Grybavimo įkarštis: dosnūs ir pajūrio miškai

Grybavimo įkarštis: dosnūs ir pajūrio miškai

Rasa GEDVILAITĖ, 2017 09 14

Į redakciją užsukęs mūsų skaitytojas Aleksandras pasidžiaugė: „Ar nenorit nufotografuoti, kiek grybų pririnkau, pilna bagažinė“. Ir išties jis nemelavo, keli krepšiai gražiausių baravykų ir visokių kitokių grybų pūpsojo palangiškio automobilyje.

Tinkami grybams metai
„Visi sveiki, nei vienas nesukirmijęs. Ir tiek pavyko prigrybauti per ne itin ilgą laiką“, – džiaugėsi Aleksandras. Paklaustas, kurie čia miškai tokie dosnūs, palangiškis patikino, jog grybavo netoliese, pajūrio miškuose.
Tai, kad grybų šiemet – apstu, patvirtina ir interneto platybėse viešinamos grybautojų nuotraukos, netgi lenktyniaujama, o kas daugiau pririnks, kas didesniu laimikiu galės pasimėgauti.
Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja Jurga Motiejūnaitė, pasiteiravus, ar įprasta, jog ir pajūrio miškuose taip gausiai derėtų grybai, patvirtino, kad šiemet grybų esama labai daug visoje Lietuvoje. „Tiesiog tinkami jiems metai“, – sakė „Palangos tiltui“ pašnekovė.
Vasarą suskubę grybauti žmonės nusivylė, kadangi grybai buvo labai sukirmiję. Mikologai pripažįsta, jog vasariniai grybai įprastai labai kirmija. Taip pat tam įtakos turėjo labai šilta žiema. Miškai net skambėjo nuo mašalų, uodų, musių, o jie peri grybuose. Kai tik pasirodė pirmieji grybai, juos ir užpuolė. „Kol nebus labai daug grybų, tol ir baravykai bus sukirmiję. Reikia pralaukti veisimosi laikotarpio, o link rudens grybai jau bus sveikesni“, – dar rugpjūčio pradžioje kalbėjo mikologai. Panašu, jog taip ir nutiko – šiuo metu grybai yra sveiki ir, tiesa, labai dailūs.
Mikologai pasakoja, kad grybų augimas priklauso ne vien nuo oro temperatūros ir drėgmės, o ir nuo kitų veiksnių. Pasak jų, kiekvieni metai yra unikalūs, kiekvienais metais fiksuojami didesni ar mažesni nukrypimai, todėl ir grybų derėjimas, ypatingai vasaros eigoje, kiekvienais metais yra unikalus ir nenuspėjamas.
Ne paslaptis, jog anksčiau žmonės kalbėdavo, kad Varėna yra Lietuvos grybų sostinė. Bet pastaruoju metu pastebima, jog esant vėsesnėms vasaroms grybai, taip pat ir baravykai, dabar „persikraustė“ į Žemaitiją, Aukštaitiją, kur drėgnesni lapuočių miškai. Varėna dabar tikrai nėra grybingiausias kraštas, pastebi grybavimo specialistai.

Atsipalaiduoti miške nepatariama
Socialiniams tinklams lūžtant nuo apsamanojusių baravykų nuotraukų, atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, kurią atlikti bendrovė BTA patikėjo bendrovei RAIT, atskleidė, kad grybavimas išties yra populiariausia Lietuvos gyventojų veikla gamtoje. Tyrimo duomenimis, bent kartą per metus rinkti grybų į gamtą patraukia 49,6 proc. gyventojų, tuo tarpu, pavyzdžiui, uogavimu užsiima kas ketvirtas, žvejyba – kas penktas.
Jei žvejoti galima tiek vasarą, tiek žiemą, tai būtent rudenį miško gėrybių rinkėjų yra ypač daug: šiuo metu ne tik grybaujama, bet ir renkamos vėlyvos uogos. Draudikai pastebi, kad atsipalaiduoti išsirengus į mišką tikrai nepatariama – rudenėjančioje gamtoje tykančių pavojų net daugiau nei vasarą.
Pasak jų, anksti ryte į mišką traukiantys žmonės turėtų būti ypač budrūs, nes vėsesnė temperatūra ir drėgmė – palankios sąlygos formuotis rudeniniams rūkams, kurie didina eismo įvykių riziką, apsunkina galimybę laiku pastebėti kitas transporto priemones, šalikele einančius žmones ar važiuojančius dviratininkus. Be to, jau vyksta rudeninė žvėrių migracija, jie kerta kelius, sukeldami pavojingas situacijas. Pastebėtina ir tai, kad sunkias ligas platinančių erkių sezonas taip pat dar nesibaigė. Paprastai rudenį jų būna tiek pat daug kaip ir vasarą, o ir aktyvios erkės lieka tol, kol užšąla dirvožemis.
Perspėjama, jog miško gėrybių rinkėjams ruošiantis į mišką reikia iš anksto pagalvoti apie ten tykančius kraujasiurbius ir apie aprangą: nesirinkti pernelyg atviros avalynės, drabužių, dėvėti kepurę ar skarą. Keliaujant automobiliu, rekomenduojama kelionei pasilikti daugiau laiko ir rinktis saugų greitį bei neskubėti. Labai svarbu nedaryti staigių, be įspėjamųjų signalų, sustojimų, vairuojant nenukreipti dėmesio nuo kelio.
Apklausos duomenimis, būtent grybavimas populiarumu nenusileidžia jokiai kitai veiklai gamtoje ir gali būti laikomas nacionaliniu hobiu. Tai ir praktinė nauda, ir tam tikra terapija, ištrinanti ribas tarp skirtingo socialinio statuso žmonių: bedarbių ir įmonių vadovų ar savininkų.
Statistinis grybautojas gali būti tiek vyras, tiek moteris, o štai uogauja net 40,3 proc. moterų ir vos 9 proc. vyrų, dažniausiai – bedarbiai (37 proc.) ir tarnautojai (36 proc.). Tuo tarpu žvejyba yra išskirtinai vyriškas hobis, nes bent kartą per metus žvejoti išsiruošia 40 proc. vyrų ir vos 2,1 proc. moterų.
RAIT apklausą atliko rugpjūtį, joje dalyvavo 1000 respondentų.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos girininkijoje bus tvarkomi rekreacinės paskirties miškai

"Palangos tilto" informacija, 2019 10 09 | Rubrika: Miestas

Spalio mėnesį VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkija pradeda miško tvarkymo darbus miške prie Ošupio tako. Tvarkant 3,9 ha miško plotą bus išrenkami sausuoliai, krūmai, iškirsti netinkamai augantys medžiai, trukdantys geriausiai išsivysčiusiems medžiams.


„Kad niekas nebenorėtų išvažiuoti iš Lietuvos“, – taip pajūrio moksleiviai apibendrino savo idėjų, skirtų Lietuvos šimtmečiui paminėti, pristatymą prieš savaitę kurorto viešbutyje „Prie parko“ įvykusiame Jaunimo sąskrydyje.  


Grybavimo įkarštis: dosnūs ir pajūrio miškai

Rasa GEDVILAITĖ, 2017 09 14 | Rubrika: Miestas

Į redakciją užsukęs mūsų skaitytojas Aleksandras pasidžiaugė: „Ar nenorit nufotografuoti, kiek grybų pririnkau, pilna bagažinė“. Ir išties jis nemelavo, keli krepšiai gražiausių baravykų ir visokių kitokių grybų pūpsojo palangiškio automobilyje.


Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, jog kaip ir kasmet, taip ir šiemet, padėdama sąžiningai pajūryje verslą vykdantiems verslininkams užtikrinti pajamų apskaitymą ir mokesčių sumokėjimą, šią vasarą vykdys prevencines, stebėjimo bei kontrolės priemones apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose. Vasaros sezonas pasirinktas, nes...


Ligita SINUŠIENĖ Šalies Vyriausybė papildomų kelių milijonų eurų Palangai neskirs, pajūriui kovoje dėl „Europos kultūros sostinė 2022“ vardo, pralaimėjus Kaunui, kuris susižers apie 10 milijonų eurų, kurie iš įvairių šaltinių bus skirti renginiui laikinoje Lietuvos sostinėje. Vis dėlto Palangos ir kitų pajūrio savivaldybių kultūrininkai nepuola į...


Gydytoja psichiatrė Edita (tikro vardo ir pavardės „Palangos tiltas“ neskelbia herojės prašymu), jaunatviška, malonaus giedro veido, buvo mėgstama Palangos ir viso pajūrio pacientų bei kolegų. Bet jos gyvenimas jau trečius metus Norvegijoje nėra toli gražu toks, apie kurį ji svajojo. Jos istorija – ir įspėjimas kitiems Lietuvos gydytojams, kad svetur...


2015 metų sausio 20 dieną sukanka 130 metų, kai gimė vienas garsiausių pajūrio fotografų Ignas Stropus. Iki šiol žinoma I. Stropaus biografija buvo gana skurdi ir dalinai klaidinga. Pagerbdama fotografo kūrybinį palikimą, daugelį metų archyvuose, muziejuose, privačiose kolekcijose, šeimos albumuose kruopščiai rinkau smulkiausias detales ir bandžiau lipdyti vientisą...


Studentavimą daugelis apibūdina kaip vieną iš smagiausių gyvenimo periodų. Bet prieš tai reikia pražygiuoti mokyklą, o nuo jos neatsiejamas yra gimtasis miestas. Ar studentai, kurie iš Palangos pakėlė sparnus ir studijoms „nutūpė“ Vilniuje, Kaune, Londone, Paryžiuje ar kitur, dar prisimena Palangą? Kokia Palanga atrodo iš toli? Į šį klausimą...


„Šie metai mums visiems turėtų būti gana optimistiški. Itin palankūs jie bus tiems, kurių vertybės susijusios su šeima, kurie vertina gerus tarpusavio santykius, o taip pat kūrybingiems žmonėms – norintiems tobulėti, tiems, kurie klauso savo širdies ir dirbantiems darbą, nuo kurio ta širdis dainuoja“, – taip atėjusius 2014-uosius...


Aukso gyslą veikėjas rado pajūrio žemėje  2

Alvydas ZIABKUS, "Lietuvos rytas", 2012 04 16 | Rubrika: Miestas

11  milijonų litų. Tokią sumą prokurorai siekia priteisti iš buvusio Palangos tarybos nario Vaido Šimaičio, kuris praturtėjo parduodamas valstybei turėjusius priklausyti žemės sklypus pajūryje. Daugiau kaip 210 mln. litų turtą prieš kelerius metus deklaravęs ir turtingiausiu šalies politiku tuomet pripažintas buvęs Palangos savivaldybės tarybos narys...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius