Nustebino dar neregėtas dokumentas: „Dar kartą paliudyta, jog 1913 metais ėmė veikti ir gimnazija“

Nustebino dar neregėtas dokumentas: „Dar kartą paliudyta, jog 1913 metais ėmė veikti ir gimnazija“

Rasa GEDVILAITĖ, 2018 10 18

Palangos senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas papasakojo, jog šią vasarą jam teko galimybė pamatyti itin retą dokumentą – carinės Rusijos laikais (1913 m.) išduotą Palangos progimnazijos pagyrimo raštą su tuometinio direktoriaus ir šešių mokytojų parašais. „Tokio Palangos progimnazijos dokumento nebuvau matęs ir apstulbau prieš akis išvydęs atverstą didžiulio formato (42x54 cm) spalvotą, kaligrafiškai išrašytą dokumentą. Jame prie užrašo „Palangos progimnazija“ skliausteliuose patikslinta: „dabar gimnazija“. Tai dar kartą paliudija, kad 1913 m. Palangoje pradėjo veikti ir gimnazija“, – pasakojo direktorius.

Įėjęs į šalies istoriją
Kaip pasakojo L. Šidlauskas, tai jo dukters vyro proseneliui – Palangos progimnazijos 3 klasės mokiniui – Dionizui Monstavičiui 1913 m. gegužės 24 d. išduotas pagyrimo raštas už labai gerą elgesį ir „gerus pasiekimus moksluose“.
Kadangi atsirado įdomus dokumentas, natūralu, jog pradėta domėtis šio žmogaus, kuris tapo Palangos gimnazijos istorijos dalimi, biografija. Dionizas Monstavičius gimė 1897 m. Tverų valsčiuje. Palangos progimnazijoje jis baigė keturias klases. „Mokytis gimnazinėse klasėse, matyt, pradėjo dar Kaune, nes, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jis su viena iš Kauno gimnazijų evakavosi į Rusiją, kur 1918 m. baigė į Charkovą evakuotą gimnaziją (Palangos gimnazija buvo evakuota į Stavropolį). Baigęs gimnaziją, 1918 m. Dionizas Monstavičius grįžo į nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą ir 1919 m. tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Tarnaudamas kariuomenėje 1919–1925 m., įgijo leitenanto laipsnį. Baigęs Lietuvos universiteto Teisės fakultetą, D. Monstavičius pradėjo dirbti Lietuvos kariuomenės teismo struktūrose, 1933–1940 m. buvo Apeliacinių rūmų prokuroro padėjėjas“, – apie paminėto vyro gyvenimą pasakojo L. Šidlauskas.
Kaip paminėjo pašnekovas, D. Monstavičius – viena iškilių Lietuvos asmenybių, kurią turime progą prisiminti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šviesoje. Jis į šalies istoriją įėjo kaip žmogus, palaikęs valstybės kaltinimą 1934–1935 m. garsiojoje Klaipėdos krašto Neumanno–Sasso byloje. D. Monstavičius vadovavo rengiant šių ir kitų Klaipėdos krašto nacistinių veikėjų baudžiamąją bylą, kurioje palaikė valstybės kaltinimą.

Teko trauktis į Vokietiją
„Likimo ironija: nepriklausomoje Lietuvoje iki 1940 metų D. Monstavičius dalyvavo teisiant čia veikusius komunistus, todėl, okupavus Lietuvą 1940 m., turėjo trauktis į Vokietiją. Dėl išvykimo iš Lietuvos turėjo apsispręsti per kelias valandas, nes iš vieno asmens sužinojo, kad yra įtrauktas į sąrašus, kurie kitą dieną bus areštuoti ir išvežti į Rusiją. Kaip žinome, bemaž visi tokie keturiasdešimtųjų areštuotieji buvo sušaudyti arba mirė nuo išsekimo Stalino kalėjimuose. Naktį, paskubomis susikrovęs daiktus, jis paliko namus ir kirto Vokietijos sieną. Vokietijoje dėl dalyvavimo Neumanno–Sasso byloje buvo nacių suimtas ir 1941–1945 m. kalėjo Sachsenhauseno koncentracijos stovykloje“, – likimo vingius pasakojo direktorius.
Sąjungininkams užėmus Vokietiją, D. Monstavičius dėl suprantamų priežasčių į Lietuvą negrįžo.
1945–1948 m. jis studijavo teisę Heidelbergo universitete, kur 1948 m. įgijo teisės daktaro laipsnį (savo daktaro disertacijai jis panaudojo Neumanno–Sasso bylos kaltinamojo akto medžiagą). 1949 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten užsiėmė ne tik teisine praktika, bet ir aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių veikloje, padėdavo tautiečiams, turintiems teisinių problemų. Mirė 1966 m. Čikagoje.

Teismas, vertas „Pirmojo Niurnbergo“ vardo
Reikia priminti, kad 1933 metais Vokietijoje, į valdžią atėjus Adolfui Hitleriui, nelegali nacistinė veikla Klaipėdos krašte stiprėjo, jautėsi Vokietijos pastangos atplėšti jį nuo Lietuvos. 1934 m. Klaipėdoje veikusios nacistinės partijos rengėsi ginkluotam sukilimui. Lietuvos saugumui išsiaiškinus nacių planus, 1934 m. vasarį nacistinių partijų vadovai Ernestas Noimanas ir Teodoras Zasas bei aktyviausi nariai buvo suimti.
Teismo procesas prasidėjo 1934 m. gruodžio 14 dieną. Per kratas pas 805 įtariamuosius rasta daug ginklų, nelegalios nacistinės propagandinės literatūros, dokumentų. Teismo proceso metu buvo iškvosti 1 237, o į baudžiamąją atsakomybę patraukti 142 asmenys. Byla nagrinėta 69 posėdžiuose. Buvo nuteisti 87 asmenys, E. Noimanui ir jo pavaduotojui V. Bertulaičiui skirta po 12 metų, T. Zasui ir jo pavaduotojui Hanui Ropui – po 8 metus sunkiųjų darbų kalėjimo su turto konfiskavimu.
Šis teismas vertas „Pirmojo Niurnbergo“ vardo, nes tuo metu Lietuva pirmoji Europoje surengė didžiulio masto teismą prieš nacistų ardomąją veiklą. Visiems bylos tardomiesiems veiksmams, kaltinimo parengimui vadovavo D. Monstavičius. Net tada nesunku buvo suprasti, kokia baigtis laukia šios bylos prokuroro, jei jį pasieks hitlerininkai. Taip ir atsitiko.
 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



2018-10-25 14:56 (IP: 78.60.132.49)
būtų įdomu pamatyti išdidintą dokume nto nuotrauką, kad patys paskaitytume :)

2018-10-19 10:30 (IP: 86.38.154.3)

Taip pat skaitykite

Palangos senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas papasakojo, jog šią vasarą jam teko galimybė pamatyti itin retą dokumentą – carinės Rusijos laikais (1913 m.) išduotą Palangos progimnazijos pagyrimo raštą su tuometinio direktoriaus ir šešių mokytojų parašais. „Tokio Palangos progimnazijos dokumento nebuvau matęs ir...


Kai vaikams po pamokų nėra ką veikti, pagelbėti gali siūlomi užsiėmimai

Palangos m. savivaldybės informacija, 2017 10 05 | Rubrika: Miestas

Ką veikti vaikams po pamokų? Galima lankyti būrelius. Aktyvūs, energijos nestokojantys jaunieji palangiškiai gali atrasti vietą, kur galėtų save išbandyti. Pirmąjį šių metų pusmetį vykdytos 8 neformaliojo vaikų švietimo programos, jas lankė 404 vaikai, o nuo 2017 m. spalio 1 d. vykdomos 9 programos – atsirado nauja dziudo programa.


Abiturientai šią savaitę sužinojo galutinius pagrindinės sesijos valstybinių egzaminų rezultatus. Kaip paaiškėjo, palangiškiai turi kuo džiaugtis ir didžiuotis: iš viso surinkta 17 šimtukų, laikant valstybinius egzaminus, vienos abiturientės – Urtės Lisaitės – pasiekimai įvertinti net trim šimtukais. Labiausiai švietimo bendruomenę...


Praėjusią savaitę paskelbtas 13-tasis savaitraščio „Veidas“ sudarytasis Lietuvos gimnazijų reitingas. Jame vienintelė Palangos gimnazija įsitaisiusi visai neprastoje vietoje – 67-oje. Juolab, kad konkurentų buvo tikrai labai daug – 291. Pernai Senoji gimnazija užėmė 90 vietą, o užpernai – 125.


Balandį Palangos senoji gimnazija sužinojo turinti stiprius tinklininkus – Lietuvos mokyklų tarpzoninėse varžybose mūsų vaikinai, tik pritrūkę patirties, labai permainingose kovose pralaimėję Kauno ir Šiaulių vaikinams 2-3, 2-3, užėmė garbingą III vietą.


Šią savaitę teko perskaityti genialią garsiam rusų mokslininkui Sergejui Kapicai priskiriamą mintį: „Prieš pradedant veikti, iš pradžių reikia suprasti“. Tiesą pasakius, ši paprasta gyvenimo tiesa genialumu lyg ir nekvepia, nors, kita vertus, viskas, kas yra genialu, dažniausiai yra paprasta.


Penktadienį Palangos senojoje gimnazijoje iškilmingai įteikti brandos atestatai šimtas penkiasdešimt devyniems šiais metais vidurinį mokslą baigusiems ir egzaminų sesiją išlaikiusiems 74-osios laidos abiturientams. Nuo Kurhauzo iki gimnazijos Spalvinga šventė su lengvu liūdesio prieskoniu – vis dėlto atsisveikinama su gimnazija...


Senoji gimnazija – geriausiųjų šimtuke

„Palangos tilto“ informacija, 2010 08 04 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę savaitraštis „Veidas“ paviešino septintąjį kartą sudarytą visų Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą. Palangos senoji gimnazija pateko tarp šimto geriausiųjų, atsidūrusi 85 vietoje ir penkiomis pozicijomis pagerinusi praėjusių metų reitingą. Lyderio pozicijas šiemet užima Kauno technologijos universiteto gimnazija, išstūmusi pirmos vietos nugalėtoją Vilniaus licėjų....


Asmens tapatybės kortelė yra pagrindinis Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę bei skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje. Su šiuo dokumentu mūsų šalies piliečiai  gali vykti į užsienio valstybes su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai. 


Svarbus dokumentas vėl pataisytas

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 12 05 | Rubrika: Miestas

Nors šios kadencijos Palangos miesto savivaldybės Tarybai dirbti liko tik metai, tačiau ketvirtadienį posėdžiavę politikai dar kartą taisė šių metų gegužę pačių patvirtintą veiklos reglamentą. Sprendimo projektą pristačiusi miesto savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėja Daiva Zūbytė akcentavo, kad iš esmės yra keičiamos tos dokumento dalys, kuriose kalbama apie Etikos komisijos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius