„Nepriklausomai nuo to, kas vadovaus miestui, prioritetiniai darbai išliks tie patys“

2011–2015 metų miesto savivaldybės Taryba baigia savo darbo kadenciją. Po kovo 1-ąją įvyksiančių savivaldos naujosios Tarybos ir – pirmąkart nepriklausomos Lietuvos istorijoje – tiesioginių mero rinkimų, kurorto ateitį kitus ketverius metus spręs naujos sudėties miesto Taryba su tiesiogiai išrinktu meru. Apie tai, ką pavyko nuveikti paskutinius mėnesius valdžioje skaičiuojančiai valdančiajai koalicijai, „Palangos tiltas“ kalbėjosi su Tarybos pirmininku, miesto meru Šarūnu Vaitkumi.
– Su kokiomis viltimis ir rūpesčiais kaip Palangos miesto meras įžengėte į 2015-uosius?
– Planų turime daug, tad į 2015-uosius žengiame darbingai nusiteikę.
Be abejonės, 2015 m. laukia nemažai svarbių darbų, iš kurių išskirčiau Koncertų salės rekonstrukciją. Šie darbai turi būti baigti iki rudens. Labai svarbu ir gydyklų, sanatorijų plėtra. Kitas šiųmetis prioritetas – dokumentacijos sutvarkymas, tinkamas pasirengimas į miesto rankas iš UAB „Litesko“ perimti šilumos tinklus. Ne mažiau svarbu ir mieste vykstanti daugiabučių namų modernizacija, taip pat – gyvenamosios aplinkos sutvarkymas – bus ir toliau plečiamas automobilių stovėjimo vietų skaičius, gerinamas apšvietimas ir kita.
Dar vienas labai svarbus šių metų darbas – baseinų komplekso techninės dokumentacijos parengimas. Šio komplekso statybos teritorijoje prie V. Jurgučio pagrindinės mokyklos turėtų prasidėti šių metų pabaigoje.
Svarbu sėkmingai įgyvendinti bei tęsti ir kitus pradėtus projektus: šiais metais turėtų būti restauruota vila „Anapilis“, įgyvendintas antrasis kempingo Nemirsetoje statybos etapas, rekonstruotas bei tarptautiniams lengvosios atletikos standartams pritaikytas miesto stadionas, baigta biokuro katilinės statyba ir kita. Didelis dėmesys bus skiriamas Šventosios infrastruktūros gerinimui.
– Sutikite, kad, ko gero, darbų kol kas naujiesiems metams itin planuoti negalima dėl artėjančių savivaldybės Tarybos rinkimų. Ar rinkimų kampanija trikdo Tarybos ar savivaldybės darbą?
– Manęs netrikdo artėjantys rinkimai – nesureikšminu jų bei galvoju apie vykdomus darbus, jų tęstinumą, naujus projektus. Visi politikai turi suprasti, kad rinkimai negali užgožti darbų, tad mano, kaip ir daugumos miesto Tarybos narių, nuotaikos yra darbinės. Yra daug iššūkių, daug darbų, kurie turės būti tęsiami ir po rinkimų, nesvarbu, kas tuo metu vadovaus miestui.
Be abejo, rinkiminiai metai atneša savų atspalvių, tačiau, siekiant Palangą padaryti dar modernesnę, būtina apie miesto plėtrą galvoti nuolat, turėti ilgalaikę strategiją bei žinoti pagrindinius miesto prioritetus. Būtent siekiant darnios miesto plėtros, yra rengiamas kelerių metų miesto strateginis plėtros planas, ir tai yra ne šiaip popierius, o svarbus dokumentas, kuriuo yra vadovaujamasi sprendžiant Palangos plėtros klausimus. Todėl kelti tikslus, numatyti prioritetus, rengti projektus, ieškoti reikiamo finansavimo yra būtina, nepaisant artėjančių rinkimų.
Taryboje, kaip ir kaskart artėjant rinkimams, galima išgirsti daugiau politikavimo, gal kartais bandoma įnešti šiokios tokios sumaišties, imamasi ieškoti priekabių, oponentų tariamų „nuodėmių“, neva neveiklumo ar kita. Tačiau taip elgiasi toli gražu ne visi – tie Tarybos nariai, kurie iš tikrųjų nori dirbti miesto labui, tai ir daro, posėdžių metu nepaisydami rinkiminių nuotaikų.
– Beje, „Palangos tiltas“ jau rašė, ši rinkimų kampanija – itin vangi ir nuobodi. Partijų skyriai ir kandidatai itin mažai kol kas bendrauja su rinkėjais miestelėnais. Kodėl taip yra? Ar, tikite, kad kampanija dar gali įsibėgėti?
– Nemanau, kad nėra rinkiminės kampanijos. Anaiptol – ji jau įsibėgėjusi: partijos jau pristatė reikiamus dokumentus, surinko palaikymo parašus, miestiečius kviečia užsukti į skyrių būstines. Jau leidžiami ir agitaciniai leidiniai, pakankamai daug užsakomųjų publikacijų skelbiama vietos spaudoje, vis daugiau politikai bendrauja socialiniuose tinkluose.
Nepastebėjau, kad šie rinkimai būtų kuo nors išskirtiniai, palyginti su tuo, kas vyko prieš ketverius metus.
– Kokius svarbiausius Tarybos valdančiosios koalicijos darbus, įgyvendintus per darbą baigiančią Tarybos kadenciją, išskirtumėte?
– Per ketverius metus Palanga akivaizdžiai pasikeitė: mieste atsirado arba šiuo metu statoma daug naujų infrastruktūros objektų (restauruotas Kurhauzas, įvykdytas kempingo Nemirsetoje statybos pirmasis etapas, pastatytas universalus sporto kompleksas, rekonstruojamas miesto stadionas, restauruojamas Birutės parkas, įrengtas Vaikų parkas, šiuo metu statoma 2200 vietų uždara Koncertų salė, modernizuojami Globos namai, restauruojama istorinė vila „Anapilis“, kuriame įsikurs Kurorto muziejus, vyksta daugiabučių namų renovacija, baigiama statyti biokuro katilinė). Ne mažau svarbu ir miesto infrastruktūra – per ketverius metus rekonstruota ar suremontuota labai daug Palangos gatvių: Jūratės g., Žvejų g., Kastyčio g., Medvalakio g., Sodų g., Vasario 16-sios g., Senojo Turgaus g., J. Janonio g., Virbališkės takas, bei Šventosios g. atkarpa, pagrindinė sodų bendrijos „Pavėsis“ gatvė ir kitos, šiuo metu vyksta Jūros g. rekonstrukcija, įrengta apie 500 papildomų vietų automobiliams sustoti, kompleksiškai tvarkoma daugiabučių namų aplinka, atnaujinamos vaikų žaidimų aikštelės, įrengiami lauko treniruokliai. Didelis dėmesys skirtas ir miesto ugdymo įstaigoms.
Palangiškiams labai svarbūs ir tokie miesto Tarybos sprendimai, kaip suteikta galimybė pasirinkti daugiabučių namų administratorių, juo labiau kad iki tol šias paslaugas mieste teikė tik viena privati įmonė.
Praėjusiųjų metų pabaigoje miesto Taryba, atsižvelgdama į maždaug pusantro tūkstančio palangiškių pageidavimus, priėmė sprendimą, atveriantį kelią vadinamojoje poliklinikoje teikti fizioterapijos paslaugas.
– Kodėl, pavyzdžiui, nepavyko, nors koalicija buvo įsipareigojusi, sutvarkyti paplūdimio – įrengti vandentiekio kolonėles, apšvietimą?
– Deja, per ketverių metų laikotarpį visų sumanymų neįmanoma įgyvendinti, juo labiau, kad buvo atlikta daug miestui svarbių darbų, kurie nebuvo numatyti koalicinėje programoje.
Kiekvieni darbai reikalauja laiko. Jūsų minimi planai nėra pamiršti, jie bus įgyvendinti kiek vėliau. Svarstant, kuriems projektams pirmiausia reikia skirti finansavimą, yra labai rimtai įvertinami prioritetai.
– Vangioje rinkimų kampanijoje galima išgirsti ir tvirtinimų, kad, girdi, ši Taryba iš esmės tik pabaigė vykdyti buvusios Tarybos darbus. Padėkite tašką tokioms diskusijoms: kokie projektai „gimė“ 2007–2011 metais, o kurie – 2011–2015 m.? Kokie buvo svarbiausi momentai dėl jų finansavimo užsitikrinimo?
– Apie įvairius projektus, planuojamus darbus mieste buvo kalbama jau dvidešimt metų. Dar 2003 m. strateginiame plane daugelis vizijų buvo apibrėžta, bet viskas ilgą laiką taip ir liko kalbų, diskusijų lygmenyje – nė vienas iš tų darbų nebuvo realiai pradėtas įgyvendinti. Gal nelabai korektiška lyginti, bet, jei jau klausiate – šiandien daugelis projektų yra įgyvendinti ar įgyvendinami.
Pavyzdžiui, universalus sporto kompleksas. Vizijose apie tokį objektą kalbėta maždaug 10 metų, tačiau darbą 2011 m. balandžio 14 d. pradėjusi nauja miesto Taryba rado tik šios salės paveikslėlius – keletą vizualizacijų, nors paraišką Lietuvos – Lenkijos – Rusijos bendradarbiavimo tarp sienų programai kartu su techniniu projektu bei statybos leidimu pateikti reikėjo iki gegužės mėnesio. Akivaizdu, jog susidūrėme su didžiule grėsme negauti finansavimo. Todėl ypatingos skubos tvarka buvo parengtas techninis projektas, ir jau tų pačių metų gegužės 6 d. turėjome statybos leidimą, kurio nepavėlavome pateikti.
Tuomet, dar nežinodami, ar šiam projektui apskritai bus skirtas finansavimas iš minėtos programos, ėmėme ieškoti kitų garantijų dėl finansavimo (bendra projekto vertė buvo – 14,5 mln. litų, o iš Lietuvos – Lenkijos – Rusijos bendradarbiavimo tarp sienų programos geriausiu atveju galėjome gauti tik 7 mln. litų). 2011 m. liepos 12 d. Palangoje vykusio tuometinio Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės išvažiuojamojo pasitarimo metu iškėlėme šį klausimą. Įrodėme Vyriausybei, kad šis projektas yra labai svarbus, ir, nepaisant tuomet šalį apėmusios ekonominės krizės, kai buvo priimtas sprendimas šalyje nepradėti jokių naujų objektų statybų, Palangos universalus sporto kompleksas buvo įtrauktas į Valstybės investicinių projektų trimetį planą bei numatytas finansavimas. Taip buvo uždegta žalia šviesa sporto komplekso statybai. Jau 2012 m. valstybės biudžete buvo numatytas pirmasis finansavimas – 1 mln. litų, ir tuo pagrindu galėjome paskelbti rangos darbų konkursą. 2012 m. spalį pradėtos sporto komplekso statybos, kurios baigtos 2014 m. balandį.
Jei kalbėtume apie Vasaros estrados rekonstrukciją, tai šį darbą pradėjome nuo 2011 m. liepą vykusio Vyriausybės išvažiuojamojo pasitarimo. Jau minėto posėdžio metu iškėlėme šį klausimą, ir čia buvo priimtas sprendimas ieškoti galimybių finansuoti šio objekto rekonstrukciją.
Palangos koncertų salės rekonstrukcija buvo įtraukta į prioritetinių objektų sąrašą, ir pirmasis 2 mln. litų finansavimas numatytas dar 2011 m. pabaigoje.
2013 m. sausio 10 d. Palangos savivaldybė pasirašė sutartį dėl techninio projekto parengimo, po penkių mėnesių – 2013 m. birželio 10 d. jau gautas statybos leidimas. Tais pačiais metais jau kita, Premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė skyrė dar 7 mln., litų, ir 2013 m gruodžio 6 d. pradėtos šio objekto statybos.
Kalbant apie Nemirsetos kempingą verta paminėti, jog sutartis dėl techninės dokumentacijos parengimo pasirašyta 2011 m. spalio 11 d., statybos leidimas gautas 2013 m. kovo 28 d. Paraiška finansavimui gauti Ūkio ministerijai pateikta 2012 m. balandžio 27 d., o statybos darbai prasidėjo 2012 m. rugpjūčio 8 d. Pirmasis darbų etapas įgyvendintas 2014 m. birželio 8 d.
2014 m. sausio 16 d. pateikta paraiška dėl antrojo darbų etapo, ūkio ministro įsakymu 2014 m. rugpjūčio 20 d. buvo skirtas reikiamas finansavimas. Šiuo metu yra perkama paslauga statybos darbams atlikti.
Apie Kurhauzą galėčiau ne mažiau kalbėti, bet paminėsiu tik tiek, kad dešimt metų šio kurorto simbolio degėsiai visiems badė akis. Po trijų metų intensyvaus darbo tiek teisinėje plotmėje, tiek statybų, tiek finansavimo paieškų, šiandien Kurhauzas restauruotas, ir čia jau vyksta įvairūs kultūros renginiai.
Šios kadencijos metu pradėta ir daugiau svarbių projektų, pavyzdžiui, vilos „Anapilis“ restauracija, Palangos aplinkkelio statyba (nors šį projektą įgyvendina ne Savivaldybė, bet buvo dėta itin daug pastangų, kad daugelį metų kalbų lygyje buvę aplinkkelio statybos darbai pagaliau virstų realybe), kiti projektai.
– Kodėl vis yra „įstrigę“ reikalai dėl Vytauto g. 170 g, buvusių gydyklų? Ar yra prošvaisčių, kad ateis minėtu adresu koks nors investuotojas?
– Vienas iš miesto prioritetų yra gydyklos, ir jos kurorte tikrai bus. Savivaldybės taryba 2013 m. patvirtino šio žemės sklypo detalųjį planą, pagal kurį numatyta sanatorinių gydyklų komplekso statyba. 2014 m. yra parengta pastato privatizavimo dokumentacija, būsimiems investuotojams bus siūloma įsigyti esamą pastatą ir realizuoti detaliojo plano sprendinius, statant naują gydyklų kompleksą.
– Jeigu jums pavyktų laimėti tiesioginius mero rinkimus ir būtų darbinga, efektyvi naujoji Taryba, kokius uždavinius sau keltumėte kitiems ketveriems metams? Pasidalinkite savo miesto vizija, prašau.
– Nepriklausomai nuo to, kas vadovaus miestui ateityje, prioritetiniai darbai išliks tie patys – mažinti sezoniškumo problemą, gerinti gyvenamąją aplinką, tenkinti gyventojų socialinius ir ekonominius poreikius.
Kadangi vienas iš pagrindinių siekių – sumažinti sezoniškumo problemą, todėl šiuo keliu ir einame. Palangai labai trūko uždarų objektų, kur būtų galima leisti laisvalaikį, tad paskutiniuoju metu jų vis daugėja. Kaip laukiantį iššūkį įvardinčiau baseinų komplekso su pramogine zona, pirtimis statybą. Šiame baseine nemokamai plaukti mokytis galės Palangos mokiniai ir darželinukai – jų užsiėmimai bus finansuojami iš miesto biudžeto. Jau dabar pradėta rengti šio objekto techninė dokumentacija, o metų pabaigoje prasidės statybos.
Be abejo, vienas iš pagrindinių prioritetų, sprendžiant sezoniškumo klausimą, yra ir gydyklų statyba.
Taip pat didelis dėmesys bus skiriamas gyvenamajai aplinkai gerinti, paplūdimių infrastruktūrai sutvarkyti, ieškoma galimybių išnaudoti turimus gamtinius išteklius – geoterminius bei mineralinius vandenis.