NAUJIENŲ PABIROS

Žemaičių alkas: bene vienintelei atstatytai pagonių maldos vietai Lietuvoje – Žemaičių alkui – iškilo grėsmė. Prieš beveik du dešimtmečius Šventojoje ant kopos pastatyti mediniai stulpai ėmė pūti. Ant kopos prie jūros pastatyti dvylika ąžuolinių stulpų – Žemaičių alkas arba pagonių šventovė, kurioje melstasi ir aukota dievams. Šis unikalus objektas atstatytas prieš šešiolika metų pagal XV amžiuje stovėjusį Palangoje ant Birutės kalno. Kiekvienas stulpas skirtas vienai baltų dievybei, įkaltas taip, kad leidžiantis saulei pagal krentančius šešėlius galima nustatyti pagoniškų švenčių datas. Tačiau mediniai stulpai pradėjo nykti. „Mūsų gamta prie jūros yra labai „pikta“, tai ne tik stulpai, bet ir pastatai nuo jos kenčia. Pūdo ir bjaurus drėgnas vėjas“, – teigė Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas. Pasak seniūno, visi mediniai stulpai įkasti, todėl drėgmė lengvai skverbiasi iš žemės ir medis pūva. Kai kuriuos stulpus jau būtina pakeisti. Pastatyti ant pamato, jie išsilaikytų ilgiau. Anot E. Čilinsko, pakeisti vieną stulpą kainuotų iki 2 tūkst. litų – seniūnija tam pinigų neturi. 2011 m. Žemaičių alko sutvarkymo projektas buvo įtrauktas į Klaipėdos regiono rezervinių projektų sąrašą, bet finansavimo tąkart gauti nepavyko. „Ieškosime galimybių šiais metais vėl kreiptis dėl finansavimo. Jeigu nepavyktų jo gauti ir nematysime kitų galimybių, būtų ieškoma lėšų savivaldybės biudžete. Nes savivaldybės pozicija yra tokia, kad Žemaičių alką reikia sutvarkyti“, – aiškino Palangos savivaldybės atstovė Jurgita Vanagė.     Daugiau keleivių: 2013 m. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai drauge sudėjus aptarnavo 3,48 mln. keleivių, juose per metus įvyko 43 078 skrydžiai. Palyginti su 2012 m. pernai trijų oro uostų keleivių skaičius augo 5,5 proc., skrydžių intensyvumas padidėjo 3,4 proc. Šiuo metu, t.y. aviaciniu žiemos sezonu, keleivis, sumanęs judėti iš Lietuvos, gali rinktis iš 20 aviakompanijų, skraidinančių reguliariais maršrutais 37 kryptimis, kuriomis galima pasiekti 47 oro uostus Europoje ir už jos ribų. „Praėję metai liudija stabilų oro uostų augimą – Vilniuje pradėjo veiklą keturios naujos aviakompanijos, o jau veikusios papildė skrydžių žemėlapį naujais maršrutais. Kaune turėjome rekordinę vasarą, o prasidėjus žiemos sezonui – dar didesnį keleivių srautų spurtą. Vilniaus ir Kauno oro uostų rodikliai pateko į sparčiausiai augančių mažųjų oro uostų reitingą Europos masteliu. Tuo tarpu Palangos oro uostas net ir su tvarkaraščio pakeitimais, išlaikė keleivių augimą ir 2013 m. rugpjūtį aptarnautų keleivių skaičių išaugino rekordiškai – 12 proc. palyginti su 2012 m. O tvarių aviakompanijų investicijų į mūsų regioną pavyzdžiu laikome praėjusių metų pradžioje Kaune atidarytą aviakompanijos „Ryanair“ orlaivių techninio aptarnavimo ir priežiūros angarą, skirtą rytų ir vidurio Europai“, – sakė TVOU generalinis direktorius Gediminas Almantas.   Gripas dar nepuola: sausio 13-19 dienomis Klaipėdos apskrityje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis palyginus su praėjusia savaite padidėjo 1,2 karto (nuo 38,9 iki 48,6 atvejų 10 tūkst. gyventojų), informuoja Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Ina Kuznecova. Gripu susirgo septyni Klaipėdos apskrities gyventojai, iš jų – keturi vaikai iki 17 metų. Didžiausias sergamumas buvo užregistruotas Klaipėdos mieste – 57,3 atv./10 tūkst. gyv., mažiausias Palangoje – 18,2 atv./10 tūkst. gyv. Specialistai primena, kad gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Susirgus reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Visiems žmonėms rekomenduojama reguliariai plauti rankas, kosint, čiaudint užsidengti nosį ir burną, stengtis neliesti akių. Būtina dažnai vėdinti ir valyti patalpas, primena Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.   „Palangos tilto“, Klaipėdos VSC, lrt.lt, ve.lt inf.