„Kauno būstai“: sėkmės istorija Palangos centre – ir statytojui, ir ekonominio būsto pirkėjams

Pačiame Palangos centre, Ganyklų gatvėje, jau iškilę ar dar besistiebiantys „Kauno būstų“ keturaukščiai jau neatpažįstamai pakeitė centrinės miesto dalies veidą – iš pilkšvo, niekuo neišsiskiriančio jis tapo europietišku „Malūno vilų“ kvartalu: ryškių potėpių, tvarkingu ir žadinančiu nuotaiką. Beveik dvejų metų „Kauno būstų“ veikla kurorte yra neabejotina sėkmės istorija, nors statytojas neslepia, kad lengva nebuvo. Dar ryškesnės nei nekilnojamojo turto ekspertų, tokių kaip „Ober-Haus“, pripažinusių „Kauno būstų“ ekonominio būsto lyderystę Palangoje, čia būtų būstą įsigijusių žmonių gyvenimo istorijos. Ūkininką, mažo verslo savininkę, buvusį sporto funkcionierių ir kirpėją – kaip ir dešimtis kitų – į Palangą atviliojo „Kauno būstų“ namukai.

Rado nišą
„Labai teisingas pasirinkimas buvo“, „neparduočiau savo butuko nė už milijoną“, „labai rimta firma – jokia žvalgyba šešėlio ant jos nemetė“, „Kauno būstai“ rado Palangos būsto sektoriuje laisvą nišą“ – tai žodžiai ne iš kokio nors reklaminio straipsnio, o sugulę į žurnalisto diktofoną po išsamių interviu su „Malūno vilose“ būstą įsigijusiais žmonėmis, nekilnojamojo turto bendrovių ekspertais, pirkimo-pardavimo sandėrius tvirtinančia notare.
„Kauno būstų“ atėjimas į Palangą yra ryški statybos projektų plėtotojo sėkmės istorija, kurių Lietuvoje – ne tiek jau daug.
„Kauno būstai“ Palangoje užpildė būsto ekonominės klasės nišą. Būstai siūlomi miesto centre už ne itin didelę, patrauklią kainą – tai neliko nepastebėta. Tai, ką jie siūlo, yra tarp prabangaus būsto ir ekonominės klasės, bet kartelė labiau svyra link pirmojo. Nesumeluosiu, kad „Kauno būstų“ butai yra gerai perkami. Kol kas jie ekonominio būsto segmente Palangoje, ypač jos centrinėje dalyje, neturi konkurencijos. Palangoje stato ir kiti, bet jų būsto kainos didesnės. Šiuo metu „Kauno būstams“ minėtame segmente konkurenciją kelia tik antrinė rinka“, – sakė nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ ekspertė Vilniuje Eilina Vilnienė.
„Malūno vilos“ susideda iš aštuonių namų, pavadintų gražiais lietuviškais vardais: „Saulės“, „Vėjo“, „Aušros“, „Miglės“, „Malūno“, „Rasos“ ir „Žaros“. Visi jie yra miesto centre, „Rasos“ ir „Žaros“ namai duris atvers iki kitų metų vasaros.
„Siūlome pas mus įsigyti būstą visiems, kurie ieško pakankamai mažo, kompaktiško būsto tiek gyvenimui, tiek poilsiui už prieinamą kainą. Svarbu ir tai, kad mes siūlome ir galimybes naudotis visa infrastruktūra įsigijus butus – už papildomą mokestį vietą automobilio parkavimui, sandėliuką, nemokamai – vaikų žaidimo aikštelę, suaugusiems – žaidimų ir poilsio kambarį, pirtį, už simbolinį mokestį – skalbyklą“, – sakė UAB „Kauno būstai“ pardavimų vadovė Jūratė Radzevičiūtė.
Jos bendravimo su klientais patirtis taip pat rodo, kad dauguma lietuvių Palangoje šiuo metu siekia įsigyti palyginti nedidelius, maždaug iki 30 kvadratinių metrų butukus. „Ypač norima dviejų kambarių“, – pastebėjo J. Radzevičiūtė.
Visuose „Malūno vilų“ namuose yra įrengta apie 200 butų – nuo 13 iki daugiau kaip 75 kvadratinių metrų, jų kaina varijuoja nuo 55 tūkst. litų už mažiausiąjį iki 230 tūkst. litų už erdviausiąjį.
Visi butai – su visa apdaila, pagal kliento pageidavimus, vystytojas gali pastatyti ir baldus. Jų gamintojai – lietuviška bendrovė, nors „Kauno būstai“ bendradarbiauja ir su švedų „IKEA“.
„Šiuo metu dar turime apie 50 laisvų butų. Turime dar po kelis laisvus butus „Rasos“ ir „Aušros“ namuose Ganyklų gatvėje, tik ką pradėjome pardavinėti butus „Žaroje“ Pirties gatvėje, o „Malūno“, „Saulės“, „Vėjo“, „Smiltės“ namuose jau esame pardavę visus butus. „Miglės“ name šiuo metu turime dar 4 laisvus butus“, – pasakojo „Kauno būstų“ pardavimų vadovė.
Visi butai yra su visa apdaila, šildomi dujomis, kiekviename būste yra įrengtas šilumos „katilas“, šildomos visų būstų grindys, šilumos vamzdeliai po grindimis išeina ir į koridorių – jame taip pat šilta. Yra trinkelėmis grįsta vieta automobiliui stovėti, rakinamos laiptinės. Šeimoms įrengta erdvi terasa su vaikų žaidimo aikštele. Aktyvaus sporto mėgėjus, „Malūno vilose“ įsigijusius būstą, kviečia biliardo, stalo teniso stalai, bėgimo takelis, išliejus prakaitą, laukia garinė pirtis.
Kitaip nei kitos statybų bendrovės, „Kauno būstai“ patys administruoja namus – teikia visas einamąsias butų aptarnavimo paslaugas. Tai butų savininkams kainuoja 400 litų per metus. Butai, įsitikinau, šviesūs, pastelinių spalvų, su pastatytais baldais – paprastais, bet skoningais. Kai kurie butai dar vilioja dažų ir medžio kvapų dvelktelėjimu.
Butai „Malūno vilose“ parduodami jau daugiau kaip pusantrų metų, bet vos apie vieną procentą įsigijusiųjų čia būstą pardavė.

Kainos po Naujųjų brangs?
„Pirkimo-pardavimo dokumentaciją „Kauno būstai“ pateikia tik gerai paruoštą. Niekada dar nekilo jokių problemų dėl įsigyjamo ar parduodamo „Malūno vilose“ butų registracijos“, – sakė „Kauno būstų“ butų pirkimus ir pardavimus tvarkanti notarė Jurgita Doržinkevičienė.
Matyt, jos žodžiai turėtų užčiaupti tuos, kurie skleidžia pramanus, kad įsigijus jose būstą, sumanius jį parduoti, reikia viso namo bendrasavininkų sutikimo. „Nieko panašaus nėra. Pakaktų tokio vieno panašaus atvejo, kad plačiai tai visi išgirstų“, – sakė J. Radzevičiūtė.
Pasak jos, kompaktiško būsto statytojas sieks po euro įvedimo nuo 2015-ųjų nekeisti būstų Palangoje kainos, bet, žinoma, kainas lems ir tendencijos nekilnojamojo gyvenamojo būsto rinkoje.
„Spėčiau, kad pajūryje nekilnojamojo gyvenamojo būsto kainos ir po Naujųjų metų ženkliai nekis. Kaip parodė Latvijos ir Estijos pavyzdys, po euro įvedimo jose gyvenamojo būsto kainos didmiesčiuose ir kurortuose padidėjo maždaug 6 procentais. To galime tikėtis ir Lietuvos pajūryje“, – „Palangos tiltui“ sakė „Ober-Haus“ ekspertė E. Vilnienė.
Pajūris, išskyrus Klaipėdą, yra vadinamas antrine būsto rinka. Ji, anot ir kitų nekilnojamojo turto ekspertų, akivaizdžiai atsigavo: pavyzdžiui, Palangoje šių metų pirmą ketvirtį užfiksuotas 35 procentų, Neringoje – 13 procentų augimas. Panevėžio statybos tresto valdybos pirmininkas Remigijus Juodviršis taip pat mano, kad NT rinka pajūryje „juda ir judės“ artimoje ateityje, o antrinėje būsto rinkoje populiariausi nedidelio ploto butai ir namukai.
Anot NT ekspertų, Lietuvos pajūryje apartamentus ir namus dažniausiai perka 35-65 metų žmonės, jie neima banko paskolos, o turimus grynuosius siekia apsaugoti nuo nuvertėjimo.
Bet „Kauno būstai“ negali būti ramūs dėl iškovotų pozicijų kurorte – kalbama, kad į Palangą gali netrukus įžengti dar vienas, ar net keli, ekonominės klasės gyvenamo nekilnojamojo turto vystytojai. „Bet būsimus pirkėjus įspėčiau atidžiai stebėti, ar Palangoje pasiruošusios tokias statybas vykdyti statybų bendrovės yra įkuriamos tik vienam, konkrečiam objektui – o tai signalizuoja jų nepatikimumą, ar ateis rimto, žinomo prekinio ženklo statybų bendrovės, – patarė, UAB „Kauno būstai“ direktorius Povilas Loda. – Pastarųjų – itin mažai, džiaugiuosi, kad ir mes joms priklausome, vienadienių – nors vežk, labai daug“.

Pomidorų augintojas iš Kėdainių taps palangiškiu
Ūkininkas Stasys Šulcas iš Kėdainių rajono, būstą „Malūno vilose“ įsigijo šiek tiek daugiau kaip prieš mėnesį. „Tikrai džiaugiuosi – ir jokia čia reklama kam nors. Įsigyti naują būstą už prieinamą kainą Palangos centre iki šiol buvo neįmanoma. Pavyzdžiui, Vėžių gatvėje butai – brangesni. Prieš kelis metus mums siūlė naują apie 45 kv. m butą S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, bet paprašė astronominės kainos – 400 tūkst. litų. „Kauno būstai“ – ne lupikai, – teigė 65-erių kėdainietis. – Tie vyrai ir moterys iš „Kauno būstų“ tikrai gražiai ten tvarkosi – tvarkinga statybų aplinka, jaukūs namukai – išorėje ir viduje – malonūs žmonės. Provincijoje vykdomose statybose to dar nepamatysi“.
Vyras su žmona nusipirko apie 40 kvadratinių metrų butą – sumokėjo beveik 200 tūkst. litų.
„Tai – nebloga kaina. Kitur Palangoje – ir ne centre – už panašų būstą prašė daugiau. Nuolaidą gavau, nes dalį pinigų sumokėjau iš anksto, dar prieš įsikeliant į butą“, – sakė vyras.
Kėdainių rajone Šulcai augina pomidorus – jų šiemet buvo 1300 daigų, kurie „sukrovė“ 7 tonų derlių, bet vyresnio amžiaus ūkininkas jau svajoja, kada taps palangiškiu – persikels su žmona gyventi į Palangą.
„Jeigu pavyks namą su ūkiu parduoti, tai norėtumėme padaryti dar iki Kalėdų“, – atviravo S. Šulcas. Prieš įsigydamas „Kauno būstų“ butą jis pasišnekėjo su kitais „Malūno vilų“ butų savininkais ir girdėjo tik teigiamus atsiliepimus.

Stebina statybų europietiškumas
Sparčiai kurorte besivystančio nedidelio, bet stabilaus verslo savininkė Milda – viena iš daugelio, įsigijusių butą „Malūnų vilose“. Nauju butu negalinti atsidžiaugti moteris pradžioje mielai sutiko, kad jos pavardė lydėtų jos pasakojimą straipsnyje, bet vėliau apsigalvojo. „Žinote, kas nori, tas ir ant saulės dėmių randa. Gyvenu ir dirbu mažoje Palangoje, nenoriu, kad kam nors kiltų pavydas, jog man čia kol kas labai gerai sekasi, – būgštavo Milda, kurios prašymu, ir vardą pakeitėme. – Mane pirmiausia čia sužavėjo labai tvarkinga aplinka. Ji man pirmiausia krito į akis savo europietiškumu, tvarka. Yra jos visuma, kurią sudaro ne tik nepriekaištingai įrengti būstai, bet ir jauki žaidimų aikštelė antrajame aikšte, poilsio ir žaidimų kambarys suaugusiems pirmajame aukšte, galimybė pasistatyti namo kieme automobilį. Antra, mano dėmesį juose patraukė darbo kultūra: stato jauna komanda, praeidama ar pravažiuodama nepastebėjau nė vieno nuobodžiaujančio statybininko. Nuolat čia vyksta koks nors veiksmas. Tai labai gerai nuteikė“.
Kaip ir kiti pirkėjai, ji pirmiausia išnaršė internetą ir užklausė kelių bankininkų nuomonės dėl UAB „Kauno būstai“. „Buvau jau gerokai „prasizondavusi“, kai atvykau susitikti „akis į akį“ su „Malūno vilų“ vadybininke Jūrate. Pokalbis tik paskatino mano apsisprendimą čia nusipirkti butą. Nenoriu, kad skambėtų kaip reklama, bet sąžiningai sakau, nežinau kito naujos statybos namo, kad ryte išgėrus kavos, išeitum į laiptinę, o joje tyliai triūsia valytoja, nors, ko gero, jai ir nėra kol kas daug ką nors čia valyti. Rytas, o lauke jau šurmuliuoja statybininkai, stogdengiai – jausmas, kad visi juda tikslingai, aiškiai žinodami, kokį darbą jie turi padaryti“, – sakė verslininkė.
Ji labai kompaktišką 65 kv. m būstą įsigijo, anot jos, už tikrai „superinę“ kainą. „Kaip man sakė vienas nekilnojamojo turto ekspertas, tokiame segmente geresnio sandorio būčiau neradusi. Neparduočiau savo buto dabar ir už milijoną litų“, – šypsojosi moteris.
Milda neslėpė, kad žiniasklaidoje jai teko skaityti apie vietinės reikšmės politiko skundus prieš vystytoją, bet moteris jų neėmė į galvą. „Esu verslininkė ir puikiai žinau: kas norės, visada ras prie ko „prikibti“. Kitaip tariant, ne visiems ir saulė atrodo skaisti“, – pastebėjo moteris.
Miesto savivaldybės Tarybos nario Aleksandro Jokūbausko skundai dėl neva pažeidžiamo statybos reglamento „Kauno būstų“ statybos objektuose buvo atmesti – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nerado pažeidimų statytojo objektuose, o politikui skundai gali neskaniai atsirūgti – Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo A. Jokūbausko piktnaudžiavimo padėtimi.

Išsipildė sena svajonė
„Mano žmonos svajonė visada buvo turėti būstą prie jūros, ir kartu su žmona labai džiaugiamės, kad ta svajonė dabar išsipildė“, – sakė buvęs Lietuvos tarptautinio olimpinio komiteto generalinis sekretorius, šalies dviračių sporto federacijos viceprezidentas Vytautas Zubernis.
Pradėjus būsto paiešką kurorte, abiejų akys nukrypo į „Malūno vilas“ Ganyklų gatvėje. „Vieta – puiki: pačiame miesto centre, šalia prekybos centro, turgavietės. Šnektelėjome su žmonėmis, čia įsigijusiais būstą, girdėjome labai palankias nuomones. Mums įspūdį padarė labai estetiška, puikiai sutvarkyta aplinka, savo akimis įsitikinome, kad statybos vyksta labai sparčiai. Po mūsų apsilankymo pas „Kauno būstų“ pardavimų vadybininkę Jūratę neliko abejonių – sudarėme pirkimo-pardavimo sutartį“, – pasakojo vyras.
Jaunatviška senjorų pora neslepia, kad prieš ją pasirašydami susisiekė su kai kuriais bankais ir teiravosi, ar „Malūno vilų“ statytojas – UAB „Kauno būstai“ – neturi neįvykdytų įsipareigojimų bankams, bet išgirdę, kad vystytojas – pareigingas ir vykdo visas savo pareigas, nusiramino.
„Žinote, kaip būna. Pasiskelbia, kad stato namus, butus, parodo gražius projektus ir paveiksliukus, vieną kitą jau pastatytą būstą ir prašo iš anksto sumokėti už įsigyjamą butą. O statytojui susidūrus su sunkumais, tokiais atvejais bankas perima statybas – sumokėjęs pinigus pirkėjas lieka be nieko, ir nervų kiek kainuoja“, – neslėpė savo atsargumo V. Zubernis.
Zuberniai įsigijo beveik 32 kv. m dviejų kambarių butą „Aušros“ name – „Malūno vilų“ kompleksas susideda iš aštuonių atskirų daugiabučių namų. „Mums čia išties labai viskas kol kas patinka. Taip patinka, kad su vyru nusprendėme atvažiuoti į Palangą pailsėti dažniau – ne tik vasarą, bet ir žiemą, – sakė Vytauto žmona Rima Zubernienė. – Turime vaikų, anūkų, tad tikimės, kad ir juos galėsime deramai pas save priimti. Norime džiaugtis savo naujuoju būstu ir gyvenimu“.
Vilniečiai prisipažino, kad su kurorto žurnalistu sutikę pasidalinti mintimis apie pirkinį, pirmąją naktį jame jau miegojo praėjusią savaitę. „Saldžiai miegojome. Pranešėme namo administracijai, kad mums reikėtų baldų, nes ketiname bute praleisti kelias dienas, ir „Malūno vilų“ žmonės labai operatyviai mūsų pageidavimus išpildė – atvežė ir pastatė ne tik papildomus baldus, bet ir vandenį įjungė“, – pasakojo Rima.
Zubernius ypač stebina kompaktiškus gyvenamuosius namus statantys statybininkai. „Dieve mano, visi tokie – jauni, mandagūs žmonės. Eina, zuja, tikslingai ir kryptingai. Tai – neįtikėtina, prisiminus, kaip statybų aikštelės atrodydavo anksčiau. Jei ko reikia, itin operatyviai viską išpildo, – sakė R. Zubernienė. – Ta proga norėtumėme ypač padėkoti vadybininkui Virgiui. Pagal sutartį mes turėjome buto raktus gauti nuo lapkričio 1 d., bet pasikeitus aplinkybėms, panorome atvykti kelioms dienoms čia gerokai anksčiau. Jokių priekaištų ar bambėjimo dėl to nesulaukėme – pajungė mums vandenį, ryte išsimiegojus pasiteiravo, ar esame viskuo patenkinti. Toks asmeninis, šiltas statytojų požiūris mums – didelis netikėtumas“.
Pora prieš pusę amžiaus susipažino prie jūros, todėl Palanga ir jūra jiems – ypatingi. Abu kartu net šešerius metus praleido Indijoje, kur 1988–1994 metais V. Zubernis konsultavo šios šalies nacionalines sporto federacijas, ypač dviračių, joms ruošiantis Olimpinėms ir Azijos šalių sporto žaidynėms.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, V. Zubernis buvo neoficialus Lietuvos ambasadorius Indijoje, prisidėjo, kad Indijos nacionalinis bankas ir Lietuvos bankas užmegztų bendradarbiavimą, kad Lietuvoje atsirastų Indijos garbės konsulas.