Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus pasirašo sutartį

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus pasirašo sutartį

Palanga tapo jūrine savivaldybe – iš valstybės perėmė Šventosios uosto valdymą

"Palangos tilto" informacija, 2018 09 30

Ligita Sinušienė

Du tūkstančiai aštuonioliktųjų rugsėjo dvidešimt aštuntoji įeis į Lietuvos istoriją, kaip diena, kuomet Klaipėdos valstybinis jūrų uostas perdavė Palangos miesto savivaldybei patikėjimo teise valdyti Šventosios uostą. Istorinę akimirką skambėjo ne tik linkėjimai Palangos merui Šarūnui Vaitkui neprarasti ryžto, bet ir būsimų būtinų šimtatūkstantinių investicijų skaičiavimas,  ir netgi neslepiamas pavydas iš Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovų – už valstybės išreikštą didžiulį pasitikėjimą būtent mūsų miesto savivaldybei.

Naujas traukos centras

Tiesa, pats uosto perdavimo Palangai faktas nėra jau toks istorinis. Kaip šio įvykio dalyviams pasakojo Klaipėdos universiteto istorikai, dar iki 2-tūkstantųjų metų tai buvo padaryta, bet tik mėnesiui. Šiandienos įvykį laikome istoriniu, nes tikimasi, jog uostas šį kartą ir liks savivaldybės pavaldume. Vilčių, kad Palanga neliks be valstybės paramos viena su didžiuliais iššūkiais ir nauja finansine našta ir pajėgs atkurti uostą, teikia mokslininkų atliktos išvados, jog pietinio molo pastatymas gyvybiškai būtinas Baltijos pakrantei išsaugoti. „Šiandien Šventosios uostas nėra vien tik uostas. Kasmet nutrupa po 12,5 m pakrantės. Jeigu Šventosios uostas nebus atstatytas, jeigu nebus pastatytas pietinis molas, po 20-30-ies metų Lietuvai prireiks žymiai daugiau lėšų, norint išsaugoti pakrantę“, - istorinio įvykio dalyvius perspėjo Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas profesorius Rimas Žaromskis.  

Prieš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai oficialiai perduodant Šventosios uosto valdymą Palangos miesto savivaldybei, trumpai buvo prisiminta turtinga Šventosios uosto istorija, menanti dar 1580 m., kuomet uosto idėja pirmą kartą paminėta Varšuvos Seime. Palangos meras Šarūnas Vaitkus priminė apie kaimynų latvių planus čia pat, vos už kelių kilometrų nuo Šventosios, Papėje įrengti naują pramoginį uostą. „Jeigu jie mus, turinčius infrastruktūros pagrindus, techninius dokumentus, aplenktų su visiškai nauju projektu, būtų nedovanotinai apmaudu“, - sakė kurorto vadovas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus atkreipė dėmesį, užsienio šalyse tokie nedideli, pramoginiai uostai priklauso savivaldybėms. „Uosto direkcija visada bus jūsų partnerė, patardama visais reikalingais techniniais klausimais“, - Š. Vaitkui pažadėjo A. Vaitkus.  

Tikimasi, kad ateityje šis uostelis taps dar vienu pajūrio traukos centru poilsiautojams bei priekrantės žvejams pritaikytu, šiuolaikišku uosteliu.

 "Europos Komisijos buvo pasakyta, kad Šventosios uostas nebus skirtas krovai, nes jo paskirtis – rekreacinė, žvejybinė. Manau, kad šiemet buvo priimtas labai teisingas sprendimas ir įvairių institucijų bendru sutarimu padarytas didžiulis darbas – priėjome prie bendro vardiklio ir pagaliau galime žengti naują žingsnį Lietuvos istorijoje. Remiantis europine ir pasauline praktika toks uostas, su jam keliamais uždaviniais, galėtų tvarkytis savivaldos pagrindu“, – sakė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

"Šventosios uostas labiau turizmo ir žvejybos uostas, tad Susisiekimo ministerija negali finansuoti jo išvystymo. Už minėtas sritis yra atsakingos kitos ministerijos. Šiandieną yra tam tikri europiniai pinigai, į kuriuos dabar atsiranda galimybė pretenduoti ir juos panaudoti investicijoms į Šventosios uostą. O iš to pirmiausiai išloš Palangos savivaldybė“, – teigia susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.

"Esu dėkingas dabartinei Vyriausybei už aiškų matymą ir kryptį, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turi užsiimti komercinėmis funkcijomis. Didžiulė padėka Palangos miesto vadovybei, kad ji turi ryžto ir labai prasmingą matymą išvystyti uostą. Tikime, kad ateityje tai bus dar vienas puikus, pilnas gyvybės traukos objektas tiek čia gyvenantiems, tiek poilsiautojams mūsų pajūryje, taip pat vietą čia ras ir senas tradicijas turintys šventojiškiai žvejai“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

 

ES parama – tik valdant savivaldybei

 

Į„Palangos tilto“ klausimą, kuo remiantis tikimasi, kad savivaldybė, perėmusi uosto valdymą, sugebėsianti jį atstatyti, nors valstybė to padaryti iki šiol nesugebėjusi, kancleris aiškino, kad iki šiol Šventosios uostą valdžiusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo pateikusi paraišką ES paramai gauti. Tačiau Europos Komisija (EK) atsisakė skirti lėšų uostui atstatyti, pateikusi išvadą, kad šio uosto paskirtis – rekreacinė, o ne pramoninė ar krovininė, todėl ES investicijos iš transporto sektoriui numatyto finansavimo negalimos. Tad Uosto direkcija sutiko, kad Šventosios uosto valdymas būtų perduotas Palangos miesto savivaldybei, kurios finansavimo galimybės uosto atstatymo darbams yra didesnės.

“Nuo spalio 1 d. savivaldybė jau gali pretenduoti į ES paramą, kreipdamasi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM).. Be to, visų pirma savivaldybė labiausiai suinteresuota išvystyti priekrantės žvejybą ir kelti šį regioną, - kalbėjo A. Stončaitis. – Ir nereikia bijoti asocijuotų narių interesų. Pavyzdžiui, keistokai atrodo, kad žvejai vasarą turi temtis savo valtis vasarą Palangoje per poilsiautojų knibždelynątemtis savo valtis vasarą Palangoje per poilsiautojų knibždelyną. Ir su Klaipėdos universiteto mokslininkais kalbamės. Ir dar kviesime diskusijai apie visos priekrantės išsaugojimą, tad savivaldybė tikrai neliks vieniša. Šventosios uostas išlieka valstybės turtas, tik Palangai perduotas valdyti patikėjimo teise”.

Į klausimą, ar atstatydama uostą savivaldybė sulauksianti ne tik moralinės ir techninės paramos, bet ir finansinės, kancleris atsakė: “Visų pirma, jai perdavėme uostą su jau parengtu daugiau nei 2 mln. eur vertės statybos projektu (Šventosios uosto atstatymo – aut.pastaba). Antra, savivaldybė turi galimybę teikti paraišką ES paramai gauti. Parengta studija yra rimtas pagrindas ieškoti investuotojų”.

 

Palanga, dar neturėjusi uosto savo valdžioje, jau turi partnerį, siekiant bendros vizijos. Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė jau yra pateikusi paraišką ŽŪM ir netgi gavusi 500 tūkst. eur paramą, kurią praktiškai visą ketina investuoti būtent į Šventosios uosto infrastruktūros atstatymą. „Turime ir parengtas vizualizacijas, ir tikrai bendradarbiausime su savivaldybe, - „Palangos tiltui“ sakė Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklo (LŽRVVGT) ir Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės pirmininkas Vaidas Šimaitis. – Mes visus metus labai instensyviai dirbome, kad pasiektume to, ko pasiekime šiandien“.

Ne dovana - atsakomybė

Palangos meras Šarūnas Vaitkus patvirtino, kad pirmieji darbai ir bus infrastruktūros įrengimas žvejybai: "Šventosios uosto atgaivinimas neabejotinai yra svarbus Vakarų Lietuvos regiono ekonominei plėtrai bei Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdžiui. Vakarų Lietuvos regionui šis objektas yra itin reikšmingas ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, turizmo plėtros požiūriu, ne mažiau svarbu ir sukurti reikiamą infrastuktūrą priekrantės žvejams. Būtent žvejams reikiamos infrastruktūros sukūrimas – žvejų laivų ir įrangos laikymo patalpų įrengimas, automobilių stovėjimo aikštelės ir kt. – yra pirmas žingsnis, kurį planuoja žengti Palangos miesto savivaldybė, siekdama atgaivinti Šventosios uostą“, – teigia Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Šiam etapui įgyvendinti reikalinga iki 3 mln. Eur. Kitam, pagrindiniam, darbų etapui – molo statybai – sąmata dar skaičiuojama, bet planuojama, jog tam prireiks nuo 70 iki 100 mln. Eur.

Kas gi kurorto merą pastūmėjo savivaldybės žinion perimti Šventosios uostą? „Visų pirma, tai nėra dovana, kaip daugelis kad sako. Uostas tebėra valstybės projektas, - pabrėžė Š. Vaitkus. – Mes esame jūrinė valstybė, Palanga – kurortas prie jūros, o investuotojai ateina tik ten, kur mato gyvybę. Šiandieniniai teisės aktai leidžia kreiptis paramos į ES, bet tokiu atveju tokį uostą turi administruoti savivaldybė, todėl ir priimtas toks sprendimas. Suprantame, kad tokio objekto atstatymas ir valdymas – didžiulė atsakomybė, bet mūsų savivaldybė turi ne vieną pavyzdį, kaip padarėme tai, kas atrodė neįmanoma: užbaigėme teisinius procesus dėl Kurhauzo, pastatėme Koncertų salę, naujuoju aplinkkeliu, pareikalavusius šimtamilijoninių investicijų, vien šią vasarą pravažiavo 2 milijonai automobilių, pralenkusių Palangą“.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 857 "Dėl turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei“, Viešoji įstaiga Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiandien Palangos miesto savivaldybei perdavė valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą – Šventosios uostą.

Šventosios uosto išorinė akvatorija užima 209,6 ha, o bendras vidinės akvatorijos ir žemės plotas – daugiau kaip 16 ha, iš kurių 8,7 ha – uosto žemė, 7,4 ha – uosto vidinė akvatorija. Palangos miesto savivaldybei perduotos valdyti, naudoti valstybei nuosavybės teise priklausančios krantinės, ilgalaikis materialusis turtas bei ten esantis nekilnojamasis turtas (21 pastatas ir kiti inžineriniai pastatai) ir daugiau nei 2 mln. Eur vertės dokumentacija, iš kurių svarbiausias – uosto atstatymo projektas.

 

 

 

“.



 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Palangiske 2018-09-30 18:08 (IP: 84.15.190.66)
Merui pavyko palangiškiams gražinti Šilumos ūkį, kurhauzą, ir dar daug nerealių darbų.

Daina 2018-09-30 18:05 (IP: 84.15.190.66)
Sveikinu Palanga ir didziuojuosi savo miesto meru, kad jam pavyko.

Taip pat skaitykite

2018-ųjų rugsėjo 28-oji įeina į Lietuvos istoriją kaip diena, kuomet Klaipėdos valstybinis jūrų uostas perdavė Palangos miesto savivaldybei patikėjimo teise valdyti Šventosios uostą. Istorinę akimirką skambėjo ne tik linkėjimai Palangos merui Šarūnui Vaitkui neprarasti ryžto, bet ir būsimų būtinų šimtatūkstantinių investicijų skaičiavimas bei naujų turizmo ir rekreacijos...


Du tūkstančiai aštuonioliktųjų rugsėjo dvidešimt aštuntoji įeis į Lietuvos istoriją, kaip diena, kuomet Klaipėdos valstybinis jūrų uostas perdavė Palangos miesto savivaldybei patikėjimo teise valdyti Šventosios uostą. Istorinę akimirką skambėjo ne tik linkėjimai Palangos merui Šarūnui Vaitkui neprarasti ryžto, bet ir būsimų būtinų šimtatūkstantinių...


Meras Šarūnas Vaitkus savo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ vakar paliko įrašą: „Pagaliau ledai pajudėjo. Ačiū Vyriausybei, Premjerui ir kancleriui už operatyvius sprendimus siekiant Šventosios uosto atgimimo.“


Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius primena miesto gyventojams vieno svarbiausių kiekvienos suverenios valstybės atributų – valstybės vėliavos – iškėlimo tvarką. Valstybės vėliava – oficialus Lietuvos valstybės simbolis. Valstybinės vėliavos naudojimą reglamentuoja įstatymas.


Palangos oro uosto direktorius Marius Gelžinis, prieš ketvertą metų atvykęs dirbti ir gyventi į kurortą, įsitikinęs, jog jam pasisekė: jis pateko į gerą „dirvą“. Susitikusi su jaunatvišku, sportišku, maloniai bendraujančiu ir greitai bei tiksliai į pateiktus klausimus atsakančiudirektoriumi, supratau,jog mano pašnekovas veltui laiko ir žodžių...


Rugsėjo mėnesį visoje Lietuvoje vyks jau tradicija tapusi saugaus eismo akcija „Apsaugok mane“. Jos iniciatorė bendrovė „Lietuvos draudimas“ kartu su Palangos miesto savivaldybe skatins eismo dalyvius būti atsargius. Savivaldybė prie Palangos miesto mokyklų esančias perėjas pažymėjo specialiu „Apsaugok mane“ ženklu, o „Lietuvos draudimas“...


Vakar neeiliniame tarybos posėdyje pagaliau patvirtintas Šventosios jūrų uosto detalusis planas. Pritarus šiam svarbiam tiek Šventajai, tiek valstybei dokumentui, uosto direkcija teiks paraišką dėl techninės dokumentacijos rengimo, kainuosiančio apie 8 mln. Lt, finansavimo ES paramos lėšomis.


Saulėtą praėjusio penktadienio popietę duris atvėrė naujas Palangos oro uosto keleivių išvykimo terminalas. Oro uosto direktorė Jolanta Jucevičiūtė bei susisiekimo ministras Eligijus Masiulis perkirpo naujojo terminalo juostą bei atvėrė oro vartus ir Šengeno erdvės keleiviams.


Pagal Europos Sąjungos projektą Palangos oro uoste yra vykdomas naujas projektas „Tarptautinio Palangos oro uosto avarinių gelbėjimo darbų pastato statyba – projektavimas“, kuris pagerins Palangos oro uosto darbuotojų darbo kokybę.


Šventojoje Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, Palangos miesto savivaldybės meras Vytautas Stalmokas su savivaldybės administracijos direktoriumi Valerijumi Kuznecovu bei laikinuoju miesto vyriausiuoju architektu Svajūnu Bradūnu, dalyvaujant Šventosios seniūnui Eugenijui Čilinskui, aptarė Šventosios...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius