Imuninė sistema pradeda formuotis įsčiose, bet ją stiprinti galima visą gyvenimą

Imuninė sistema pradeda formuotis įsčiose, bet ją stiprinti galima visą gyvenimą

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011 12 15

Siaučiantys žieminiai vėjai ir drėgni orai dažną mūsų „įsuka“ į peršalimo ligų verpetą. Kad taip neatsitiktų ir išliktume sveiki bei gyvybingi, reikia stiprinti imuninę sistemą. Ji – galingiausias žmogaus organizmo ginklas nuo įvairių virusų, bakterijų, kitų ligų sukėlėjų. „Palangoje sergančiųjų viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis yra, tačiau dėl epidemijos pavojaus nerimauti neverta“, – „Palangos tiltui“ pasakojo vaikų gydytojas Alfredas Kerulis.

 

Organizmo saugotojas

Žmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Imunitetas yra įgimtas ir įgytas, o įgytasis – natūralus ir dirbtinis. Natūralus susiformuoja, kai persergame kokia virusine infekcija, dirbtinis – kai pasiskiepijame.

„Imuninė žmogaus sistema pradeda formuotis dar vaisiui esant motinos įsčiose. Besilaukiančios mamos gyvenimo būdas, mityba, žalingų įpročių atsisakymas lemia geresnį naujagimio imunitetą“, – sakė A. Kerulis.

Gydytojas sako, kad kuomet mūsų organizmas pirmą kartą susiduria su infekcija, su kuria iki tol nebuvo susidūręs, mūsų imuninė sistema pirmiausia atpažįsta, jog tai yra svetimkūnis, kuris kelia pavojų organizmo sveikatai, ir tada jį sunaikina. Šis procesas trunka nuo 10 iki 14 dienų, o praėjus šiam laikotarpiui, mūsų imuninė sistema įsimena pažeidėją, tad pakartotinio šio viruso užpuolimo mes jau nebepastebėsime. „Pavyzdžiui, vaikystėje persirgus vėjaraupiais, mes jau jais nesusirgsime, tai reiškia, kad imuninė informacija saugoma ilgus metus, – priminė pašnekovas. – Specifinis imunitetas pradedamas formuoti kūdikystėje, kuomet kūdikis dar gimdymo namuose yra pirmą kartą paskiepijamas tuberkuliozės skiepu, kiek vėliau – geltos ir hepatito B skiepu“.

 

Mitybos įtaka imunitetui

Norint išsaugoti organizmo atsparumą įvairioms peršalimo ligoms, infekcijoms reikėtų stengtis, kad į organizmą patektų tai, kas jam būtina, ir vengti visko, kas gali kenkti. Pasak vaikų gydytojo, sveikatai ypač svarbi mityba: „Maistas turi būti įvairus, suderintas, kokybiškas. Jo negali būti per daug. Tačiau nereikėtų pulti ir į kraštutinumus. Badaudamas žmogus savo imuniteto tikrai nesustiprina. Taigi, svarbiausia, kad kasdienė mityba būtų visavertė: organizmas turi gauti ir angliavandenių, ir riebalų. Pažymėtina, kad vaisiai ir daržovės mūsų organizmą aprūpina vitaminais ir mineralais“.

A. Kerulis perspėjo, kad nereikia pamiršti, jog alkoholis, rūkymas silpnina imunitetą, tad svarbu stengtis ir bent jau apriboti žalingus įpročius.

Organizmui stiprinti ypač reikalingi vitaminai. Imuninės sistemos veiklai svarbus vitaminas C, jo gausu šviežiose daržovėse ir vaisiuose – kopūstuose, obuoliuose, apelsinuose, citrinose. Vitaminas E taip pat labai reikalingas. Jo yra migdoluose, riešutuose, saulėgrąžų sėklose, aliejuje, avokaduose, grikių kruopose, grūduose, kiaušinio trynyje.

Laikraščio pašnekovas pastebėjo, kad jeigu žmogus stengiasi sustiprinti imunitetą, tačiau jį vis tiek nuolat kamuoja įvairūs negalavimai: nuolat sloguoja ar jaučiasi išsekęs, tokiu atveju reikėtų rinktis ežiuolės preparatus: „Ežiuolė tiks tiems, kurie dažnai serga bakterinėmis infekcijomis, siekiant pagerinti organizmo atsparumą. Taip pat naudingi gliukanai, Omega 3 žuvies taukai“.  

 

Nusilpusi imuninė sistema

Daugybė aplinkos veiksnių slopina imuninę sistemą: begalė maisto priedų, aplinkos teršalai, stresas. „Silpnesnis imunitetas yra pagyvenusių žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, vartojančiųjų imuninę sistemą slopinančių vaistų, besilaikančiųjų griežtos ar nevisavertės dietos. Nusilpusios imuninės sistemos požymiai: pasikartojančios infekcijos, ilgai gyjančios žaizdos“, – nusilpusio imuniteto požymius vardijo A. Kerulis. „ Tuomet tenka rinktis kompleksišką gydymą, ar net skiepus. Senyvo amžiaus žmonėms žiemą rekomenduoju skiepytis nuo gripo“, – sakė gydytojas.

Gydytojas įsitikinęs, jog skiepytis daug pigiau nei gerti brangius vaistus. Bet reikia žinoti, kad jaunam žmogui skiepas nuo gripo veiks iki 6 mėnesių. Pagyvenusiam žmogui, sulaukusiam 60 metų, imunitetas dažniausiai susiformuoja trims mėnesiams.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Vėstant orams „Sodra“ sulaukė gyventojų, kurie domisi ligos išmokomis, antplūdžio. Vis dėlto, vienintelė vieta, kur žmogui reikėtų apsilankyti susirgus – gydytojo kabinetas, o pateikti prašymą ligos išmokai gauti galima tiesiog išmaniuoju telefonu, net ir neišėjus iš namų. Tad galima ramiai sveikti.


Nors gripo virusas aplinkoje cirkuliuoja nuolat, iki sezoninio piko, jį ypač lengva supainioti su peršalimo ligomis. Todėl specialistai perspėja gripo sezonui ruoštis iš anksto ir nenumoti ranka į pirmuosius simptomus.


Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai informuoja, kad5 sav. (sausio 29 d. – vasario 4 d.) Klaipėdos apskrityje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis padidėjo46,1 proc. (nuo 131,9 atvejo/10 000 gyv. iki 192,7atvejo/10 000 gyventojų). Vaikų sergamumas gripu ir ŪVKTI sudarė 67...


Kasmet gripo sezonas prasideda 40-ąją kalendorinę metų savaitę ir tęsiasi iki kitų metų 20-osios savaitės. Šiemet gripo sezonas prasidėjo 2015 m. rugsėjo 28 d., o baigsis 2016 m. gegužės 15 d. Šaltuoju metų laiku labai padaugėja sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) atvejų, todėl svarbu stebėti sergamumo gripu ir ŪVKTI...


Ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas (toliau – ŪVKTI) gali sukelti daugybė virusų, sergamumas jomis paprastai didėja prasidėjus rudeniui, vėstant orams, vaikams pradėjus lankyti ugdymo įstaigas, esant glaudesniam sąlyčiui tarp žmonių. Labai paplitę sukėlėjai – rinovirusai, sukeliantys nesunkias ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, ar respiraciniai...


Ūminė viršutinių kvėpavimo takų (arba respiracinė) infekcija (ŪVKTI) dar vadinama „peršalimo liga“ – tai ūminis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, galintis pažeisti tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek atskiras jo dalis: nosį, prienosinius ančius, ryklę, gerklas, kartais – trachėją ir bronchus. Peršalimu dažniausiai sergama...


„Kultūros vertybės amžinos“ – tokiu šūkiu vakar Palanga – Kultūros sostinė 2013 pasitiko balandžio 15-ąją minimą Kultūros dieną. „Tegul kiekvieno mūsų širdyse Kultūros diena bus visą gyvenimą“, - po iškilmingos šventės atidarymo ceremonijos, išlydėdama centrinėn miesto aikštėn susirinkusiuosius palangiškius...


Palangos miesto gyventojų kasmet vis mažėja. Priežastys – per šešerius metus mirė 233 žmonėmis daugiau, nei gimė, be to, iš miesto išvyko 604 žmonėmis daugiau, nei atvyko. Skaičiai kalba ir tokius dalykus: dažniausiai mūsų miesto gyventojai serga kvėpavimo takų ir kraujotakos ligomis. Pastarosios buvo daugiau nei pusės Anapilin iškeliavusių...


Siaučiantys žieminiai vėjai ir drėgni orai dažną mūsų „įsuka“ į peršalimo ligų verpetą. Kad taip neatsitiktų ir išliktume sveiki bei gyvybingi, reikia stiprinti imuninę sistemą. Ji – galingiausias žmogaus organizmo ginklas nuo įvairių virusų, bakterijų, kitų ligų sukėlėjų. „Palangoje sergančiųjų viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis yra, tačiau dėl...


Lapkričio 14-ąją buvo minima pasaulinė diabeto diena. Cukrinis diabetas – viena grėsmingiausių šio amžiaus ligų, kuria suserga ne tik suaugę žmonės, bet ir vaikai. „Paskutiniųjų trijų metų statistika verčia nerimauti“, – sako Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistės Aiva Dabašinskienė ir Dainora Bielskytė. Anot jų, sulig kiekvienais metais...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius