Jei nelaimės tikimybė tik pusė procento, ji gali būti pražūtinga ir Palangai

Jei nelaimės tikimybė tik pusė procento, ji gali būti pražūtinga ir Palangai

Linas JEGELEVIČIUS, 2012 05 10

Ar gali būti taip, kad mūsų gražiajai Palangai, pajūriui ir ištisiems regionams galėtų grėsti didelis pavojus? Jokiam uraganui Anatolijui ar Ervinui, nuniokojusiems pajūrį, neprilygtų atominės elektrinės Visagine nelaimės mastai. Kas mena Černobylį ar stebėjo Japonijos Fukušimos tragediją pernai televizijos ekranuose, gerai suvokia pražūtingą atomo poveikį. Trečiadienį Vyriausybė balsavo už koncesijos sutartį dėl Visagino atominės elektrinės statybos. Ją ji netrukus pateiks svarstyti Seimui. Ar mes, Lietuvos žmonės, liksime nuošalyje? Ar bus nuspręsta už mus?

 

Kol Seimas neskuba skelbti referendumo dėl Visagino atominės elektrinės – statyti ją ar ne –būrys Lietuvos žaliųjų aktyvistų yra pasiryžę surinkti 300 tūkstančius parašų, reikalingų, kad, nepaisant Seimo valios, jis būtų paskelbtas.

Vienas referendumo aktyvistų – Žaliosios politikos instituto prezidentas Linas Balsys mielai sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ redaktoriaus klausimus.

– Jeigu Seimas nesiryš skelbti referendumo dėl atominės elektrinės statybos, ar pajėgsite surinkti 300 tūkstančius parašų, kad pagal įstatymą būtų skelbiamas referendumas?

– Išties užduotis nėra paprasta. Gaila, kad Seimas neatsižvelgė į kai kurių Seimo narių pasiūlymą sumažinti parašų, reikalingų paskelbti referendumui, skaičių. Tai turėjo būti padaryta atsižvelgiant į didelius emigracijos mastus Lietuvoje.

Džiaugiuosi, kad nemažos politinės partijos, tokia kaip Socialdemokratų bei Tvarka ir teisingumas, parėmė referendumo idėją.

Tikiu, kad Seimas ras valios priimti sprendimą kartu su Seimo rinkimais rengti ir referendumą dėl atominės elektrinės.

Jei tai šis Seimas padarytų, jis atliktų labai kilnų darbą, leisdami tautai nuspręsti, kaip turi būti vystoma šalies energetika. Svarbiausia, ar Lietuvai  prasminga siekti atominės elektrinės statybos.

Parašus turime surinkti iki birželio 27 dienos. Matau daug gerų ženklų, kad mums pavyks.

– Bet Vyriausybė teigia, kad būsimos Visagino atominės elektrinės nauda yra neginčijama: ji padės šaliai pasiekti energetinę priklausomybę, uždirbti, o, svarbiausia, elektrinė bus visiškai saugi. Žaliosios politikos institutas teigia priešingai. Kuo eiliniam žmogui tikėti? Kodėl Vyriausybė taip aktyviai siekia Visagino branduolinio projekto įgyvendinimo?

– Nesu prokuroras, kad galėčiau pateikti oficialius įtarimus, bet žinant, kad Lietuva per 20 nepriklausomybės metų buvo ir yra apraizgyta klanų ir klanelių intereso, teigiu, kad kažkuris jų  valdo ir šią vyriausybę.

Kitų paaiškinimų aš nerandu. Nei ekonominiai, nei ūkiniai, nei kitokie argumentai neatlaiko kritikos.

Pats premjeras Andrius Kubilius blaškosi, teikdamas skaičiavimus, kiek kainuotų Visagino AE gaminama energija. Pirmiausia nurodo 7 сentus už kilovatvalandę, paskui – 25.

Ne tik akademikas Jurgis Vilimas, bet ir labai daug kitų energetikos specialistų yra aiškiai pasakę, kad elektrinės gaminama kaina negali būti mažesnė nei 30 centų. O tai jau reiškia, kad kaina bus nekonkurencinga.

Mes dėl to siekiame, kad būtų referendumas dėl Visagino atominės elektrinės statybos, jog visuomenė pati pasisakytų, ar jai reikia atominės elektrinės ar ne.

– Kažin ar lietuvių mėgstamiausia spalva yra žalia, bet pastaraisiais metais gimė Lietuvos Žaliųjų sąjūdis, valstiečiai liaudininkai išbraukė antrąjį savo partijos pavadinimo žodį ir įrašė „žalieji“. Institutas, kuriam vadovaujate taip pat rado būtinybę įrašyti žodį „žaliosios“  į savo pavadinimą. Ar žalia spalva tapo politikų mėgstamiausia? Ar nevėluoja Lietuva atsigręždama į žaliąsias vertybes?

– Bendra tendencija visame pasaulyje ir Europoje vyrauja ta pati: žaliosios idėjos tampa vis aktualesnės ir vis labiau politikų propaguojamos. Išties, viskas tampa „žalia“: požiūris į gyvenimą, ekonomiką, energetiką, net į mokesčius ir socialinę politiką.

Žalioji politika jau seniai nėra vien tik lesyklėlių statymas ir upės pakrančių valymas. Ji Europoje jau įsibrovė į visas gyvenimo sritis. Žaliosios vertybės – universalios, todėl jos yra deklaruojamos ir konservatorių, ir krikščionių demokratų, ir socialdemokratų programose. Lietuvos atveju – ir kitų partijų programose.

– Bet viena yra tokias vertybes deklaruoti, o kitas jas vykdyti. Ar žalioji ideologija atsispindi Vyriausybės valdančiosios koalicijos programoje ir darbuose?

– Žodžiuose ji atsispindi, nes nė viena politinė jėga nepasakė, kad ji yra prieš žaliąsias vertybes ar atsinaujinančius energetikos šaltinius.

Lietuvoje valdantieji, kalbant apie žaliąją ideologiją, vieną sako, o kita daro. Tai yra, stumia kaip buldozeriu Visagino atominės elektrinės projektą.

Niekur kitur pasaulyje atominė energetika ir atsinaujinantys energijos šaltiniai nėra suderinami ir net derinami. Tik labai didelėse išsivysčiusiose šalyse, net ir pastačius dešimt atominių elektrinių, yra poreikis bei rinka ir žaliajai energetikai.

Tai, kad Vokietija, viena didžiausių energijos vartotojų ir gamintojų, atsisakė atominės energetikos plėtros, pasako labai daug. Vokietija, beje, jau baigia persiorientuoti į žaliąją energetikos industriją – sukūrė joje tūkstančius naujų darbo vietų ir eksportuoja žaliąją energetiką.

Visa Europa, išskyrus Lietuvą, eina tokiu keliu. Europos energetikos plėtros iki 2050-ųjų strategijoje nėra vietos atominei energetikai. Lietuva galvoja kitaip.

– Ar turėdamas savo vardą ir įvaizdį nesieksite rinkimams apjungti visas žaliąsias šalies jėgas? Kol kas jos atrodo fragmentiškos.

– Išties turiu tokį sumanymą, kurį sieksiu įgyvendinti. Ketinu dalyvauti Seimo rinkimuose ir aš.

Gal dar visi žalieji kol kas nesutaria taip, kaip norėtųsi, bet, manau, kad einama link susikalbėjimo ir kalbėjimo vienu frontu.

Mums pavyzdžiu galėtų būti Vokietija, kur žaliosios partijos ir judėjimai iš anarchistinių partijėlių tapo labai didele Bundestago ir viso Vokietijos politinio gyvenimo dalimi.

Net ir Europos Parlamente žalieji, regis, netruks nurungs liberalus. Taigi, žalieji, pozicionuodami save kaip trečiąja politine jėga, visame Vakarų Europos politiniame žemėlapyje tapo labai svarbūs. Neabejoju, kad ir Lietuvoje anksčiau ar vėliau bus taip pat.

– Kaip aiškinate, kad iki šiol šalyje nebuvo rimtesnės „žalios“  politinės jėgos, nors, atkuriant nepriklausomybę, žalieji su vicepremjeru Zigmu Vaišvila buvo svarus politikos dalyvis?

– Iš tų tradicinių žaliųjų yra dar likusi grupelė: ir S.Lapienis, ir Saulius Pikšrys, ir Juozas Dautartas, ir nemažai kitų.

Gaila, kad atkūrus nepriklausomybę, jie visi išsibarstė ar atrado nišą nevyriausybinėse organizacijose. Retsykiais gaudami finansavimą savo vietiniams projektams, jie iki šiol nekėlė didesnių tikslų. Tikiu, kad susijungę kalbėsime apie didesnius tikslus. Tokias viltis sieju Žaliųjų sąjūdžio partijos atsiradimu. Labai norėčiau, kad jai pavyktų apjungti visas mažesnes žaliąsias jėgas.

– Ar jūsų išėjimas iš Prezidentūros buvo iš anksto numatytas, planuojant politinę karjerą po žaliųjų vėliava?

– Tikrai nieko iš anksto neplanavau. Išėjęs iš Prezidentūros, nežinojau, kaip pasisuks mano karjera. Beje, ir Žaliosios politikos institute, kurio prezidentu esu, man tenka tik simbolinis vaidmuo – dalyvauju tik kuriant idėjas, ne administraciniame darbe.

– Niekada viešai neįvardijote, dėl kokių priežasčių palikote Prezidentūrą. Pasakėte, kad išsiskyrė jūsų ir valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės požiūriai. Nuslūgus aistroms, pasakykite kokie?

– Na, skirtumai brendo ir tiek subrendo, kad teko išskirti. Kokie? Galbūt nebūtų etiška viešai polemizuoti su buvusiu darbdaviu, bet pasakysiu, kad skirtingi mano ir šalies vadovės požiūriai į šalies energetikos vystymą buvo dalis mūsų nesutarimų.

Atvirai kalbant, mane stebina, kad šalies vadovė, dirbdama Europos Komisijoje ir prezidentavimo pradžioje nekart kritiškai pasisakiusi dėl atominės elektrinės plėtros, vėliau savo nuomonę pakeitė.

Kai šalies vadovė po išrinkimo griežtai pasisakė už LEO projekto atsisakymą, maniau, kad ji garsiau pasisakys už alternatyvių energijos šaltinių vystymą ir atominės energijos atsisakymą šalyje. Pasirodo, aš klydau. Dabar matome kitokius prezidentės pareiškimus. Galėčiau tik spėlioti, kas nulėmė prezidentės nuomonės pasikeitimą.

 

Pranas Norvilas, partijos Tvarka ir teisingumas kandidatas į Seimą Pajūrio vienmandatėje apygardoje:

„Jeigu būtų galima išsiversti be atominės elektrinės, būtų geriausia jos išvis nestatyti. Tačiau Lietuva neturi iš ko rinktis: Visagino atominė elektrinė reikalinga, kad užtikrintų šalies energetinę nepriklausomybę ir galbūt net leistų uždirbti.

Aš, kaip ir partija Tvarka ir teisingumas, pasisakau už referendumą dėl jos statybos. Tik patys žmonės turi nuspręsti, ar ji reikalinga, ar ne Lietuvai. Kita vertus, kas bus, jeigu žmonės balsuos referendume prieš atominę elektrinę? Juk teks mokėti įspūdingas sumas už įsipareigojimų nevykdymą, juolab, kad jau dabar Vyriausybė yra išleidusi šiam projektui labai daug“.

 

Pranas Žeimys, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatas į Seimą Pajūrio vienmandatėje rinkimų apygardoje, Seimo narys:

„Referendumą dėl Visagino atominės elektrinės statybos turėjo paskelbti socialdemokratai, kurie yra jos iniciatoriai, o ne reikalauti, kad dabar, kai traukinys jau yra įsibėgėjęs, jį paskelbtų konservatoriai. Įsitikinęs, kad atominė elektrinė yra mūsų energetinio saugumo garantas, todėl esu prieš referendumą, bent šiame projekto etape“.

 

„Palangos tiltas“ yra įsitikinęs, kad nei Seimas, nei niekas kitas, tik pati tauta turi nuspręsti, ar Lietuvai reikia atominės elektrinės.

Ar turime teisę rizikuoti ne tik savo kartos, bet ir ateinančių kartų gyvybėmis, ekonomine gerove ir likimais?

Net jeigu nelaimės galimybė tokioje elektrinėje, kaip sako Vyriausybės pasamdyti ekspertai, yra tik pusė procento, vadinasi, tragedijos tikimybė išlieka!

„Palangos tiltas“ prisijungia prie Lietuvos Žaliosios politikos instituto iniciatyvos surengti referendumą dėl Visagino atominės elektrinės statybos kartu su Seimo rinkimais ir kviečia skaitytojus, visus palangiškius užsukti į „Palangos tilto“ redakciją ir pasirašyti už referendumą dėl atominės elektrinės statybos!

Būtina atsinešti pasą arba asmens tapatybės kartelę.

Užsukite į redakciją ir pasirašykite, kad tautai pačiai būtų leista spręsti savo ir ateities kartų likimą.

 

„Palangos tiltas“


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, iki sausio 15 d. dėl neatsargaus elgesio vandens telkiniuose Lietuvoje jau nuskendo septyni žmonės.


Artėjančios Mamos dienos proga visi savo mamoms, senelėms, krikšto mamoms sakome tik gražiausius žodžius, renkame padėkas ir rodome kitaip savo dėmesį. Tądien prisimenamos ir mamos, kurių jau nebėra šalia. Neturėti mamos arba būti ją neseniai išlydėjusiam į Nebūtį, yra nepakeliamas praradimas, todėl reikia branginti kiekvieną akimirką, praleistą su brangiausiu žmogumi...


Orai vis labiau ir labiau šiltėja, prasidėjo švaros ir tvarkymosi metas. Kaip ir kasmet, deginamos senos šakos, žolė, šiukšlės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per tris šių metų mėnesius šalyje jau kilo 885 žolės gaisrai, vien kovo mėnesį ugniagesiai užgesino 816 tokių gaisrų. Jų metu sudegė per 1 300 ha...


Vakar Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį dėl Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo Svajūno Bradūno, kuriam įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos perkvalifikuoti į įtarimus dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kyšio paėmimo. Valdininkas trims mėnesiams nušalinamas...


Dėmesio: gali būti padidėjęs oro užterštumas

„Palangos tilto” informacija, 2013 01 28 | Rubrika: Sveikata

Visuomenės sveikatos centras informuoja, kad pagal gautus gyventojų pranešimus Palangos miesto centrinėje ir rytinėje dalyse gali būti padidėjęs aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, cheminiais junginiais.


Palangiškiai piktinasi, kad už vaistų recepto perrašymą vienoje gydymo įstaigoje jiems tenka mokėti 5 litus.   Mokėjo 5 litus „Kadangi mano vyras gyvena Vilniuje, tai pati nuėjau pas šeimos daktarę Palangoje paimti jam reikalingų vaistų receptą“, – „Palangos tiltui“ pasakojo Raminta. Tačiau ji nežinojo, kad yra...


Ar gali būti taip, kad mūsų gražiajai Palangai, pajūriui ir ištisiems regionams galėtų grėsti didelis pavojus? Jokiam uraganui Anatolijui ar Ervinui, nuniokojusiems pajūrį, neprilygtų atominės elektrinės Visagine nelaimės mastai. Kas mena Černobylį ar stebėjo Japonijos Fukušimos tragediją pernai televizijos ekranuose, gerai suvokia pražūtingą atomo poveikį. Trečiadienį...


Prieš porą savaičių Lietuvą sukrėtė žinia apie iškilios šalies politikės, pirmosios nepriklausomos Lietuvos premjerės Kazimiros Danutės Prunskienės patirtą insultą. Moteris, grūmusis dėl gyvenimo, tik pastarosiomis dienomis parodė atsigavimo požymių, nors medikai kol kas nelinkę prognozuoti politikę užklupusios ligos padarinių.


„Tai yra baisu. Mano dukra prarado daug gyvenimo džiaugsmo – po nelaimės olandų atrakcionuose dėl galvos skausmų, svaigimo negali lankyti šokių ir sporto užsiėmimų, o galbūt po Palangos prokuratūros sprendimo nebus ko reikalauti atlyginti žalą už sveikatos sutrikdymą ir moralinius išgyvenimus“, – „Palangos tiltui“ sakė rugpjūčio mėnesį per...


Po vėtros išdaigos – per plauką nuo nelaimės

Linas JEGELEVIČIUS, 2010 10 25 | Rubrika: Miestas

Kai vasarą čekų skautus užgriuvo ir vieną jų mirtinai sužalojo, o kitiems ilgam sutrikdė sveikatą, apleistų pastatų padėtimi kurorte besidomėjęs „Palangos tiltas“ iš miesto valdžios išgirdo patikinimus, kad baisių griuvenų, kurios gali bet kuriuo metu sugriūti, tiesiog nėra. Bet ketvirtadienio popietę kurorte siautę vėjai įrodė, kad valdininkai nepažįsta miesto, kuriame dauguma jų gyvena....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius