Eugenijus Simutis: „Toli gražu ne visi laimingi dėl to, kas vyksta Palangoje“

Sunku ginčytis, kad Palanga gražėja ir modernėja, sutinka miesto savivaldybės Tarybos narys Eugenijus Simutis, bet, kurorto valdžiai trimituojant vien tik apie pasiekimus, vienas iš keleto Tarybos opozicijos balsų tvirtina, kad kurorto valdžia linkusi ką jai reikia nutylėti, o ką reikia – apdainuoti.
Pokalbį su E. Simučiu pradėjome nuo poilsio namų „Žilvinas“ ir „Vyturys“, kurie priklauso privatizuojamam gydymo kompleksui „Baltija“.
„Matau, kaip jie buvo tyliai perduoti Turto fondui – daugiau nei šimtas jų darbuotojų neteks darbo. Prisimenu, kai savivaldybė ieškojo, kur persikelti, miesto meras (Šarūnas Vaitkus) buvo labai aktyvus, kad buvę kelininkų poilsio namai priešais jau senąjį savivaldybės pastatą atitektų savivaldybei. Dabar tokių pastangų nematau“, – sakė miesto politikas.
Anot jo, išlaikius pastatus miesto rankose, būtų galima ieškoti investuotojų ir uždirbti iš sanatorinio gydymo.
„Kas galėtų garantuoti, kad kas nors „nenusižiūrėjo“ šių poilsio namų ir po kelerių metų iš jų nepadarys „kotedžiukų“? – retoriškai klausė Tarybos narys. Jis yra Lietuvos liberalų sąjūdžio Palangos skyriaus pirmininkas.
Pasak pašnekovo, mieste tvyro toks įspūdis, kad viskas Palangoje „labai gerai ir bus dar geriau“, o bet kokia kritinė pastaba yra suvokiama kaip miesto dergimas.
„Populizmo Palangoje – daug. Tarkime, pasirašyta trišalė sutartis dėl „Mariott“ viešbučio statybos. Tarybos toks klausimas nepasiekė, nors Tarybos nustatyta tvarka numato, kad turėtų būti tam jos pritarimas. Norėčiau žinoti, manau, gyventojai taip pat, ką Palangos administracija jam įsipareigoja“, – sakė pašnekovas.
Jis prisiminė, kaip meras Š. Vaitkus savo sėkmingos karjeros pradžioje su miesto gyventojais susitikdavo bent dukart per metus, tačiau tokių susitikimų nebeliko. Ar nebėra kuo pasigirti?
„Miesto verslo atstovai taip pat labai norėtų „gyvai“ su meru susitikti, padiskutuoti“, – sako E. Simutis.
Nors miestą valdančių konservatorių pozicijos atrodo nepajudinamos, liberalsąjūdiečių lyderis su tokia nuomone nesutinka.
„Manau, savivaldybių Tarybų rinkimai Palangoje po dvejų metų bus įdomūs. Yra daug ir nusivylusių, valdančiaisiais nepatenkintų žmonių Palangoje“, – teigė jis.
Anot jo, miesto valdžiai reikėtų būti lankstesnei ir rodyti daugiau dėmesio tiek kurorto gyventojams, tiek svečiams.
„Kalbant apie „pagalvės“ mokestį, suprantu, kad vienas euras per dieną vasarą niekam per daug kišenės nesudraskys, bet tiek mokėti žiemą, kai visi viešbučiai gerokai sumažina savo kainas viliodami svečius, – skausminga, – sakė E. Simutis. – Žiemą „pagalvės“ mokestis galėtų būti mažesnis“.
Į pastabą, kad „pagalvės“ mokestis – svarbi savivaldybės biudžeto dalis, jis atkirto: „Mokesčių savivaldybė surinktų daugiau, jeigu nuo žemės ir žemės nuomos mokesčio neatleistų kai kurių stambių miesto viešbutininkų“.
Dėl valdžios su konservatoriais prieš pastarųjų ryškų kilimą 2011 metais besivaržę liberalsąjūdiečiai šiandien išgyvena ne pačius geriausius metus.
Pastebėjus, kad dar vieno kirčio liberalsąjūdiečiai sulauks visai netrukus – iki metų pabaigos turi prasidėti buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio, Eligijaus Masiulio, teismas – E. Simutis vylėsi, kad jis labai nepablogins partijos padėties.
„Tikiuosi, kad teismas nebus kieno nors specialiai nutęstas iki rinkimų. O nuo to, kuo kaltinamas E. Masiulis, nė viena partija neapsaugota, konservatoriai taip pat. Pavyzdys Panevėžyje tai jau įrodė (konservatorius meras buvo STT akiratyje)“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, skyriuje šiuo metu yra 80 narių.
E. Simučio įsitikinimu, liberalios idėjos Palangoje „niekur nedingo“. „Jos gyvos, nes Palangoje – daug smulkiųjų verslininkų, visiems svarbu, kad čia verslui būtų sudarytos tinkamos sąlygos. Deja, Palangoje – labai daug draudimų. Tik ir girdžiu „negalima“, „negalima“. Jeigu nesi „savas“ (dažniausiai lojalus konservatorių partijai), tai ir bus visada negalima“, – sakė E. Simutis.
„Palangos miesto savivaldybės valdomos įstaigos ir įmonės turėtų būti pavyzdžiu visiems, o dabar kaip? Tarkime, jeigu tokius, kaip sakau, „šalašus“ prie turgaus pastatytų ne į taktą su miesto valdžia pataikantis jo direktorius, o eilinis Palangos gyventojas, jį „užtąsytų“ komisijos ir vargšas neišsimokėtų baudų. Dabar – niekam nieko“, – pečiais traukė E. Simutis.
Jis teigė „nesuprantąs“, kam yra plečiamas Šventosios miestelio turgus. Prie šiuo metu esamo 10 arų sklypo, norima prijungti dar virš 40 arų. Įdomu, kokią veiklą turgaus direktorius planuoja vystyti tokio dydžio žemės sklype?
„Negi jis netalpina šiuo metu visų norinčių prekiauti? Kiek žinau, vasarą jis pustuštis, o verslininkai vyksta prekintis į Palangos ar Klaipėdos turgavietes. Spėju, kad, kai šnekamės dabar, rugsėjo pradžioje, jau nė vienas kioskelis neveikia“, – pastebėjo E. Simutis.
Regis, bent dėl vieno vertinimo miesto opozicijos balsas apsiriko. Dar pavasarį šių eilučių autoriui sakęs, kad Vytauto gatvėje įgyvendinus vienos eismo juostos politiką, lavonus iš gatvės teks vežti „sunkvežimiais“, šiandien E. Simutis vis tiek gina nuomonę, kad vienpusis eismas Vytauto gatvėje nėra teisingiausias sprendimas.
„Pirmiausia, jį „paleido“ ne į tą pusę. Važiuojant iš Šventosios link Klaipėdos Vytauto gatve nėra nė vienos stotelės su pastoge ir suprojektuotos kitoje gatvės pusėje, visas reiktų perkelti. Nesu saugaus eismo komisijos narys, bet klausimas paprastas: jeigu paskaičiuotumėme sankryžas nuo Druskininkų gatvės į vieną ir kitą pusę, tai važiuojant šia automobilių kryptimi, jų yra daugiau negu sukant į kairę“, – pastebėjo palangiškis. Anot jo, leisti automobiliams pačiame miesto centre kirsti dviračių taką kaip dabar, yra labai nesaugu.
„Taip suprojektuoti ir įrengti dviračių takai gali būti tik užmiestyje, ne pačiame miesto centre, kur kelia didelę riziką dviratininkams ir kitiems eismo dalyviams. Laimei, kad neturėjome didelių incidentų šiais metais. Bet kas gali būti tikras, kad jų nebus kitąmet?“ – retoriškai klausė ilgametis miesto savivaldybės Tarybos narys.
Pasak jo, atidarius vienpusį eismą Vytauto gatve, eismas aplinkinėse gatvėse smarkiai išaugo, o jų šaligatviai nėra saugūs pėstiesiems ir pritaikyti neįgaliųjų reikmėms.
„Aš ne vieną kartą praėjusią vasarą Plytų gatvėje mačiau neįgaliuosius specialiuose vežimėliuose važiuojančius gatve, nes šaligatviai – seni, siauri, plytelės sutrupėjusios, su atsikišusiomis atbrailomis“, – sakė E. Simutis.
Žinomas palangiškis teigė vasarą pastebėjęs, kad automobiliai, lenkdami kairėje gatvės pusėje sustatytus automobilius, „masiškai“ kirsdavo ištisinę liniją, o už tokį pažeidimą vairuotojams gali būti iki 3 mėn. atimta teisė vairuoti.
„Kitaip jų aplenkti – neįmanoma. Policija galėjo surašyti tūkstančius protokolų, jeigu būtų tokia principinga. Beje, problemos nebūtų, jeigu savivaldybė nebūtų sumąsčiusi pastatyti automobilių parkavimo automatus Vytauto gatvėje, – sakė E. Simutis. – Kas važiavo šaligatviu Vytauto gatve, tas ir toliau važiuoja“.
Nuo jo kliuvo ir Palangos pasididžiavimui – Koncertų salei. „Pavyzdžiui, skaičiau, kad Latvijos Liepojoje per praėjusius metus įvyko 168 renginiai. O kiek renginių buvo pas mus? Kaip sakau, „bažnyčia“ stovi viena – graži, bet mažai kam įdomi“, – sakė E. Simutis.
Jį domina, kaip savivaldybė panaudojo ES pinigus ir pinigus, pardavusi savivaldybės pastatus, kurie atsilaisvino visai savivaldybės administracijai persikrausčius į Vytauto g. 112.
„Daug kam Palangoje įdomu, kam ir kaip šie pinigai yra panaudoti. Kiek sukurta naujų darbo vietų? Juk čia šnekama apie dideles lėšas“, – pastebėjo pašnekovas.
Nevengiantis miesto valdžiai kritikos pažerti vyras įsitikinęs, kad ir muzikinis fontanas turėjo iškilti kitur.
„Tarybos sprendimas visus įpareigoja muziką tildyti po 10 valandos, o muzikinis fontanas dar viena valdžios išimtis – groja iki 11 val. Ar miesto centre ramybės valandos kitokios?“ – sakė E. Simutis.
Jis atkreipė dėmesį, kad miesto centrui sparčiai keičiantis, kurorto pakraščiai ir Rytų kvartalas vis dar neretai stokoja dėmesio. „Siūlyčiau miesto merui Šarūnui Vaitkui apsilankyti ir ten? Kodėl tik vienai Priešaušrio gatvei išskirtinis valdžios dėmesys (pagal strateginį miesto planą ją ruošiamasi tvarkyti)? Galbūt todėl, kad šioje gatvėje gyvena Seimo narys ir vienas žinomas žurnalistas. Pasižiūrėkime, kokios centre Medžiotojų, Maironio, S. Nėries, Plytų gatvės, kiek dar laiko turi praeiti, kad būtų pradėta jų rekonstrukcija“, – teigė pašnekovas.
Jis teigė pasigendąs miesto vizijos – ne ketveriems metams į priekį, o dešimčiai metų.
„Kompleksinio požiūrio, mano akimis, nedaug. Daroma daug kas priešokomis, be gilesnės analizės“, – sakė E. Simutis.
Galime su juo sutikti ar ne, bet išklausyti – būtina.