Garbės pilietis kun.V.Gricius: „Didžius darbus įveikėme drauge su mane supratusiais palangiškiais“

Dvyliktuoju Palangos garbės piliečiu tapęs, ilgametis Šventosios parapijos klebonas Vidmantas Gricius sako, kad dar „karštą“ apdovanojimo ženklą laiko garbingiausioje vietoje. Iš prigimties santūrus kunigas šį palangiškių sprendimą vertina itin džiugiai, bet nuopelnais skuba dalintis su visais šventojiškiais, palangiškiais, kurie per visus tarnystės metus Šventojoje jį supo, palaikė, rėmė. Panašu, tebepalaiko iki šiol.
Palangos miesto garbės piliečiu kunigas V.Gricius inauguruotas iškilmių Kurhauze metu birželio 1-ąją. Drauge su juo šis titulas šiais metais suteiktas ir kitam Šventąją garsinančiam žmogui – archeologui, kraštotyrininkui Mikui Kostui Balčiui. Kun.V. Gricius Savivaldybės tarybos įvertintas už aktyvią kultūrinę, visuomeninę veiklą ir svarų indėlį Palangos miestui kuriant bendruomenės kultūrinę ir dvasinę gerovę. Tapęs Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės parapijos klebonu 1995 m., jis šiai parapijai vadovavo dvidešimt vienerius metus ir nuo pat pirmų dienų nuoširdžiai rūpinosi Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčios statyba. V. Gricius ne tik užbaigė Šventosios bažnyčios statybas, bet ir suaktyvino ir Šventosios intelektualinį bei kultūrinį gyvenimą – jo rūpesčiu organizuotos įvairios akcijos, kultūros renginiai klebonijoje ir už jos ribų. Daug darbų nuveikta ir ugdant katalikiškąjį jaunimą.

Apdovanojimas įpareigoja
Nuo 2016-ųjų rugpjūčio V.Gricius vadovauja Veiviržėnų Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijai. Tad šis Palangos savivaldybės tarybos sprendimas – suteikti jam miesto Garbės piliečio vardą – buvo maloni staigmena. „Gal net ne staigmena, nes apie tokius ketinius neoficialiai jau buvo kalbama maždaug pusmetį. Žinojau ir tai, kad Šventojoje aktyviai renkami gyventojų parašai mano kandidatūrai palaikyti. Tačiau, kai esi įvertinamas oficialiai, apima išskirtinis jausmas, – apie tai, ką jautė sužinojęs, jog gali būti nominuojamas Garbės piliečio vardui, pasakoja kun.V.Gricius. – Šis apdovanojimas man reiškia labai daug. Dabar esu tikras, kad mano darbai, mano rūpestis parapijos gerove buvo ir yra vertinamas. Kita vertus, toks įvertinimas ir įpareigoja. Nors ir kunigo pareigos yra įpareigojančios, bet pastarasis titulas verčia dar labiau pasitempti“.
Kunigas džiaugiasi, kad atsidūrė viename sąraše su iki tol jo paties gerbiamais asmeninis. Ypač jį džiugina pažintis su pirmuoju Palangos miesto garbės piliečiu Antaninos ir Felikso Tiškevičių palikuoniu Alfredu Tiškevičiumi (1913–2008), kuriam šis titulas buvo suteiktas 1997 m. „Šį žmogų pažinojau asmeniškai, aš jį esu aplankęs Varšuvoje, o jis, svečiuodamasis Palangoje, visada užsukdavo ir į Šventąją“, – dalijasi atsiminimais naujasis Miesto garbės pilietis.
Kun.V.Gricius sako, kad dirbdamas ir gyvendamas Palangoje jis susitiko su beveik visais iki jo nominuotas Palangos miesto garbės piliečiais. Visi jie – labai skirtingi, kaip ir šiemet nominuotieji Šventosios atstovai. 2009 m. Palangos miesto garbės piliečio vardas suteiktas Lietuvos dailės muziejaus direktoriui, dailėtyrininkui Romualdui Budriui ir (po mirties) kraštiečiui partizanų generolui Jonui Žemaičiui – Vytautui (1909–1954). 2013 m. – Švedijos piliečiui Larsui Tomui Larsonui ir pedagogui Jonui Brindzai, 2015 m. – Daniui Puodžiui, Vitaliui Bernardui Litvaičiui bei Vladui Žulkui, 2016 m. – Gražinai Oškinytei-Eimanavičiene ir Malgoržatai Omilanovskai.

Nuopelnai – visų
Nors kunigas visada būna žmonių apsuptyje ir viešos kalbos kun.V.Griciui – ne naujiena, Garbės piliečio regalijų įteikimo ceremonijoje jaudulys padarė savo. „Man visada taip – iškilmių metu jaudulio išvengti nepavyksta. O šįkart juk dėmesys buvo ypatingas ir rodomas man asmeniškai. Gal todėl Kurhauze ne viską pasakiau, ne visiems padėkojau. Noriu dar kart pasakyti ačiū visiems, kas prisidėjo prie šio mano įvertinimo: Palangos miesto merui Šarūnui Vaitkui, Tarybai, komisijos nariams, parašų rinkėjams (jeigu neklystu, jie surinko gerokai daugiau nei reikėjo – apie 400 parašų), mano kandidatūros iškėlimo iniciatoriams, asmeniškai Ramučiui Šeštokui, Dainiui Želviui ir Mindaugui Skritulskiui, ir, žinoma, visiems tiems žmonėms, su kuriais gyvenome bei drauge dirbome visus tuos 21 metus. Visų šių žmonių dėka ir įvyko tai, kuo šiandien galime džiaugtis, dėl ko ir aš esu įvertintas bei apdovanotas. Tiek daug gerų darbų aš vienas nieku gyvu nebūčiau įveikęs, o šventojiškiai, palangiškiai manimi patikėjo. Todėl man labai svarbu, kad esu pripažintas būtent Palangos miesto garbės piliečiu“.
Kunigas neslepia, kad šis palangiškių, šventojiškių įvertinimas jam bus ir įpareigojimas. Mat Miesto garbės piliečio titulas suteikia garbingą įvertinimą ir kunigystės tarnystėje. Be to, Palangos vardas simbolizuojantis langą, šiam „Palangos tilto“ pašnekovui atveria langą į ateities istoriją. „Jeigu tik būsiu kviečiamas, visada mielai čia atvyksiu, patarsiu. Be to, šis atvertas langas yra suteiktas visam likusiam gyvenimui. Tad aš tikiu, kad ateities susitikimai Palangoje mane tik turtins, plės pažinčių ratą ir atvers langą į dar platesnį pasaulį“, – sako kun.V.Gricius.

Svarbus šeimos palaikymas
Kun.V. Gricius gimė 1969 m. sausio 6 d. Mažeikių rajono Ketūnų kaime. 1989-1993 m. studijavo Telšių seminarijoje. 1993 m. gegužės 30 d. Telšių vyskupas Antanas Vaičius V. Gricių įšventino kunigu. Lygiai tą pačią dieną, tik po 26-erių metų, Palangos savivaldybės Taryba nusprendė kunigui suteikti garbės piliečio vardą. „Gražus ženklas. Tą pačią dieną man buvo į rankas įteiktas kielikas (liturginė taurė) laiminimams teikti, o po kiek daugiau nei ketvirčio amžiaus suteiktas garbingas vardas. Tai – tarsi pirmųjų svarbių mano gyvenimo įvykių tąsa, tarsi mano veiklos ir gyvenimo kelio papildymas“, – pastebėjęs skaičių sutapimą datose, sako kunigas.
Paklaustas, kaip jo veiklos įvertinimą reaguoja šeimos nariai, naujoji tikinčiųjų bendruomenė, atsako žemaitiškai kukliai. Veivirženiškiai pasirodo, giria palangiškius, jog šie tinkamai įvertino dabar jau jų kunigo darbus. „Veiviržėnų parapijos žmonės, kiek man žinoma, yra patenkinti ir drauge su manimi džiaugiasi įvertinimu, prisideda prie vis dar besitęsiančių sveikinimų, – pasakoja kun.V.Gricius. – Neseniai pasveikini atvyko ir vienintelė mano sesuo. Ji, kaip ir tėtis, tebegyvena Mažeikiuose. Mūsų tėčiui – 80 metų, bet jis vis dar žvalus. Tiesa, mano pripažinimą įvertino kukliai, jis apskritai – santūrus žmogus. Bet aš žinau, kad širdyje jis džiaugiasi tuo, kad man sekasi. Mama, kurios nebeturime jau 10 metų, būdavo jautresnė. Ji visada rėmė mano gražius darbus ir ne sykį, sutaupiusi pinigėlių, juos kaip indėlį aukodavo Šventosios bažnyčios statybai“.
Šventinėje inauguracijos ceremonijoje kun.V.Gricių šeimos vardu sveikino viena iš trijų sesers atžalų Ingrida, kuri yra ir naujojo Palangos miesto garbės piliečio krikštadukra.

Ryšiai – abipusiai, nenutrūkstami
„Palanga arba Šventoji man iki šiol yra dalis širdies, į kurią įdėtas beveik ketvirtis amžiaus. Čia nuveikti darbai yra tokie, kurių nebepakarosiu. Ir kalbu ne tik apie bažnyčios statybą, o ir kitus gražius darbus, tokius kaip parapijos vienijimą, jos augimą. Žinoma, ne visus darbus užbaigiau, bet džiaugiuosi, kad jie turi tąsą, – priminęs, jog kartais neoficialiai apsilanko Šventojoje, pasakoja kun.V.Gricius. – Džiaugiuosi, kad žmonės Šventojoje mane pažįsta, sveikinasi net ir tie, kurie į bažnyčią ateidavo tik poilsiaudami. Per 21 tarnystės Šventojoje metus įgijau daug draugų, pažinčių. Su artimais bičiuliais iki šiol palaikome glaudžius ryšius, jie atvažiuoja į Veiviržėnus manęs aplankyti ir man tai visada labai malonu“.
Paklaustas, kokie darbai planuojami ateičiai, kunigas atsako, jog nieko nebeplanuoja. „Gyvenimas diktuoja savo sąlygas. Tad reikia džiaugtis, kai gali užbaigti pradėtus darbus. O jų man niekada netrūksta. Štai, šiuo metu vyksta jau baigiamieji Veiviržėnų parapijos namų išorės rekonstravimo darbai. Bus labai gražu, atvažiuokite ir tuo įsitikinsite patys“, – atsisveikindamas kviečia į svečius naujasis Palangos miesto garbės pilietis kun.V.Gricius.

Žydrūnė Jankauskienė