Fredis, Punkas ir kiti tarybinės Palangos meninės bohemos įžymybės žinojo daug anekdotų

Fredis, Punkas ir kiti tarybinės Palangos meninės bohemos įžymybės žinojo daug anekdotų

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2016 04 11

Mano kartos vyno „degustatorių“ gretos stipriai išretėjusios, vos vienetai eurus skaičiuoja. Daugelis nužvalginėja Žemės „giluminius gręžinius“, tektoninius plyšius, o apsukresnieji suka galvas, kaip išsikovoti dangaus raktininko švento Petro simpatijas ir rasti „blatą“, gaunant malonių ir stabilesnių dieviškųjų privilegijų.
Nekombinuosi – negyvensi. Kam vargti ir verkti, jei galima linksmėliau suktis.
Žemėje ir visame kame, vadinamame Kosmose, kur visi šneka – „dulke gimei – dulke pavirsi“, o realiai sau mąsto, kad Puntuką geriausia statyti savam kieme Palangoje, dar geriau būtų, kad tas Puntukas būtų ne akmeninis, o gintarinis. Tada jau ponavok, tada jau kiekviena pavasariška ponia Zuzana gal ne tik šypsena pamalonintų.
Ir Zuzana, ir Vanda, ir Violeta, Aura, Agnė, Nijolė – vyrų fantazija ir erotinės fantazijos panašios, kaip buvusio Maskvos „genseko“ Nikitos Chruščiovo svaičiojimai apie visuotinį komunizmą 1995 metais. Matėm kaip savo ausis.
Taip ir su tom Palangos paplūdimių nuogalėm. Kas antras vedęs vyras akimis nurenginėja kiekvieną net Virbališkės take einančią besišypsančią papingąją, o tarsi aktorius už scenos intuityviai, telepatiškai jaučia savo „vieninteliausios chemijos“ žvilgsnį: „Nu, tik pabandyk, „svolačiau“, idiote, tik pabandyk su kita, tai ir aš tau skolinga neliksiu“. Dažniausiai vyrai nusiramina nuo savo namų „Fukušimų“ medžioklėse, žvejybose, bet smagiausia ir svarbiausia ten, kur... „Lašas po lašo ir akmenį pratašo“.
Anksčiau – užkandinėse, bufetuose, alubariuose anuometinis visaregys tarybinis – „Molinis ąsotis“ arba „Puta“, ilgainiui – „Trauklapis“, „Saulija“ ir kitokios „subarmenėjusios“ kavinės, kur „greit – greit – greit – greit“ įpila ir greit nieko nelieka – nei pinigų, nei anekdotų, nei draugų, nors alkoholiniai draugai susivienija kaip Karlas su Marksu. Ilgam. „Vsio zakonno“, – pasakytų buvęs Lietuvos partinių medžioklių valdovas Mykolas. Visi virtualieji boheminiai įspūdžiai brangiai kainuoja, Žavioji „Balalaika Vanda“. Sezoninė „Bohema“ yra Palangos karalienė. Tai – ne eilinė latrystė. Aukštasis pilotažas. Tai anekdotiniai, ilgaamžiški nuotykiai su muzika ir visais galimais seksizmais iki idealios impotencijos. „BO – HE – MA“. „Dabartiniai“ vartoja žodžius – „tūsas“, „kaifas“.
Mano Palangoje pažintieji Punkas, Rymis, Zigmas arba Šapoka, Paša, Ričardas plius Jonis visas gyvenimo situacijas įvardindavo savaip, juokingiau, negu anuometinė „Šluota“, primindami: „Kam gerti? Greičiau įpilk“. Vyrai žino, kur padėti „žaislai be mirties“. Visus vienija kolektyvizmas. Mintys. Politika taip žmonių nemoka suvienyti, o „Bohema“ – „ain moment“. „Išminties ašis“, – pasakytų Ryčka. Svarbu – pradžia. Ir sąlyga, kad bent vienas iš kompanijos turėtų pinigų pirmam buteliui. Paskui, alkoholis „atbėga“ pats, net kibiriukas, ir daug greičiau negu Ronžė į jūrą, nes kelios bohemiškos galvos – jau „Klub viesiolych i nachodčivych“ („Linksmųjų ir išradingųjų klubas“): „Ne, ne, ne, nereikia ašarų...“ Kavinėje sėdintis vyras yra gyvenimo-egzistencijos tyrėjas. O gyveno Palangoje toks bebaimis „besotvyris“ Fredis. Visi jį vaišino. Ir jis visus vaišino. Grįždamas namo, iš kavinės Virbališkėje pasiimdavo du butelius vyno – vieną „patvarkydavo“ prieš miegą vakarienei, o antrą paslėpdavo emaliniame puode, jeigu rytą į langą pasibelstų kitas giminiško pasišnekėjimo pasiilgęs kaimynas iš Saulėtekio tako – visai nesvarbu, korespondentas ar architektas. Tada Fredis, kuris ant Žemaitijos bažnyčių bokštų iškeldavo kryžius, būdavo stebuklingas vaistininkas: draugai greit atšvisdavo ir sakydavo: „Gyvenimėli, kada tu pablogėsi?“ Fredi, broli, tu – meninykas!“
O netrukus – poezija. Deklamacijos. Pagrindinė: „Niekas nemirė – nemirs, pakol bus bent vienas vyrs“. Ir filosofija: „Seksas įdomus su tuo, su kuo ir be sekso įdomu“. Bohema yra kuriantis gyvenimo pagardas, smegenis raminanti sala, kuri baigtųsi labai neramiai, velniai žino kuo, jeigu vyrų neataušintų, nenuramintų Vienintelė „Konstancija“: „Dabar, idiote, man arsi už du“.
Tačiau net gyvenant „žmonos valia“, net sunkiausiomis akimirkomis pasiveja saulėtas viltis sugrąžinantys, moterų akimis, „lengvabūdiški lengvabūdiškų mažvaikių“ anekdotai ir gyvenimiškos istorijos, kuriomis nesenstantys palangiškiai vyrai, vaikinai „pagardindavom“ pertraukas tarp alaus bokalų „Putoje“, o dar anksčiau – tarybiniame „Molinio ąsočio“ filosofų be kabučių klube. Juk ko mes esam pakviesti į šį gyvenimą? Išsišnekėt. Štai istorija „Gudrios senikės lažybos“, kurią rimtais veidais man prie Palangos šventoriaus vienas per kitą 1990 metais papasakojo kaimynai Rimas Zubė ir Dainius Punkas:
„Į Kanados centrinį banką įeina sena sena bobulytė, paskui save tempdama lagaminą.
– Kuo galėtume padėti? – prisistato banko tarnautojai, nepatikliai nužvelgę lagaminą.
– Man reikia pas banko prezidentą, – atsako senoji.
Kliento noras – įsakymas, nuveda ją pas prezidentą. Dabar jau banko aukščiausiasis klausiamai žvelgia į gyvenimo naštos ir lagamino prispaustą bobulę.
– Norėčiau pas jus pasidėti depozitą grynais, – porina bobulytė.
Nelabai banko prezidentas patenkintas, kad tokiais smulkmeniškais reikalais jį trukdo, bet ką jau padarysi – bobulė sena, gal banko tvarkos nežino ar tiesiog nepasitiki – reikia pabaigti šį reikalą.
– Tai kiek norėtumėt pinigų pasidėti? – klausia prezidentas.
– 164 tūkstančius dolerių, – atsako senoji.
– O!..
– Taip, 164 tūkstančius grynais, – bobulytė praveria pilną grynųjų pinigų prikrautą lagaminą.
– Kaip jūs nebijote tiek su savimi nešiotis? – stebisi prezidentas ir jį jau smalsumas kutena. – Iš kur turite tiek pinigų? Kaip sugebėjote tiek užsidirbti?
– Iš lažybų, ponuli, lažybose visi pinigai išlošti, – šypsosi bobulė.
– Kaip? Negali būti, kad tiek išloštumėt! – nesitiki prezidentui.
– O kodėl gi ne? Va, žiūrėkit, galiu ir su jumis susilažinti iš pinigų.
– Kaip? – stebisi prezidentas.
– Na, pavyzdžiui, lažinamės iš 25 tūkstančių dolerių, kad jūsų kiaušiniai plokšti, – siūlo bobulė.
– Kaip plokšti, – juokiasi prezidentas, – čia nesąmonė, taip negali būti.
– Lažinamės? – neatlyžta bobulė, – iš 25 tūkstančių dolerių.
– Na gerai, – juokiasi prezidentas, – man 25 tūkstančiai dolerių pravers, juk aš tai tikrai žinau, kokie mano kiaušiniai.
– Gerai, – sako bobulė, – tik čia pinigai nemaži, man reikia savo advokatą atsivesti. Ar galėtumėte rytoj iš ryto 10 valandą šias lažybas oficialiai įforminti?
– Kodėl gi ne? – patenkintas prezidentas, – palauksiu savo laimėjimo iki ryto.
Vakare prezidentui vis iš galvos tos lažybos neišeina. Kap čia gali būti, kad taip lengvai 25 tūkstančius dolerių užsidirbs? Nusimauna kelnes, atsistoja priešais veidrodį. Ir taip žiūri, ir anaip. Na, kiaušiniai kaip kiaušiniai, nei plokšti, nei ką.
Rytas 10 valanda. Į Kanados centrinio banko prezidento kabinetą įeina bobulytė su advokatu. Dar kartą garsiai aptariamos lažybų sąlygos. Prezidentas nusimauna kelnes ir parodo savo visai neplokščius kiaušinius. Bobulytė paima juos į ranką, kad galėtų įsitikinti, pavartalioja. Ir tuo metu bobulytės advokatas aukštielninkas virsta ant grindų be sąmonės.
– Kas jums? Širdis? – visi puola gaivinti advokatą.
– Aš, – atsipeikėjęs pralemena advokatas, – su ta bobulyte lažinausi iš 100 tūkstančių dolerių, kad ji Kanados centrinio banko prezidentui už kiaušinių palaikys!“


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Švietimo ir mokslo ministrei išsakius mintį, jog reiktų ilginti mokslo metus, sulaukta įvairios visuomenės reakcijos. Vieni tokią mintį gyrė, kiti ją peikė, galiausiai pasvarstyta, kad tai gal ir nebūtų blogai, jeigu viskas būtų tinkamai parengta – vien pailginti mokslo metus nėra prasminga, reikia atitinkamai atsižvelgti ir į ugdymo programas bei metodus, gal tai padėtų...


Iš tiesų esama tokių jaunuolių, kurie pateisina skeptiškųjų požiūrį į jaunus žmones, neva šiuolaikiniai jaunuoliai nieko daugiau neveikia tik žaidžia kompiuteriais. O esama tokių, kuriems net trūksta paroje valandų, kad viską suspėtų.


Praėjusią savaitę koncertą sausakimšoje Palangos koncertų salėje surengęs vienas populiariausių Rusijos dainininkų Grigorijus Lepsas negailėjo liaupsių naujausiam Palangos kultūros statiniui. „Prieš koncertą, po garso patikrinimo, jis salės akustiką pavadino „šokoladu“, o garso operatorius jam linktelėjo galva: „Viskas kaip muziejuje“...


„ENEOS 1006 km lenktynės“ į Palangą priviliojo tuzinus įžymybių, gražuolių ir automobilių sporto meistrų.


Mano kartos vyno „degustatorių“ gretos stipriai išretėjusios, vos vienetai eurus skaičiuoja. Daugelis nužvalginėja Žemės „giluminius gręžinius“, tektoninius plyšius, o apsukresnieji suka galvas, kaip išsikovoti dangaus raktininko švento Petro simpatijas ir rasti „blatą“, gaunant malonių ir stabilesnių dieviškųjų...


Ar tikrai visi suvešėję, nuo vasaros žaros praeivius šešėliu apsaugantys medžiai Žvejų gatvėje yra sukirmiję ir ligoti? Nors gatvės rekonstrukcijoje medžių iškirtimas nėra numatytas, pakako medžiais nepatekintų šios gatvės kelių dešimčių gyventojų prašymų savivaldybei, kad miesto komunalininkai trečiadienį pradėtų mosuoti pjūklais ir versti...


Kiti laikai, kiti vėjai. O jaunimas ar blogesnis?

Gina KUBILIŪTĖ, Linas JEGELEVIČIUS, 2012 07 30 | Rubrika: Jūros vaikai

Keičiasi laikai, keičiasi vaikai? Ar tai tiesa? Ką matydavo jie prieš daug metų ir ką jie mato dabar? Kokius rūbus nešiodavo anksčiau, ir kokius šiandien, kokios muzikos klausėsi ir kas dabar jiems grojama? Neretai iš tėvų išgirstame – mūsų laikais būdavo kitaip.   Persikelia į virtualią erdvę Pažiūrėkime, kokie buvo animaciniai...


Ir mažoj širdelėj daug gerumo telpa

Palangos l/d ,,Sigutė” auklėtoja metodininkė Alma Valaitienė, 2011 01 12 | Rubrika: Miestas

Palangos lopšelio - darželio ,,Sigutė“ ,,Boružėlių“ grupės vaikučiai, belaukdami Kalėdinio stebuklo įrodė, kad ir mažoj širdelėj daug gerumo telpa. Jie stengėsi būti geresniais: mažiau pykosi, buvo nuoširdūs, gražiai bendravo, daugiau dirbo, puošė grupę savo pagamintais darbeliais, mokėsi eilėraštukų, dainelių ir žaidimų.


„Nykštuke“ – meninės kūrybos patirtis

Rasa GEDVILAITĖ, 2010 05 05 | Rubrika: Miestas

Praėjusios savaitės antradienį lopšelyje-darželyje „Nykštukas“ vyravo meniškų atradimų sukeltos emocijos, mat auklėtojos supažindino susirinkusias koleges su meninėmis idėjomis, išbandytomis meninę-estetinę kultūrą propaguojančiame darželyje, o ir pačios šeimininkės išgirdo puikių patarimų.


Tornadas ir kiti „jūros lygiui“ būdingi reiškiniai

Gediminas Griškevičius, 2009 02 14 | Rubrika: Kultūra

Čia prie Baltijos jūros gyvenant patiri tokių siurprizų, ko nėra niekur kitur Lietuvoje. Nei ežerynų rajonuose, nei padubysiuose, panemuniuose ar prie Kražantės.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius