Kurorto politikos veteranas R. Garolis: „Kurhauzą derėtų parduoti už 1 litą“

Daugiau kaip dešimt metų aktyvioje kurorto politikoje praleidęs praėjusios Tarybos kadencijos vicemeras Rimantas Garolis šiandien džiaugiasi ramybe, o karštymečiu sukasi kaip poilsio namų savininkas – priima ir išlydi poilsiautojus. Bet prakalbus apie politiką – dabartinę Tarybos kadenciją ir jos vadovus bei jų sprendimus – Palangos politikos veteranas žėrė pastabas ir priekaištus. Kliuvo ir saviems – liberalcentristų vedliams. „Aš nežinau, ar reikėtų spausdinti mūsų pokalbį..., – net išsprūdo pašnekovui. – Vardan visų ramybės...“

Š. Vaitkus – viešųjų ryšių meistras?
Merą Š. Vaitkų R. Garolis vadina viešųjų ryšių meistru ir vieninteliu po savivaldos rinkimų „norėjusiu ir galėjusiu“ imtis atsakomybės dėl miesto.
„Išskirčiau Š. Vaitkaus kelis darbus: įrengė žaidimų aikštelę vaikams, išplatino Sodų gatvę, įrengdamas papildomas erdves statyti mašinoms ir, pasinaudodamas, kad valdžioje buvo konservatoriai, „prastūmė“ Kurhauzo sutvarkymą. Gerai, kad Š. Vaitkus perkels savivaldybę į buvusius poilsio namus priešais savivaldybę – mums toks sumanymas „nepašuto“, – sakė R. Garolis.
„Daugiau jo ryškių darbų nematau – daugumai kitų darbų pamatai buvo padėti dar praėjusią kadenciją. Bet kai kiti kurortai vysto ar brandina grandiozinius projektus, ši Taryba dar nepatvirtino nė vieno, kuris mažintų Palangos sezoniškumą ar atsilikimą nuo Druskininkų“, – „Palangos tiltui“ sakė R. Garolis.
Anot jo, buvusį merą Vytautą Stalmoką ir liberalcentristus per praėjusius rinkimus „paskandino“ konkrečių darbų stoka ir agresyvi, anksti pradėta konservatorių rinkiminė kampanija.
„V. Stalmoko ir buvusios kadencijos įdirbis yra tikrai nemenkas, nors kiti dabar kitaip teigia. Buvo pradėtas ir sporto salės projektas, ir detalūs planai parengti, ir paraiškos paduotos. Bet rinkimų dienai nebuvo darbų“, – sakė R. Garolis.
Jis pripažino, kad kai kuriuos projektus pavyko įgyvendinti šiai Tarybai, nors jie buvo suplanuoti „beveik prieš dešimt metų“.
„Kad ir vaikų žaidimo parkas...Liberalcentristai jį buvo sumanę beveik prieš dešimt metų, ir ne vieną, bet buvo kaišiojami pagaliai į ratus – nepavyko idėjų įgyvendinti...“ – skėstelėjo rankomis žinomas palangiškis.

Parduoti Kurhauzą už vieną litą!
Nors R. Garolis neginčija dabartinio mero nuopelno dėl Kurhauzo atstatymo, sako, kad kai kuriuos su juo susijusius klausimus būtų sprendęs kitaip.
„Būčiau Kurhauzą pardavęs už vieną litą, – pribloškia pašnekovas. – Pasinaudojęs draugyste su konservatorių vadu A. Kubiliumi, Š. Vaitkus gavo lėšų Kurhauzo pirmajam atstatymo etapui. Išorę patvarkė, pradėjo tvarkyti vidų, o pinigų tam nėra skirta. Kiek jau galima visus „maitinti“ mintimis, kad ši valdžia duos pinigų pabaigti atstatymo darbams? Gi neduoda.Vadinasi, teks miestui skolintis. Bus „sukišti“ dideli pinigai. Kam? Kad įrengtų simbolinę miesto rotušę? Nesąmonė!”
Dabartinė kurorto valdžia ketina sutvarkytame Kurhauze rengti šventinius Tarybos posėdžius, miesto iškilmingus renginius, net koncertus.
 „Žinoma, parduodant reikėtų pirkėjui nustatyti griežtas sąlygas, nes tai yra kultūros paveldo objektai. Žinau, kad mano toks pasiūlymas šokiruoja ne jus vieną“, – teigė buvęs miesto vicemeras ir  savivaldybės administracijos direktorius.
Paklaustas, kodėl Kurhauzo nepavyko restauruoti buvusioms valdžioms, o po to – ir parduoti „už vieną litą“, R. Garolis skėstelėjo rankomis: „Viskas buvo labai „suvelta“ su Kurhauzu nuo pat pradžios“.
Kurhauzo Gordijaus mazgą išraizgė ši kadencija su meru Š. Vaitkumi priekyje, ir tai – jau miesto istorijos metraštyje.

„Litesko“  bėda –
viešumas
Kliuvo dabartinei valdžiai nuo buvusio vicemero ir dėl „Litesko“.
„Žiūrėkite: konservatoriai „atjojo“ į valdžią ant „Litesko“ arkliuko – sakė, kad būtinai nutrauks sutartį, darė mitingus. O kodėl iki šiol to nepadarė?“ – stebisi buvęs politikas.
Anot jo, dabartinei valdžiai nederėtų prisiimti nuopelnų ir dėl biokuro katilinių statybos.
„Ir iki šiol vienas toks katilas veikia. O įsakymą leisti „Litesko“ panaudojant europines lėšas statyti dar vieną ar du katilus, regis, aš pats pasirašiau“, – šiek tiek suabejojo R. Garolis.
Miesto aktyvistų per visą buvusią kadenciją dėl sutarties su „Litesko“ pasirašymo dar 2000-ųjų pradžioje „tarkuotas“ buvęs vicemeras, nesigaili tai padaręs.
„Tai buvo teisingas žingsnis. Tuo metu dirbau banke ir puikiai žinojau kurorto šilumos įmonės padėtį. Dėl didelių įsiskolinimų ji negalėjo pasiskolinti nė lito. Jau nekalbu apie šilumos ūkio trasų renovaciją, ar kitas dideles investicijas“, – prisiminė pašnekovas.
Jis teigė, kad „Litesko“ bėda buvo ir yra įmonės mažas viešumas.
„Jie investavo, darė konkursus, bet visą dešimtmetį vengė pateikti visus dokumentus apie investicijas ir pirkimus“, – sakė R. Garolis.
Jis apgailestauja, kad dabartinė Taryba per daugiau kaip du metus nepatvirtino nei vieno kurorto sezoniškumą galinčio sumažinti projekto.
„Jeigu mes atgaivintumėme purvo gydyklas ir mineralinio vandens gręžinius, apie Palangą būtų girdėjęs kiekvienas pusės tūkstančio kilometrų spinduliu“, – sakė palangiškis.
Kodėl tai nebuvo padaryta per praėjusią kadenciją, kuomet R. Garolis dirbo vicemeru, nutylėjo.
Teisybės dėlei, ši Taryba jau patvirtino sklypo detalųjį planą ir sklypo bendrasavininkas – „Šiaulių bankas“ jau šiandien savivaldybei pateiks svarstymus dėl investicijų.


„Nori išvengti konkurso, pasitelk komunalinį“
Buvusio vicemero R. Garolio nežavi ir mintis iškelti autobusų stotį į miesto pakraštį.
„Idėja – ne nauja. Dar tarybiniais laikais buvo apie tai šnekama. Tais laikais į mūsų stotį važiavo dešimt ar net dvidešimt kartų daugiau autobusų. Bet atlikti tyrimai parodė, kad iškėlus stotį, transporto eismo intensyvumas nė kiek nesumažėja, o gyventojams ir miesto svečiams susisiekimas su centru gerokai pablogėja, – sakė R. Garolis. – Autobusų centre, sutinku, sumažės. Bet ar tada nevažiuos dvidešimt taksi automobilių po vieną ar du keleivius kiekviename vienas paskui kitą?“
Jis nuogąstauja, kad, kaip planuojama, pastačius stoties vietoje prekybos centrą, kurorto centre susisiekimas taps „košmariškas“.
„Jau nekalbant, kad privažiuoti prie Turizmo informacijos centro bus neįmanoma“, – teigė pašnekovas.
R. Garolis pasigedo ir konkurso dėl stoties statytojų parinkimo.
„Palangoje jau tampa įprasta, kad kai nori išvengti konkurso, patikėk projektą „Palangos komunaliniam ūkiui“, – sakė R. Garolis.

Netiki liberalų ateitimi kurorte
Politikas pripažįsta, kad „tradicijas turėjusi“ Liberalų ir centro sąjunga „išlėkė už politikos borto“.
„Pirmiausia partiją „sutvarkė“ per Seimo rinkimus, dabar, matyt, gaus „mušti“ ir per savivaldos rinkimus. Nors partijos Palangos skyrius – vis dar stiprus, „neišsilakstė“ kaip kitur. Tikiu, kad geriausiu atveju jis dar gali tikėtis dviejų mandatų“, – sakė R. Garolis.
Anot jo, „nukraujavusiai” partijai pavojų galėtų kelti gerokai stipresnis Liberalų sąjūdis, bet „dėl įvairių priežasčių“ jis neįžvelgiąs tokio pavojaus.
„Patys regite, kokios asmenybės yra jų (liberalsąjūdžio – aut.) viršuje...Visi mato, kaip E. Židanavičius nori būti meru, bet nemažas klausimas, ar jis tai gali“, – pastebėjo buvęs vicemeras.
Jis neslėpė, kad Liberalų ir centro sąjungos Palangos skyriaus viršūnėse tvyro daug nusivylimo.
„V. Stalmokas daug dirbo, bet po pralaimėjimo tapo labai pasyvus. Atėjo žmogus į politiką iš verslo ir manė, kad joje galės sėkmingai taikyti jo principus. Bet pasirodė, kad nepavyks taip... Jis – mano geras bičiulis, bet politikoje jis, ko gero, buvo atsitiktinis žmogus...“ – atvirai dalinosi pastebėjimais vienas Liberalų ir centro sąjungos Palangos skyriaus kūrėjų.
Paklaustas apie liberalcentristų skyriaus pirmininką S. Simę, R. Garolis irgi buvo tiesmukas: „Na, ar jį matote? Pagalbos iš jo – turbūt jokios: sėdi Š. Vaitkaus šešėlyje ir viskas. Bet ir Š. Vaitkui taip gerai, ir jam“.
Anot jo, jeigu kurorto liberalai nebūtų buvę tokie apatiški ir nebūtų išgyvenę lyderių krizės, galėjo dabartinėje koalicijoje groti  „pirmu smuiku“ su savo meru.
„Aišku, prieš jau daugiau kaip du metus Š. Vaitkus atrodė kaip vienintelis tinkamas kandidatas, kai tvyrojo tokia apatija liberalų stovykloje“, – pastebėjo R. Garolis.
Anot jo, Š. Vaitkus – stiprus kaip politikas: jaunas, rodo didelį dėmesį žmonėms, geriausiai iš visų supranta viešųjų ryšių svarbą.
„Bet jis silpnokas kaip ūkininkas, nors subūrė savo komandą visose grandyse ir jo balsas lemiamas“, – sakė pašnekovas.
R. Garolis prisipažino jau „daugelį metų“ nemokąs partijos nario mokesčio ir nelankąs partinių susirinkimų.
Paprašytas patikslinti, sakė, kad tai nedaro paskutinius tris ar keturis metus.

Bus konservatorių
vienvaldystė?
Paklaustas, ar partijos skyrių prieš savivaldos rinkimus 2015-aisiais galėtų galbūt „išjudinti“  naujas „vairinininkas“, R. Garolis patraukė pečiais: „Galbūt. Bet kur tokį rasti? Senieji mohikanai arba išėjo iš politikos, arba pasyvūs. V. Stalmokas – nusivylęs, R. Kirstukas turi autoritetą, bet, to nenori ir negali... Ko gero, tik konservatorių vadai ir jis pats žino, kodėl jis turėjo kažkada atsisakyti mero kėdės, – paslaptingai sakė R. Garolis. – R. Kirstukas, girdėjau, abejoja dėl savo ateities partijoje. Jis jau savo miestui padarė. Bet jam svarbu būti politikoje dėl savo darbo ligoninėje“.
Vyras prisipažino, kad jo darbiniai santykiai nebuvo geri nei su V. Stalmoku, nei su R. Kirstuku.
„Negi tai akivaizdžiai nesimatė ir nesijautė? – klausė pašnekovas. – Aš, pavyzdžiui, atvedžiau R. Kirstuką į valdžią. Daug padėjau jam dėl ligoninės, bet mūsų darbas nesusiklijavo. Dar daugiau – per vienus rinkimus jis darė viską, kad nebūčiau partinio sąrašo viršuje...“.
Anot jo, liberalcentristams praradus pozicijas, „daug šansų“, kad Palangos valdžios olimpe daug metų bus konservatorių „vienvaldystė“.
„Įsitikinęs, kad per kitus rinkimus konservatoriai tikrai gaus daugiau nei šešis mandatus, – spėjo R. Garolis. – Juolab, kad liberalai – silpni. Liberalcentristai – ant išnykimo ribos, liberalsąjūdiečiai pešasi dėl personų viršuje“.
Anot jo, socdemai turi šansą, bet ne dėl savo įdirbio Palangoje, o tuo atveju, jei seksis dirbti socialdemokratų vyriausybei.
Jis „nurašė“  ir kurorto „darbiečius“ ir „tvarkiečius“: „Neturi jie žmonių ir tikrų lyderių...“