiškesni“, – kalbėjo jaunoji mamytė.

Pirma reakcija – ašaros
Mergaitės Nemanių šeimoje buvo be galo laukiamos ir planuotos, bet žinoma, faktas, kad laukiasi dviejų – nustebino. „Reakcijų buvo visokių. Labai ilgą laiką gydytojai echoskopu matė tik vieną vaiką, o kai pasakė, kad dvynukai, nejučia man pasipylė ašaros. Ir šiandien sunku pasakyti, dėl ko jos – baimė, šokas, išgąstis, nerimas, džiaugsmas. Visą kelią namo pasikūkčiodama praverkiau. O vyras reagavo daug ramiau nei aš. Kai pasakiau, kad du vaikučiai, veide atsirado plati šypsena. Visada žinojau, kad vyras labai džiaugsis. O ir visoje šeimoje džiaugsmas ir laukimas buvo begalinis“, – prisiminimais dalijosi Ernesta.
Mažylių tėtis Saulius džiaugėsi žinia, nes visada norėjo daugiau nei vienos atžalos: „Visada žinojau, kad šeimoje bus du vaikai ar net daugiau. Ir kai dar manėme, kad laukiamės vieno, sakiau žmonai – vis tiek reikia dviejų. O pasirodo, viskas išsisprendė savaime. Vadinasi, taip turėjo būti“.

Dvynukės nėra identiškos
„Dukras skiria vos viena minutė. Pirmoji mergaitė apgaubta, kaip juokaujame, skaičiaus 3. Gimė trečiadienį, 3 val. 33 min, o antroji – minute vėliau. Mažylėms vos mėnuo, bet charakteriu jau išsiskiria. Saulė – ramesnė, o Smiltė reikalauja daugiau dėmesio. Vienos žandai jau dabar didesni, o kitos – rankytės stambesnės. Skirtumų yra jau dabar, be to, dvynukės nėra identiškos“, – pasakojo mergaičių mama.
Gydytojus šeima rinkosi labai atsakingai, ir nors gyveno jau pajūryje, vis dėl to norėjo, kad mergaitės pasaulį išvystų Šiauliuose: „Norėjau, kad mūsų atžalas priimtų tas pats gydytojas, kuris priėmė ir mane, taip pat nę vieną mūsų šeimos narį, tad vykome į Šiaulius. Dar ir šiandien galiu tarti didžiausią ačiū nuostabiam gydytojų personalui, kurie pirmosiomis dienomis dar atlaikė ir mūsų abiejų klausimų laviną, kaip ir ką daryti“.

Po vardą išrinko abu tėvai
Vardus dukroms Ernesta ir Saulius rinko iš anksto, kai tik sužinojo, kad laukiasi mergaičių: „Kai sužinojome, kad gims mergaitės, vienas vardas – Saulė – buvo aiškus iškart, nes vyras Saulius. O dėl antrojo teko šiek tiek pagalvoti. Kurį laiką dar atidėliojome, bet vienas šeimos draugas patarė nebetęsti, kad nebūtų taip, jog gims vaikas be vardo, tad padėjo išsirinkti. Svarstėme tarp Aušros, Rusnės ir Smiltės – nugalėjo paskutinis. Siejome vardą ir su pajūriu“, – pasakojo Ernesta.
Saulius šmaikštavo: „Buvo gana lengva dar ir dėl to, kad išvengėme pykčių ir, kaip patys juokaujame, vieną vardą galvojo tėtis, kitą – mama. Taip pat lengva ir su krikštatėviais, abiejų šeimos nebus nuskriaustos“.

Naktis susimaišė su diena
Kuomet paklausėme, kaip tenka priprasti prie naujojo gyvenimo ritmo, abu tėveliai nedvejodami atsakė: „Dabar esame pelėdos. Visą paros laiką mums diktuoja mažylės, kurios ypatingai aktyvios naktį. Tad dienomis dažniausiai, kiek įmanoma, visi kartu pamiegame. Kol kas dar lengviau, nes tėvelis tėvystės atostogose, kaip bus joms jau tuoj pasibaigus – dar negalvoju. Naktimis keliamės abu, kartais pasiskirstome, leidžiame vienam ar kitam pamiegoti. Visaip būna“.
Ernesta džiaugiasi, kad pirmomis dienomis labai padėjo mama: „Jai labai ačiū, kad prispyrė mane iš ligoninės bent kelioms dienoms atvykti. Iš pradžių buvau labai didvyriškai nusiteikusi ir maniau, kad jokia artimųjų pagalba nebus reikalinga. Maniau, jei visos užaugina, kuo aš prastesnė. Bandėme su Sauliumi viską daryti tiksliai, kaip perskaičiau literatūroje, ar kaip prisakė gydytojai, o mama nuramino ir situaciją gerokai palengvino“.

Vaikų nuotraukų socialiniuose tinkluose nebus
Neretai girdima, kad būsimi tėveliai laikosi įvairių prietarų, tačiau Ernesta ir Saulius tikina, kad tai ir tėra tik prietarai, tad nebūtina perdėti. „Nėštumo metu tikrai nesilaikėme jokių prietarų, netikėjome jokiais sapnais ar dar kokiomis kvailystėmis. Visiems aplinkiniams sakėme, kad tai tik prietarai, kurie tik dar labiau nepagrįstai gąsdina. Labai dažnai perdedama dėl tokių dalykų. Nusprendėme tik dėl vieno, kad nedėsime vaikų nuotraukų socialiniuose tinkluose, nes visokių yra žmonių, nežinia, ko linkinčių. Užaugs, galės elgtis, kaip nori“, – svarstė Ernesta.

Vyras – pati didžiausia atrama
Mažylių mama nepaliauja džiaugtis ir girti savo vyro: „Mano pati didžiausia atrama – vyras. Tokio rūpesčio linkėčiau kiekvienai moteriai. Nuo pat naujienos, kad laukiamės, vaikščiojome į konsultacijas kartu, ligoninėse visada kartu. Dabar irgi keliasi naktimis, padeda, kaip tik gali. Juokiuosi, kad turbūt susitvarkytų ir su dar dviem“.
Sauliui klausimas apie dar didesnę šeimą kirba jau dabar, o Ernesta kol kas tikrai apie tai negalvoja: „Palikime viską ateičiai. Kaip dažnai sakau, labai daug kas išsisprendžia savaime. Nors nėštumas buvo lengvas, bet apie brolį ar sesę dvynukėms tikrai negalvoju“.

Vaikai – ne vargas, o didžiausia dovana
Priminus, kad sužinojusi naujieną, Ernesta puolė į ašaras, Saulius šypsojosi: „Nėra viskas taip baisu. Greičiau – net gražu, augs dvi sesutės. O ar vienas, ar du vaikai, vis tiek tenka tvarkytis taip pat – naktimis keltis, turėti savą režimą ir pan. Esame šeima, tad baimė – nepagrįsta. Jei turėčiau galimybę ką nors keisti, visiškai nieko nekeisčiau. Iš pradžių erzindavo aplinkinių pasakymai, kad vienu vargu atvargsite ir bus lengviau. Tai ne vargas, o pati didžiausia Dievo dovana. Sveikos mergaitės, ar gali būti kas geriau?“
S. Nemanius viliasi, kad ir pačioms mergaitėms ateity bus smagiau: „Jos bus ne vienos, kartu bus daug smagiau žaisti, eiti į darželį ir mokyklą, jausti viena kitos paramą“.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius