„Pagalvės“ mokesčio liūto dalis – skrydžiui į Londoną ir Palangai-kultūros sostinei populiarinti

„Pagalvės“ mokesčio liūto dalis – skrydžiui į Londoną ir Palangai-kultūros sostinei populiarinti

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012 12 13

Nuo vasaros sezono pradžios įsivedusi naują rinkliavą už naudojimąsi kurorto infrastruktūra – vadinamąjį „pagalvės” mokestį – Palanga jau rugsėjį buvo surinkusi planuotąjį pusę milijono litų į miesto biudžetą. Rugsėjo mėnesio pabaigoje sudaryta mero Šarūno Vaitkaus vadovaujama darbo grupė, dėliojusi, kam šie pinigai bus panaudoti, jau prakalbo, kaip pyragas bus raikomas.

Kam bus panaudoti „pagalvės“ pinigai?
Palangos Savivaldybės Rinkliavų skyriaus duomenimis, gavus poilsio namų, poilsiaviečių, viešbučių ir beveik visų oficialiai nakvynę suteikiančių fizinių asmenų deklaracijas apie poilsiautojų srautą iki gruodžio pirmosios, paaiškėjo, jog į kurorto biudžetą pervesta apie 548 tūkst. litų rinkliavos už naudojimąsi kurorto infrastruktūra.
Vakar buvo išplatintas informacinis pranešimas, kuriame skelbiama, kad lėšos, gautos iš rinkliavos už naudojimąsi viešąja Palangos kurorto infrastruktūra, bus panaudotos projekto „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė“ renginiams, kurorto reklamai bei tiesioginių skrydžių Palanga – Londonas rinkodarai. Taip apsisprendė darbo grupė, sudaryta iš Palangos Savivaldybės specialistų, miesto kultūros atstovų, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos bei privataus apgyvendinimo paslaugas teikiančios organizacijos „Svetingas šeimininkas“ narių.
Apsispręsta, jog dalis iš rinkliavos gautų lėšų bus skirta projektui „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė“ įgyvendinti, kadangi vietoje planuotų 300 tūkst. litų, šiam tikslui Kultūros ministerija skyrė tik 100 tūkst. litų. Tad norint visuomenei pristatyti tikrai aukšto lygio renginius, finansais turi prisidėti ir Palangos savivaldybė. Lėšų planuojama skirti tiems projekto renginiams, kurie Palangoje vyks ne vasarą.
Taip pat vieningai sutarta 150 tūkst. litų skirti planuojamo tiesioginio skrydžio Palanga – Londonas rinkodarai. Dėl minėto reiso šiuo metu vyksta Palangos oro uosto derybos su pigių skrydžių bendrove, o lėšos šiam reisui populiarinti yra viena iš sąlygų, norint jas sėkmingai užbaigti. Ne tik Palangai, bet ir visam Vakarų Lietuvos regionui naudingas reisas padėtų privilioti daugiau turistų ir mažinant sezoniškumą.
Dalį surinktų lėšų nuspręsta skirti ir kurorto reklamai vietinėje bei užsienio rinkoje, taip pat –bendrai kurorto viešo informavimo sistemai su nuorodomis mieste, moderniais afišų stulpais ir informaciniais ekranais įdiegti.
„Šios lėšos turi būti panaudotos taip, kad mažintų sezoniškumą ir padėtų į Palangą privilioti daugiau svečių. Tuomet poilsiautojų sumokėta rinkliava vėl grįš turizmui“, – sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Surinko daugiau nei planuota
Kaip sakė Rinkliavų skyriaus vedėja Žaneta Žulkuvienė, nors rudens mėnesiai „pagalvės” mokesčio atnešė nedaug, vis tik tikimasi, kad gruodžio mėnuo būsiąs dosnesnis, mat į Palangą ilgam Kalėdų švenčių laikotarpiui bei sutikti Naujųjų metų ketina atvykti daug svečių. Tad jau dabar galima teigti, jog Palanga bus gavusi pinigų daugiau, nei buvo planuota – prieš įvedant naują rinkliavą kalbėta, jog tikimasi surinkti apie 0,5 mln. Lt naujojo mokesčio.
Priminsime, jog imdamos po vieną litą nuo asmens už nakvynę, 128 kurorto poilsio ir apgyvendinimo įmonės per paskutinį vasaros mėnesį į savivaldybės biudžetą pervedė apie 120 tūkst. litų. Privačiame sektoriuje nakvynės paslaugas teikiantys asmenys surinko apie 70 tūkst. litų.
Per liepą poilsio įstaigos bei poilsiautojus priimantys privatūs asmenys buvo deklaravę apie 220 tūkst. nakvynių.
Liesiausias rinkliavos už naudojimąsi kurorto infrastruktūra surinkimo prasme vasaros mėnuo buvo birželis, kai į kurorto biudžetą įmokėta 78 727 Lt.

Mokėjo sąžiningai
Nors po liepos mėnesio buvo pasigirdę kalbų, neva planuotojo pusės milijono litų gali nepavykti surinkti, nes esą tiek viešbučiai, tiek poilsio namai, tiek privatus sektorius – pastarasis ypač linksniuotas – ne tik kad neskuba atsiskaityti, bet galimai „pasukčiauja“ deklaruodami, kiek poilsiautojų pas juos nakvojo.
„Tokių kalbų nei girdėjome, nei galime komentuoti, – rugsėjį sakė tuometinė Rinkliavų skyriaus vyriausioji specialistė Žaneta Žulkuvienė. – Priešingai – tiek viešbučiai, tiek poilsio namai, tiek besidarbuojantys privačiame sektoriuje labai stropiai pildė deklaracijos formas, net eilės susidarydavo. Beje, besiguodžiančių girdėti neteko, o pasidžiaugiančių, kad lėšos bus skirtos po vasaros aprimstantį miestą pagyvinantiems renginiams viešinti ir taip pritraukti į Palangą svečių, kad surinkti pinigai bus panaudojami tikslingai, buvo ne vienas“.
Ž. Žulkuvienė minėjo, jog mero potvarkiu ketinta kurti specialią darbo grupę, kuri ir spręs, kam konkrečiai bus skiriamas finansavimas iš surinktųjų lėšų už naudojimąsi kurorto infrastruktūra.

Planavo finansuoti viešuosius ryšius
Palangos meras Šarūnas Vaitkus rugsėjo pabaigoje patvirtino, jog klausimus, kam panaudoti surinktuosius per pusę milijono litų bei galimai į miesto piniginę įkrisiančius kelias dešimtis tūkstančių, spręs speciali darbo grupė.
Balandį, kai buvo pristatomas ketinamas įvesti naujas mokestis, miesto vadovas yra sakęs, jog tiek Druskininkai naudoja, tiek Palanga, jei būtų įvestas mokestis, naudotų surinktas lėšas kurorto infrastruktūrai gerinti bei ne sezono metu organizuojamiems renginiams viešinti.
„Manau, viena iš priežasčių, kodėl, tarkim, Viešbučių ir restoranų asociacijos nariai pritarė šiai rinkliavai, ta, jog jie pamatė, kad kartu su Savivaldybe ir Kultūros centru organizuotų švenčių informaciją stengėmės kuo plačiau paskleisti. Taip į mūsų kurortą buvo sukviesta daugybė svečių, kurie čia nakvojo ir atnešė pajamų verslininkams, – pavasarį aiškinio Š. Vaitkus. – Tačiau toks viešinimas – tie patys vaizdo klipai ar reklaminiai skelbimai spaudoje – kainuoja, ir vien Savivaldybės lėšų tam nepakanka. Tad simbolinis vieno lito mokestis už nakvynę, atiteksiantis tam, kad į Palangą būtų pritraukiama daugiau svečių ne sezono metu, niekam našta nebūtų – nei verslui, nei turistui“.

Pasiūlymų daug
Praėjusią savaitę mero vadovaujama darbo grupė rinkosi ir bandė dėliotis, kam būtų galima panaudoti surinktąsias pagalvės mokesčio lėšas.
„Kol kas dar anksti kalbėti, kam bus panaudotos surinktos lėšos. Rinkomės pirmą kartą, minčių ir pasiūlymų buvo daug, ir nežinome, ar verta ką nors komentuoti, kol nebus priimtas vieningas sprendimas“, – vos ne žodis į žodį ketvirtadienio dieną sakė darbo grupės nariai Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius ir Kultūros centro direktoriaus pavaduotojas, Palangos miesto tarybos narys Nerijus Stasiulis.
„Atsakyti, kam konkrečiai bus skiriami surinktieji pinigai, dar negalime, pirmojo darbinio susitikimo metu bandėme tiesiog susidėlioti prioritetines sritis, kurioms būtų galima panaudoti lėšas, gautas iš rinkliavos už naudojimąsi kurorto infrastruktūra, – kiek atviresnis buvo Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Remigijus Kirstukas. – Kalbėta, kad dalį lėšų reikėtų skirti naujajam skrydžiui iš Palangos oro uosto į Londoną reklamuoti. Kaip žinote, visa reikalinga suma būtų apie 400 tūkst. Lt, mūsų miestas yra įsipareigojęs skirti 40 procentų naujam skrydžiui reklamuoti reikalingos sumos – 150 tūkst. litų. Ar jie visi būtų skiriami iš „pagalvės” mokesčio lėšų, dar nežinome. Taip pat buvo pateiktas pasiūlymas dalį lėšų panaudoti miesto informacinei sistemai sutvarkyti, nes tai – taip pat kurorto įvaizdžio dalis. Dera pastebėti, jog dabar ant vamzdžių pamautos nuorodos grožio Palangai neprideda. Be abejo, kalbėta, kiek lėšų reikėtų skirti renginių viešinimui“.

Pirmiausia – skatinti turizmą
Savo pasiūlymus pateikė ir Palangos viešbučių ir restoranų asociacija. Jos prezidentė Giedrė Kvedaravičienė sakė, jog visų asociacijos narių bendra nuomonė – lėšas, kurias „sunešė“ kurorto svečiai, privalu panaudoti turistų pritraukimui į kurortą bei jo viešinimui užsienio rinkose.
„Manome, jog derėtų aktyviau dalyvauti įvairiose parodose, skleisti informaciją žiniasklaidos priemonėse, pristatyti, kuo Palanga patraukli kaip poilsio ir atostogų miestas“, – sakė G. Kvedaravičienė.
Pasak jos, Palangos viešbučių ir restoranų asociacija nelabai sutinka su pasiūlymais daugiau lėšų skirti kurorto infrastruktūrai ir tiems projektams, kurie aktualesni patiems palangiškiams negu miesto svečiams.
„Rinkliavą mokėjo poilsiautojai, ir natūralu, kad ją panaudotume dar didesniam turistų skaičiui pritraukti – tokiu būdu į miestą ateitų daugiau pinigų, surinktume daugiau ir to paties „pagalvės” mokesčio“, – pastebėjo asociacijos prezidentė.

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Nepavykus šiam sezonui įvesti miesto įvažiavimo mokesčio, Palangos valdžia nuo šių metų balandžio 1 dienos padidino „pagalvės“ mokestį iki vieno euro už kiekvieną praleistą parą viešbutyje ar privačiame sektoriuje. Miestas taip tikisi sužerti daugiau pinigų į miesto biudžetą kurorto infrastruktūrai gerinti, bet kaip parodė „Palangos tilto“...


Palangos miesto taryba apsisprendė – nuo kitos vasaros kurorto svečiams, apsistojusiems Palangos apgyvendinimo įstaigose, nebereikės mokėti vadinamojo „pagalvės“ mokesčio. Taip siekiama į kurortą privilioti daugiau svečių bei parodyti, kad Palanga turi ką jiems pasiūlyti ne tik vasarą, bet ir visus metus.


Į mūsų kurortą atvykstantys svečiai miesto biudžetą kasmet papildo lėšomis, kurios skiriamos tam, kad Palanga taptų gražesnė, patrauklesnė, o jos vardas kuo garsiau skambėtų Lietuvoje ir už jos ribų. Per tris vasaros mėnesius surinkta kiek per pusę milijono litų vadinamojo „pagalvės“ mokesčio, o „ratuoti“ poilsiautojai nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 sumokėjo per...


Nuo vasaros sezono pradžios įsivedusi naują rinkliavą už naudojimąsi kurorto infrastruktūra – vadinamąjį „pagalvės” mokestį – Palanga jau rugsėjį buvo surinkusi planuotąjį pusę milijono litų į miesto biudžetą. Rugsėjo mėnesio pabaigoje sudaryta mero Šarūno Vaitkaus vadovaujama darbo grupė, dėliojusi, kam šie pinigai bus panaudoti, jau prakalbo, kaip...


Nuo vasaros sezono pradžios įsivedusi naują rinkliavą už naudojimąsi kurorto infrastruktūra – vadinamąjį „pagalvės” mokestį – Palanga gali ramiai atsipūsti. Planuotasis surinkti pusė milijono litų jau įplaukė į miesto biudžetą, o iki metų pabaigos tikimasi surinkti dar apie 100 tūkst. Lt. O kitą sezoną šios rinkliavos kurorte gali nelikti.


Rūta STANIULYTĖ Iki liepos 15 dienos buvo galima deklaruoti nuo birželio mėnesio įsigaliojusią rinkliavą, kitaip tariant, „pagalvės mokestį“, už birželio mėnesį. Savivaldybės duomenimis, savivaldybės biudžetas papilnėjo 78 275 litais. Birželį rinkliavą deklaravo apie 500 kurorto juridinių ir fizinių asmenų. Kurorto vadovai pripažįsta, kad tai toli gražu ne visi...


Prasidėjus vasarai, apgyvendinimo sektoriaus atstovai dar negali pasigirti poilsiautojų antplūdžiu. Tradiciškai Palanga papilnėja nuo birželio pabaigos, liepos pradžios. Nors šiemet nuogąstauta, kad turistų norą aplankyti kurortą prislopins įvestas vadinamasis pagalvės mokestis, tačiau praktika bent jau kol kas rodo ką kitą.   Teko aiškinti...


Nuo penktadienio Palangoje taikoma rinkliava – vienas litas už kiekvieną kurorte praleistą naktį – už naudojimąsi viešąja kurorto infrastruktūra miesto svečiams. Kad lėšos patektų į miesto biudžetą, turės pasirūpinti ne svečiai, o verslininkai. 


Palanga įvedė pagalvės mokestį – 1 Lt parai

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 05 07 | Rubrika: Miestas

Nuo birželio poilsiautojai, apsistosiantys Palangoje, mokės rinkliavą už naudojimąsi viešąja kurorto infrastruktūra – po vieną litą už kiekvieną nakvynę. Sprendimą miesto Taryba ketvirtadienį priėmė vienbalsiai. Taip miesto valdžia tikisi Palangos biudžetą dar šiemet papildyti maždaug 600 tūkst. litų.


Palanga mina Druskininkų pėdomis – labiau patrauklų, bet sunkiai įgyvendinamą įvažiavimo į kurortą mokestį, brandintą savivaldybėje ne vieną mėnesį, ko gero, pakeis pagalvės mokestis. Jei savivaldybės Taryba mėnesio pabaigoje jį patvirtins, kiekvienas miesto svečias, nuo birželio 1-osios apsigyvenęs kurorte, turės mokėti 1 lito pagalvės mokestį už kiekvieną Palangoje praleistą parą....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius