Mažieji laikraščių pardavėjai: nuo „muštynių“ dėl vietos iki tėčio pasiūlymo naudotis garsiakalbiu

Mažieji laikraščių pardavėjai: nuo „muštynių“ dėl vietos iki tėčio pasiūlymo naudotis garsiakalbiu

Alfredas PUMPULIS, 2011 06 17

Kartais jie būna pikti, bet dažniausiai draugiški, būna su šypsena, o būna ir susiraukę, būna jaunų, būna senų, kai kas jų nekenčia, o kai kas tiesiog myli. Kas? Laikraščių pardavėjai.

 

Nenori tėvams sėdėti ant sprando

Šių jaunų žmonių rytas, kaip jie patys prisipažino, dažnai prasideda nuo „muštynių“ dėl geresnės vietos laikraščių pardavinėjimui. Kaip teigė drauge dirbantys Lukas Lazdauskas bei Giedrius Narmontas,  į darbą jie ateina nei anksti, nei vėlai – septintą valandą ryto. O darbo valandas skaičiuoja beveik be išeiginių. Tik sekmadieniais šie pardavėjai ilsisi. Kaip ir kiekvienam tokio amžiau žmogui darbo pasiūlymų dirbti vasarą nėra daug, tad tai buvo kone vienintelis. Kaip teigė Lukas, „geriau užsidirbti, ir juos išleisti, negu nuolat kaulyti ir sėdėti tėvams ant sprando“.

Ko reikia geram pardavėjui? Gal užtenka tik šypsotis ir gerai atrodyti? Panašu, jog tame dalis tiesos yra. Kaip „O man ne Dzin“ pasakojo Giedrius, jei su žmonėmis būsi malonus, šypsosiesi jiems, jie tau atsilygins tuo pačiu. 

Miesto centre vos ne už kiekvieno kampo galima sutikti po laikraščių pardavėją. Kaip teko pastebėti,  jie po vieną nevaikšto...

Dešimtmetės Vilmos teigimu, tai nėra sunkus ar didelių pastangų reikalaujantis darbas. Juolab, kad nereikia skaičiuoti visko labai tiksliai „centas į centą“,- kaip išsireiškė Vilma.

Tačiau, kaip ir kievienas darbas, šis taipogi turi savų minusų. „Ištisas valandas sėdėti, kartais, tikrai pabosta. Visa laimė, jog visai šalia manęs dirba krūva linksmų draugų“, - savo džiugesį liejo Vilma. Tačiau per daug užsižaidus su kolegomis – draugais, pasitaiko ir nerimą keliančių nutikimų, kai laikraščius pavagia, ar dar blogiau – pinigai surinkti už laikraščius – pametami. Dirbama šiais laikais ne iš gero gyvenimo. Vilma paklausta, kur dės uždirbtus pinigus atsakė: „Svajoju nusipirkti riedlentę. Draugai bando mane vesti iš kelio, kviečia pasisupti karusėlėse, pasivaikščioti po parduotuves – švaistyti pinigus. Kažkokiu būdu dar sugebu atsispirti, bet nežinau ar ilgai...“

 

Tėtis pasiūlė pirkti garsiakalbį

Prie pokalbio kiek vėliau prisijungęs šalia laikraščiais prekiaujantis Paulius, jau nuo pokalbio pradžios elgėsi drąsiai, tačiau santūriai. Kiek vėliau prisipažinęs, jog po kelių metų svajoja pirkti motorolerį, jis grįžo į realybę ir suvokė, jog pirma tuos pinigus reikia uždirbti. Kaip pats teigė, „atėjus į darbą šeštą valandą, jau galima pardavinėti laikraščius pilnu tempu. „Visi skuba į darbus, kas, tiesiog, gerdamas kavą nori paskaityti naujienas. Šeštadieniais ne tik aš, tačiau visi prekiautojai, nespėjame skaičiuoti išparduotų laikraščių ir pinigų, gautų už juos. Tėtis man siūlė reklamą. Susitaupyti apie 30 litų ir nusipirkti garsiakalbį“, - greitai, kaip žirnius, išbėrė Paulius. Kiek vėliau prisiminęs, jog yra buvęs apvogtas, Paulius, pasidalino su „O man ne Dzin“ būdu, kaip apsiginti nuo vagių: „Geriausias būdas apsiginti nuo vagių – šratinis šautuvas. Baisu, bet efektyvu. Vagys net klykti pradės...!“ Tik man nelabai liko aišku, ar Paulius juokavo ar rimtai kalbėjo?..

Šio darbo paslaptis, kurią įvardijo beveik visi apklaustieji – mobilumas. Viena iš pardavėjų Mekų – pliažas liepos mėnesį. Ar gali būti geresnė vieta ką nors parduoti? Belieka konstatuoti, jog Palangos laikraščių pardavėjai ne iš kelmo spirti, dauguma jų, dirbantys jau ne pirmus metus, išvystė asmenines technikas, kaip bendrauti su žmonėmis bei kaip parduoti tai, ko prašo darbdavys. Nelieka abejonės, jog šie žmonės pasirinkdami tokį darbą, jau pradėjo dėti tvirtą pamatą savo gyvenimui.  


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Viskam būna pirmas kartas – seksui, kelionei lėktuvu ir apsilankyti naujajame Palangos baseine – taip pat. Kalbant paauglių žargonu, su pastaruoju aš „žiauriai“ vėluoju – juk baseinas atvėrė duris kovą. Bet gi visi žinome šventą tiesą: geriau vėliau nei niekada.


„Padėkit mums, rytais Druskininkų gatvėje neįmanoma pravažiuoti“, – paskambinęs į „Palangos tilto“ redakciją pagalbos paprašė gyventojas. Jis papasakojo, kad rytais, kai daugiausiai važiuoja gyventojų darban ar būna vežami vaikai į mokyklas, darželius, būna sunku prasilenkti, kadangi per sustatytus automobilius sunku matyti.


Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Palangos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai vasara – darbymečio metas. Nuo liepos 1 dienos atlikta apie 150 patikrinimų. Patikrinti visi paplūdimio paviljonai, per 30 sezoninių kavinių, užkandinių, 14 nuolatinių kavinių, eilė sezoninių kioskų Palangoje ir Šventojoje. „Surašyti 44 sprendimai dėl produktų...


Sakoma, kad laimę žmogui neša ne tik duona, bet ir žaidimai. Palangos „Grubusis“ teatras netrukus ir vėl nudžiugins savo gerbėjus bei teatro mylėtojus. Rytoj, šeštadienį, 16 valandą Palangos senojoje gimnazijoje pristatoma spektaklio „Šaunuolis iš Vakarų pakrantės", sukurto pagal to paties pavadinimo airių dramaturgo John M. Synge...


Tik artėjant mokslo metams tėvai dažniausiai susigriebia, jog jų atžalos vis dar neturi profilaktinio sveikatos patikrinimo pažymėjimo, kurią mokykloms būtina pateikti iki rugsėjo 15 dienos. Tada jie būna priversti tvarkyti viską paskutinėmis minutėmis, dažniausiai bendrosios praktikos gydytojų kabinetuose dėl to nusidriekia eilės.


Veidai, kuriuos mažieji myli...  1

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2012 03 12 | Rubrika: Jūros vaikai

Neilgai važiuoji rytiniu autobusu pajūrio girių alėjomis, o ilgai ir gražiai prisimeni tai, kas malonu. Labai laukiu kelionėlių į Šventosios – Būtingės pusę. Pasiilgstu optimistų, idealistų, kūrybai pasišventusių žmonių Šventosios bendrojo lavinimo pagrindinėje mokykloje, bibliotekoje, Kultūros centre, „Sigutės“ lopšelyje-darželyje.


Kartais jie būna pikti, bet dažniausiai draugiški, būna su šypsena, o būna ir susiraukę, būna jaunų, būna senų, kai kas jų nekenčia, o kai kas tiesiog myli. Kas? Laikraščių pardavėjai.


Vakar buvo minima Pasaulinė hepatito diena, būtent šią dieną būna kreipiamas didžiausias dėmesys į šią užkrečiamąją ligą ir jos keliamus pavojus. Nustatyta, jog kas 12 pasaulio gyventojas serga lėtiniu hepatitu C arba B, tačiau, kaip paminėjo ir Šventosios bendrosios praktikos gydytojo kabinete dirbanti šeimos gydytoja Nelia Macienė, dažnai hepatito viruso nešiotojai būna išaiškinami...


Tik praėjusią savaitę supratau iš kur atsirado pasakos, kuriose pasakojama apie stebuklingą lazdelę, kuria mostelėjus išsipildo nerealiausios svajonės. Lietuvoje buvo šalta, tai snigo, tai lijo, tai pustė, tačiau už kelių valandų atsidūriau ten, kur plieskė kaitri saulė. Išlipusi iš lėktuvo Egipte, iškart pagalvojau: „Štai kaip būna pasakose“.


Mokytoja: „Man para - per trumpa“

Rasa GEDVILAITĖ, 2009 12 30 | Rubrika: Kultūra

„Atsibudusi ryte visuomet pagalvoju, kam aš šiandien būsiu reikalinga“, - švytėdama savo nuoširdžia šypsena prabyla daugelį metų mokytojavusi, o šiuo metu tiesiog gyvenimu besidžiaugianti Kostancija Strikienė. Jos nuolatinis trykštantis optimizmas skatina visus aplinkinius pažvelgti į gyvenimą kitomis spalvomis, o pačios mokytojos didžiausias džiaugsmas – bendrauti su žmonėmis ir pažadinti...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius