Kodėl žmonės tokie neramūs, kad priverčia sunerimti visą gamtinę bendriją?

Kodėl žmonės tokie neramūs, kad priverčia sunerimti visą gamtinę bendriją?

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2017 08 21

Susidomėjęs studijuoju, pamažu analizuoju, bandau susisteminti ir įterpti savą egzistencinę patirtį tarp neabejotinai vertingos žurnalisto-erudito Arvydo Praninsko neseniai išleistos knygos „Pokalbiai su A.“ minčių ir eilučių (leidykla „Žuvėdra“ Vilniuje, 2017 m.). Skaitymo – ne vienai dienai.
Mane asmeniškai pirmiausiai „užkabino“ šios A. Praninsko knygos 130 puslapyje „įkaltos“ išvados: „Žemė dabar serga virusine liga. Visa, kas gyva, išskyrus žmones, gyvena teisingai. Visur lygsvara. Vien tik žmonės teršia planetą. Jie – žemės virusai. O juk ir pati Žemė kadaise buvo asmenybė. Galbūt kažkoks žmogus. Jei sugebėsime išsivystyti, mes kada nors irgi tapsime planetomis. Turėsime ne šį fizinį kūną, o apvalų, planetos pavidalo. Gal kažkada tapsime ir Saulėmis. Jos bus mūsų fiziniai kūnai“. Vilniečio aiškiaregio civilizacinės-kosminės įžvalgos, kurios atsirado iš 1995–1997 metais A. Praninsko 90 valandų trukmės įrašų, nepalieka abejingu „kopūstu“ manęs, nepaliks, neabejoju, ir kitų šios vertingos knygos skaitytojų, nes... „Cogito, ergo sum“, – „Mąstau, taigi, egzistuoju“. Kaip smagu, kad dar į dienos šviesą išnyra ir tokios knygos, ir Civilizacijos, žmonijos ateitį prognozuojantys išmintingi protai, nes būsiu atviras, Vakarų Lietuvos inteligentija apgaili, kad dabartinėje sumaterialėjusioje „Fifonomikoje“ jau dažnai viršų ima ne intelektas, bet mandagų mąstytoją agresyviai perrėkiantis egoistiškas „Entelektas“. Žmogus moja kitam gentainiui – „Tik nesiartink“. Laikraštis? Knyga? „Neaktualu“.
Valdžia yra pinigai.
Debilumas, žinoma, gali pražudyti žmoniją, nes „žmoguomenė“ yra klastinga kaip kiaunė. Dėl to sielvartauja ir filosofai, ir ypač Menuomenė, poetai, muzikai, dailininkai, jau retai – žurnalistai-publicistai, – o gaila! Didelė dalis raštingųjų – tik „Priedas prie reklamos“, o chaoso sukėlėjams daug kas apsiriboja vienu kasdienišku ritualiniu „Trikampiu: LOVA – STALAS – TUALETAS“. Slepiami jausmai. Kaukės. Sintetika. Dantis rodo, o širdys „nesišypso, akyse – ledžėros“, – euro-neuro lietuvį apibūdina žemaičiai.
Palangos literatų kūrybos rinktinėje „Takai per kopas“ (2013) yra išspausdintas jautrios Šventosios poetės Svetlanos Andziulienės eilėraštis – neabejingos Kančios žiedas:
Jei kas tave išduos – šypsokis,
O jei sutryps – žinok, išaugs sparnai.
Kiekvienai dienai už nuoskaudą tu padėkoki,
Suvok, gyvenimu juk keliavai.
Tegu nutėkš cunamio uraganai,
Ir širdį tau išlydys dykumos kaitra.
Juk žmonės – patys besiveržiantys vulkanai,
Juk žmonės patys esate gamta.
Ir neverkšlenk dėl nieko... Sieloraščiai, kuriuos savo knygoje „Pokalbiai su A.“ paviešino talentingas ir darbštumui paklusnus Arvydas Praninskas, atkreipia skaitytojų dėmesį į daugybę dvasinių skaudulių, kuriuos bendromis jėgomis turėtume ištirpinti.
„XX amžiaus pabaigoje žmonija nusprendė ne iššokti virš vandens kaip žuvis, bet priešingai – nerti į patį dugną. Viena Žuvis kyla aukštyn, kita neria į susinaikinimą. Mūsų civilizacija taip pat skuba į savinaiką. Viską užvaldę vien tik materialiniai rūpesčiai. Žmonės pasiskirstę į tuos, kurie turi turtų, ir tuos, kurie jų neturi. Turintys nori dar daugiau, kad galėtų tvirčiau valdyti neturinčius. O šie stengiasi daryti viską, kad irgi taptų turtingi. Mes dabar leidžiamės į dugną, į visišką sumaterialėjimą, kai net minties judėjimas bus stabdomas. Kiek žmonių dar prieš 30 metų skaitydavo knygas? Dabar daugeliui tai paprasčiausiai per sunku.
Kalbėdamiesi mes girdime vienas kitą, tai yra, gaudome ištartas mintis. Bet yra didesnis minčių veikimo greitis – tada, kai žmogus skaito, verčia raides į žodžius ir mintis. Todėl skaityti yra žymiai geriau, nei spoksoti į televizorių. Skaitydamas žmogus daugiau dirba. Jis priverstas kiekvieną žodį išversti į garsą ir vaizdą. Skaitant aktyviau veikia smegenys. Trečiuoju minties greičiu būtų galima pavadinti vaizduotę, kurią taip pat skatina knygų skaitymas. Taigi, mažiau skaitydami ar net visai atsisakydami knygų dar labiau skurdiname save“.
Kur, žmogau, Tu nuplasnosi,
Kas Tavęs dar laukia?
Pažiūrėk: virš jūros rūkas:
Plaukia. Plaukia. Plaukia.
Kaip erelis kilo štormas,
Danguje netilpo,
Tik ūmai prarado formą –
Silpo. Silpo. Silpo.
Dulkių karas – tai Dakaras.
Žemės dulkių šventė.
Sūkuriuos dėl teisės baras –
Be kančių gyventi.
Ar galingai Tu plasnosi,
Kiek gyventi lemta?
Viskas prarasta ir aišku:
Pažiūrėk į Gamtą.
(Iš G. Griškevičiaus eilėraščio „Sau ir visiems“)
Tad... Nieko blogo, nieko negaila, nes viską teks palikti. Mano, Tavo šventinę kėdę užims kiti. Švariausia, stipriausia, amžiniausia ČIA – erdvė tarp jūros ir dangaus. Dangus jūros dugnu. Ir tobulos mūsų svajonės apie tobulus žmones.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Budintis globotojas: kodėl verta juo tapti

Rasa GEDVILAITĖ, 2019 03 02 | Rubrika: Miestas

Tapti budinčiu globotoju – prasminga veikla, galinti pagelbėti vaikams, kuriems tos pagalbos tuo metu labai reikia. Specialistės perspėja, jog šiai veiklai reikia pasiruošti, nes tai – didžiulė atsakomybė, tačiau baimintis dėl to neverta, nes Globos centro pagalba nuolat teikiama. Tereikia žengti pirmą žingsnį ir pasiryžti šiai kilniai misijai, kuri yra...


Praėjusį savaitgalį į kurortą sugužėjo tūkstančiai žmonių. Kurorto šventės ir „Sportas visiems“ festivalio metu vyko šimtas renginių įvairiuose miesto kampeliuose. Jie, be abejo, atviliojo daug žmonių. Tačiau vasariška šiluma lietuvius lepina jau visą mėnesį. Verslininkai džiūgauja, tačiau baiminasi, jog atėjus kalendorinei vasarai viskas gali ir...


Projektui „Aš myliu Lietuvą“ didžiausio šalies kurorto meras Šarūnas Vaitkus papasakojo apie tai, kodėl jo gimtoji Palanga yra gražiausias miestas ir kodėl jam svarbus Vytautas Landsbergis.


Susidomėjęs studijuoju, pamažu analizuoju, bandau susisteminti ir įterpti savą egzistencinę patirtį tarp neabejotinai vertingos žurnalisto-erudito Arvydo Praninsko neseniai išleistos knygos „Pokalbiai su A.“ minčių ir eilučių (leidykla „Žuvėdra“ Vilniuje, 2017 m.). Skaitymo – ne vienai dienai.


Palanga su kiekvienais metais vis gražėja: fontanai, gėlės, nauji statiniai. Tačiau yra žmonių, kurie to grožio nemato ar tiesiog gyvenimas jiems neleidžia jo pastebėti. Prie bažnyčios kiekvieną dieną galima matyti vieną kitą, kuriam pasaulis nebemielas. Ten prašantiesiems išmaldos laimė sutelpa saujoj. Vieną dieną monetų joje mažiau, kitą – daugiau. Viena tokių –...


Tarptautinės vaikų gynimo dienos išvakarėse kalbėjomės su mama, auginančia du išskirtinius vaikus, kurių kiekvienas į šį pasaulį atsinešė skirtingą misiją. Loreta Ubartienė su dukromis Ėve ir Grėte – dažnos Palangos viešnios: jas gali sutikti Birutės parke ar pajūryje. Du vaikus auginančiai šeimai likimas atsiuntė tikrai nestandartines atžalas:...


„Kultūros vertybės amžinos“ – tokiu šūkiu vakar Palanga – Kultūros sostinė 2013 pasitiko balandžio 15-ąją minimą Kultūros dieną. „Tegul kiekvieno mūsų širdyse Kultūros diena bus visą gyvenimą“, - po iškilmingos šventės atidarymo ceremonijos, išlydėdama centrinėn miesto aikštėn susirinkusiuosius palangiškius...


Jau dvidešimt du metai praėjo nuo 1991-ųjų sausio 13-osios. Nuo įvykių, sukrėtusių visą pasaulį. Nuo nakties, kai mažytė tauta, vieninga ir susitelkusi, parodė ir įrodė, kokia mums brangi Lietuva, jos laisvė ir nepriklausomybė. Artėjant Laisvės gynėjų dienai „Palangos tiltas“ klausė savo pašnekovų: ką jiems reiškia Sausio 13-oji? Ir – ar...


Kiekvienais metais vandens, šilumos, komunalinių patarnavimų paslaugas teikiančios įmonės vargsta su skolininkais. UAB „Palangos vandenys“-ne išimtis. „Skolininkų turime daug ir įvairių. Jų padaugėja, kai bankrutuoja įmonės, kai pablogėja jų ir gyventojų mokumas dėl pablogėjusios ekonominės padėties. Dažnai butai parduodami kartu su skola, ne visada naujas buto šeiminkas moka senas skolas....


Valdžia paaiškino, kodėl perkama vaistinė

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 12 05 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybės taryba, atsižvelgusi į Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje Kristinos Vintilaitės teikimą dėl 33 kv. m patalpų ir kiemo statinių, priklausančių UAB „Palangos vaistinė“, pirkimo, papildė ankstesniame posėdyje priimtą sprendimą, nurodydama Vyriausybės nutarimą, kuriuo reglamentuojamas nekilnojamojo turto įsigijimas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius