Indiškose vestuvėse skambėjo ir Lietuvos himnas

Indiškose vestuvėse skambėjo ir Lietuvos himnas

Rasa GEDVILAITĖ, 2018 04 12

Palangiškių grupelė turėjo neeilinę progą sudalyvauti indiškose vestuvėse. Meilė indei suteikė galimybę palangiškiui Ovidijui pažinti indiškąją kultūrą. O ši proga atviliojo į svečią šalį ir būrį jaunojo bičiulių su jaunojo tėveliais priešaky.

Vestuvės švenčiamos savaitę
Pasirodo, palangiškių būreliui, kurių daugumą sudarė Palangos kultūros ir jaunimo centro kolektyvų – „Guboja“, „Bočiai“ ir „Banguolis“ – nariai, į Indiją pavyko nuvykti jaunojo tėvelių Vidmanto ir Onutės Narkų dėka, kurie taip pat aktyviai dalyvauja kultūrinėse veiklose. Šie ir pasikvietė bičiulius sudalyvauti drauge jų džiugioje šeimos šventėje.
Meno kolektyvo vadovas Rimgaudas Juozapavičius, vadovaujantis vyrų ir moterų chorams, papasakojo, jog palangiškis Ovidijus su savo būsimąja žmona Shweta susipažino Anglijoje, kur studijavo.
Shwetos šeima, užimanti visuomenėje aukštesnę padėtį, įsikūrusi Indijos mieste Vadodara. Ten, kaip įprasta, dideliame name gyvena močiutė, kuri ir turi aukščiausią valdžią šeimoje, jos sūnus su šeima ir anūkai.
Jeigu Lietuvoje įprastai vestuvės švenčiamos dvi dienas, tai Indijoje kur kas ilgiau – net savaitę. O ir svečių suėjo apie 500. Vestuvėse dalyvavę lietuviai šventė išskirtinę progą drauge su visais tris dienas.
Tiesa, verta paminėti, jog šviesūs palangiškiai šventėje buvo dėmesio centre. Jiems buvo suteiktos išskirtinės vietos. „Užsieniečiams jų namuose suteikiama išskirtinė pagarba. Bet kur negalėjome sėsti, priekinėse eilėse“, – šypsojosi pasakodamas R. Juozapavičius. O ir gatvėse su jais daug kas pageidavo nusifotografuoti.

Mišiose pabuvoję arčiau kažko didingo
Pirmiausia, apie pirmąjį įspūdį atvykus į kitą šalį. Palangiškiai visgi atvyko į šalį, kurioje vyrauja visai kitokie įpročiai nei mūsų šalyje. Kaip pasakojo vestuvių dalyviai, išskirtinė prabanga vyrauja tik namų teritorijoje – ten viskas tviska, blizga, tačiau už tvoros atsiveria visiškai kitoks vaizdas. „Baisūs šiukšlynai visur, o kaip važiuoja, kad jūs pamatytumėte – tiesiog bet kaip. Ir pypina, nuolat pypina vienas kitam, šaukia vienas ant kito. Bet svarbiausia – nebūna jokių avarijų, kaip jie taip sugeba, man buvo mįslė. Neperpratau visos viešnagės metu“, – dalinosi linksmais savo įspūdžiais palangiškis.
Indijoje pirmą kartą viešėję palangiškiai pripažino, kad šalis paliko įspūdį, tačiau grįžus dar ilgai ausyse zvimbė nuolatinis triukšmas, regėjosi dulkės ir smarvė. Vadodaros miestas apskritai Indijoje – vienas iš švariausių, kituose miestuose vaizdas – gerokai prastesnis nei regėtas ten palangiškių.
Aplankė palangiškiai ir budistų šventyklą, tačiau populiarumu niekam nesusileidžia induizmas. Indusų esama apie 90 milijonų. Budizmą išpažįsta daugiau pasiturinčiųjų luomo atstovai.
„Mišios ten taip pat gerokai skiriasi nuo mūsiškų. Tai, kad jie myli Dievą, demonstruoja įvairiausiais būdais. Beje, mišiose dalyvavo ir papuoštas dramblys, atvedė nedidelį buliuką papuoštą, iššovė patranką. Tas dramblys toje šventykloje ir gyvena. Pasibaigus mišioms dar visus ir apkabina, padovanojo po vaisių. Mus, bet tik vyrus, greit nuvedė į priekį. Bet ir išeini iš mišių išties jausdamas, kad pabuvai šalia kažko tikrai didingo“, – pasakojo Rimgaudas.
Žinia, karvės Indijoje labai gerbiamos. Jos ten vaikšto gatvėmis, kaip pas mus benamiai šunys ar katės. „Ir mes susidūrėme. Eina palengva jos gatve. Nė nepastebėjom pradžioj. Kepštelėjo į šoną, kad pasitrauktume, pasitraukėme ir praėjo ramiu žingsniu. O štai šuo, kuris gulėjo jų kelyje, karvėms nei kiek netrukdė, aplenkė jį ir tiek“, – juokėsi pasakodamas R. Juozapavičius. Raguotosioms ten nėra lengva gyventi – vyrauja karštis, nuolat reikia ieškoti vandens, lietaus nėra, o ir dėl maisto tenka kaulyti, laukia žmonių malonės.
Tai, kad ten karšta, patyrė ir palangiškiai. Jie pripažino, kad dienos metu sunku buvo kur ir nosį iškišti, karštis tiesiog alino. Laisviau atsipūtus vaikščioti buvo įmanoma tik vakarais.

Lietuviai ir indai – panašūs
Grįžtant prie svarbiausio kelionės tikslo – vestuvių, kartu į nuotykį leidusis palangiškė Ringailė Juozapavičiūtė papasakojo, jog indams vis dar nesvetima tėvams parūpinti savo vaikams antrąsias puses, santuokos jau būna suderintos.
„Jaunąją dažniausiai šeima renkasi iš toliau, kad nebūtų kraujomaišos rizikos. Atsižvelgiama ir į išsilavinimą, kad abu poroje būtų panašaus išsilavinimo, iš to paties luomo, panašios turtinės padėties“, – apie išlikusias tradicijas pasakojo Ringailė.
Kaip minėta, palangiškis su būsimąja žmona susipažino Anglijoje, kur ji studijavo. „Ir kai ji buvo bebaigianti mokslus, giminaičiai jau intensyviai ėmė domėtis, kaip jai sekasi, kokie jos planai, siekdami išsiaiškinti jos planus kuriant šeimą. Bet ji grįžusi prisipažino, kad turi draugą iš Europos ir jie turi planų kurti šeimą. Jos tėvai labai noriai priėmė būsimą žentą, nekilo jokių prieštaravimų“, – papasakojo keletą detalių R. Juozapavičiūtė.
Kadangi indams labai svarbios jų tradicijos, jų stengėsi paisyti ir atvykę palangiškiai. „Norėjome pasidabinti indiškais drabužiais, sariais, tad nuėjome nusipirkti. Apsirengėme per vestuvių ceremoniją būtent jų tradiciniais rūbais“, – sakė Ringailė.
Palangiškiai atkreipė dėmesį, jog nors tradicijos mūsuose ir ten skiriasi, tačiau žmonių išvaizda – beveik analogiška, tik kad indai yra tamsesni. „Antai istoriniuose šaltiniuose galima aptikti, jog indai buvo užklydę į mūsų šalį, gal ir turime to paties geno“, – paspėliojo pašnekovė.

Išsaugoti tradiciniai ritualai
Nuo seno Indijoje išlikusios tradicijos saugomos ir šiandien, tik gal kiek prasmę pakeitusios. Jeigu ritualinis apsivalymas seniau tikrai reikšdavo norą būti švaresniems, šiai dienai tai tiesiog išlikusi tradicija, kurios laikomasi nuo seno. Jaunajai visus ritualus atlikti padėjo šeimos moterys, o jaunajam – jo artimiausios moterys, dalyvavusios vestuvėse.
Žinoma, kokios indiškos vestuvės be šokių, be kūno paišybos, – visa tai itin žavėjo visus šventės dalyvius. Įdomiausia tai, jog nuotakai ant rankų buvo išpiešti žymiausi Lietuvos objektai, pavyzdžiui, Vilniaus katedra. Taip ji pagerbė sutuoktinį.
Jau ir taip viskas blizgėjo šventinėmis dienomis, dar labiau viskas suspindo pagrindinę tuoktuvių dieną. Visi svečiai itin išsipuošė, vyravo ryškios spalvos, išdabinta aplinka. Neatsiliko nuo vietinių ir palangiškiai. Negana to, kad stengėsi ir jie pasipuošti pagal tenykštes tradicijas, jiems dar vietiniai padėjo ir su tradicinėmis detalėmis. Pavyzdžiui, moterims padėjo užsijuosti šalį, kuris šiek tiek slėpė pilvą, kadangi saris sudarytas iš dviejų dalių, o vyrų galvas padabino turbanais. Jaunojo artimieji ir bičiuliai buvo padabinti rožiniais, o jaunosios – oranžiniais galvos apdangalais.
Jaunikis pas savo išrinktąją atvyko ne bet kaip, o ant žirgo, kaip pasakose princas. Kai jis atjojo prie visų laukiančių svečių, vyko tarsi priimtuvės – palangiškis buvo priimtas į šeimą. Visi sutiko netrukus ir jaunąją, kurią pasodino šalia jaunojo.
„Svečiai ilgai šventėje neužsibuvo, liko tik artimiausieji ir mes, būrelis atvykėlių. Šventėje jokios režisūros nebuvo. Visi veikia kas ką pageidauja. Vaišinasi, bendrauja. Tiesa, alkoholio šventėje nebuvo, ten apskritai toje teritorijoje alkoholis labai ribojamas, tačiau kiekvieną draudimą galima apeiti, ten – ne išimtis“, – atskleidė R. Juozapavičiūtė.
Ringailė atkreipė dėmesį, jog kaip ir per mūsų vestuves, ten taip pat, netrūko emocijų, ašarų.

Ir europietiškos vestuvės
Kaip papasakojo palangiškiai, Vadodaros miestą valdo karalius, jo ir rūmus lietuviams teko pamatyti. „Žmonės jį gerbia, nes jis ir mokyklas steigia, ir ligonines. Tame pačiame pastate yra tokia salė, kur visi atšventėme ir europietiškas vestuves. Ten regėjome daug istorinių objektų, paveikslų, kardų. Fotografuoti viduje nebuvo leidžiama, tik iš išorės“, – papasakojo Ringailė.
Šioje šventėje palangiškiai jau stengėsi pasidabinti lietuviškais akcentais, tad moterys buvo atsivežusios ir gintarinių karolių, vyrai užsirišo tautines juosteles. Panaudota ir keletas lietuviškų vestuvių tradicijų – juostų tunelis, stalo užsėdimas, lietuviškos dainos.
Beje, indiškose vestuvėse nuskambėjo ir lietuviškas himnas. „Visai netyčia iš tiesų. Buvome atsivežę lietuviškų dainų ir tarp jų įsijungė mūsų himnas. Išgirdę jį greit sumojom, kad ką bedarysi, stojam ir dainuojam. Indai tik pakraipė galvomis, bet ir jie pasekė mūsų pavyzdžiu. Taip netyčia sugiedojom indiškose vestuvėse ir Lietuvos himną“, – nusijuokė R. Juozapavičius.
„Kas man labiausiai patiko Indijoje, tai – žmonių dvasiniai dalykai, energija, papročiai, tiki jie visu tuo, bet ne paranojiškai“, – patikino Ringailė.
Kadangi indai itin gerbia savo kultūrines tradicijas, tai jie pagarbą išreiškė ir lietuviškosioms – mielai įsitraukė į visas tradicijas. Beje, Shweta iškart pareiškė, jog jos noras būtų gyventi uošvių namuose Palangoje, kaip ir įprasta Indijoje. Ji jau netgi ir susikalba lietuviškai. Tačiau panašu, kad jaunavedžiai vėl grįš į Indiją, tik jau ne į Shwetos tėvų namus, o ieškos atskirų namų.

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Indiškose vestuvėse skambėjo ir Lietuvos himnas

Rasa GEDVILAITĖ, 2018 04 12 | Rubrika: Miestas

Palangiškių grupelė turėjo neeilinę progą sudalyvauti indiškose vestuvėse. Meilė indei suteikė galimybę palangiškiui Ovidijui pažinti indiškąją kultūrą. O ši proga atviliojo į svečią šalį ir būrį jaunojo bičiulių su jaunojo tėveliais priešaky.


Sekmadienį Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčioje skambėjo ne tik malda, bet ir muzika – į klasikinės muzikos koncertą bendruomenę pakvietė Ramunė Bučniūtė (smuikas bei vokalas) ir Dailė Docienė (arfa).


Europos Sąjungos (ES) Regionų Komiteto šią savaitę organizuotame kasmetiniame renginyje, į Briuselį sukvietusiame tūkstančius bloko piliečių nuo Lisabonos iki Palangos, dvi temos skambėjo nuolat.


„Marija Magdalena namon parskubėjo, ir visiems tuoj paskelbė: „Mačiau Atpirkėją!“ – sekmadienį, liepos 23 d.,Veiviržėnuose skambėjo Palangos kamerinio choro atliekamos giesmės žodžiai. Juos kartu giedojo ir į šimtametes tradicijas turinčius Šv. Marijos Magdalenos atlaidus susirinkę tikintieji, pirmąkart po ilgų dešimtmečių išėję į...


Praėjusį sekmadienį Tokijo „Metropolitan Gymnasium“ arenoje, kurioje vyko pasaulio kyokushin čempionatas, ant nugalėtojų pakylos atsistojo ir palangiškiams pažįstamas Lukas Kubilius, kuris yra kyokushin- karatė mokyklos „Shodan“ steigėjas ir treneris. „Shodan“ veikia ir Palangoje.


Ant Naglio kalno skambėjo dainos ir legendos

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 03 30 | Rubrika: Miestas

Šeštadienio popietę pro Naglio kalną eidami ar dviračiais važiuodami palangiškiai ir miesto svečiai nustebę sustodavo ir skubėdavo kopti į patį kalną, mat nuo jo skambėjo muzika, dainos ir legendos. Čia į „Palangos dienų 2015“ renginių pynę įsiliejęs folkloro ansamblis „Mėguva“ sukvietė svečius pažiūrėti programos „Naglio kalno...


Šį sekmadienį, liepos 6 dieną, minint Mindaugo karūnavimo dieną, Lietuvos himnas skambėjo kaip niekad garsiai ne tik Lietuvoje, bet ir apjuosė visą Žemės rutulį bei suvienijo lietuvius visame pasaulyje.


Televizijoje skambės ir naujas 1000 km lenktynių himnas

Viešųjų ryšių agentūra „Visus Bonus“, 2013 07 01 | Rubrika: Miestas

„...tie, kas greičiausi, jums tūkstančiai naujų vilčių šiltai priglausim, laikysim  už pečių!..“


Palangoje taip pat aidėjo Lietuvos himnas

Rasa GEDVILAITĖ, 2011 07 08 | Rubrika: Miestas

Trečiadienį, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, visi pasaulio lietuviai giedojo Lietuvos himną. Neliko abejingi ir palangiškiai – jie gausiai rinkosi ant Birutės kalno ir susikabinę rankomis giedojo himną. Panašu, jog žmonėms šis šventės akcentas – priimtinas, jausdami ypatingą vienybę žmonės vis dar renkasi pabūti drauge, net ir nebūdami toli nuo savo gimtinės.


Palangos vardas skambėjo Kefalonijoje

„Baltijos“ vidurinės mokyklos Comenius projekto komanda, 2009 04 25 | Rubrika: Kultūra

Balandžio 2-9 dienomis „Baltijos“ vidurinės mokyklos mokytojų delegacija dalyvavo „Mokymosi visą gyvenimą“ programos Comenius daugiašalio projekto „Vanduo mus jungia“ baigiamojoje konferencijoje Graikijos saloje Kefalonijoje. Argostolyje, Kefalonijos sostinėje, skambėjo Palangos vardas, kurio dar prieš porą metų net nebuvo girdėję šio kurortinio miestelio gyventojai. Palangos savivaldybės...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius