Palanga: daug turinčių verslo liudijimus, maža vidutinė alga ir didžiuliai įsiskolinimai bankams

Trečius metus iš eilės savivaldybių lyginamąją analizę atliekantis „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas pateikė rodiklius, iš kurių matyti, kad nors Palangos savivaldybė – tarp pirmųjų pagal verslo liudijimų bei veikiančių ūkio subjektų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, skaičių, joje – vienas mažiausių vidutinių atlyginimų šalyje. Be to, vidutiniai gyventojų pradelsti įsiskolinimai treti metai iš eilės yra didžiausi Lietuvoje.

Atlyginimų skirtumas – 500 litų
Nors išilgai Vakarų Lietuvos nebus nė kelių šimtų kilometrų, čia esančių savivaldybių ekonominė ir socialinė situacija – labai nevienoda. Klaipėda išlieka pagrindiniu regiono ir vienu stipriausių visos šalies ekonominių centrų, tačiau kitos Vakarų Lietuvos savivaldybės pagal daugelį namų ūkių ekonominių rodiklių nuo uostamiesčio atsilieka vis labiau.
Ryškėjančius finansinės ir ekonominės situacijos kontrastus Vakarų regione atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, trečius metus iš eilės atlikęs savivaldybių lyginamąją analizę.
Vidutinis darbo užmokestis, palyginti 2012 m. ir 2011 m. III ketvirčius, Lietuvoje išaugo 2.4 proc. Labiausiai vidutinis atlyginimas augo Panevėžio r. (6.6 proc.), Kauno r. (5.2 proc.), o taip pat Kretingos savivaldybėje. Tačiau nepaisant augimo, pastarojoje savivaldybėje buvo fiksuojamas vienas mažiausių vidutinių atlyginimų šalyje, kuris siekė 1 tūkst. 325 litus per mėnesį.
„Tarp mažiausią vidutinį atlygį gaunančių savivaldybių yra ir Palanga bei Neringa, kuriose vidutinis atlygis „į rankas“ siekia atitinkamai 1 tūkst. 292 ir 1 tūkst. 286 litus per mėnesį“, – sakė banko Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Blažienė.
Didžiausias Vakarų Lietuvoje – ir antras visoje šalyje – vidutinis darbo užmokestis fiksuojamas Klaipėdoje – 1 tūkst. 818 litų per mėnesį, ir atsilieka tik nuo vilniečių vidutinio atlygio.

Bedarbių gretos retesnės
Kaip nevienodai praėjusiais metais skirtingose savivaldybėse keitėsi darbo užmokestis, taip skiriasi ir nedarbo tendencijos. 42 šalies savivaldybėse darbo biržoje registruotų bedarbių ir darbingų savivaldybės gyventojų santykis išaugo, o dviženkliu šio rodiklio dydžiu išsiskiria net 46 savivaldybės.
Mažiausias nedarbas 2012-aisiais užfiksuotas Neringos savivaldybėje (6.5 proc.). Tokias tendencijas galėjo lemti tai, jog Neringa – versliausia savivaldybė Lietuvoje (1000 gyventojų 2012-aisiais teko 282 verslo liudijimai), o verslo subjektų koncentracija joje didžiausia. Visgi nederėtų užmiršti, jog statistiniams santykiniams rodikliams įtaką gali daryti ir aplinkybė, jog ši savivaldybė mažiausia pagal gyventojų skaičių.
Mažesnis nei šalies vidurkis (11.4 proc.) nedarbas taip pat fiksuojamas Palangos, Klaipėdos miesto ir rajono, Kretingos ir Šilalės rajonų savivaldybėse. Palanga pagal registruotų bedarbių nuošimtį – 11 proc. – užima 19 vietą Lietuvoje.
Kalbant apie verslumą, kuriuo išsiskiria neringiškiai, nors Palanga nuo jų atsilieka, tačiau pagal verslo liudijimų, pernai išduotų tūkstančiui gyventojų, skaičių – 113,59 – ji, kaip ir pernai, yra antroji šalyje. Skaičiuojant verslo subjektų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, kiekį – 41,83 – esame, kaip ir praėjusiais metais, treti Respublikoje.

Įsiskolinę bankams, bet vengia skolų už paslaugas
„Viena didžiausių Vakarų Lietuvos savivaldybių problemų išlieka pradelsti mokėjimai. Net penkios regiono savivaldybės – Palangos, Neringos, Klaipėdos miesto, Kretingos rajono ir Rietavo – patenka tarp dešimties tų, kuriose vidutiniai gyventojų pradelsti įsiskolinimai yra didžiausi. Jau trečius metus iš eilės pagal šį rodiklį „pirmauja” palangiškiai, kurių vidutinė skolininko pradelsta suma viršija vidutinį savivaldybės darbo užmokestį „į rankas“ net 44 kartus ir 2012 m. pabaigoje siekė daugiau nei 57 tūkst. litų. Labiausiai tikėtina, jog tai – siekio įsigyti kurorte gan brangų būstą pasekmė, nes didžiausi įsiskolinimai yra būtent bankiniame sektoriuje“, – pabrėžė O. Blažienė.
Žvelgiant į skaičius, matyti, vidutinė vieno pradelsto mokėjimo suma bankiniam sektoriui Palangos savivaldybėje siekia 65 tūkst. 141,14 Lt (šalies rodiklis – 16 tūkst. 701,16 Lt), o vidutinė vieno asmens pradelsta suma – 126 tūkst. 624 Lt, kai šalies vidurkis – 31 tūkst. 112,17 Lt.
Tačiau palangiškiai palyginti dorai moka už komunalines paslaugas. Iš 54 savivaldybių Palanga yra 9 vietoje pagal vidutinę vieno pradelsto mokėjimo sumą už šias paslaugas, siekiančią 366,80 Lt, kai šalies rodiklis – 2 tūkst. 842 Lt, ir 7 vietoje pagal vidutinę vieno asmens pradelstą sumą, kuri mūsų mieste siekia 635,79 Lt, kai šalyje – 6 tūkst. 28,96 Lt.