Palangos „Jūrų šauliai“ dalyvavo paminklo Vladui Putvinskiui Putviui atidarymo iškilmėse Kelmėje

2019 09 27

Rugsėjo 21 d. Palangos Kultūros ir jaunimo centro choras „Jūrų šauliai“, o taip pat kiti palangiškiai šauliai dalyvavo paminklo Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjui ir pirmajam jos vadovui Vladui Putvinskiui Putviui (1873 – 1929) atidarymo iškilmėse Kelmėje. Paminklas plataus profilio asmenybei – bajorui, dvarininkui, visuomenės ir kultūros veikėjui, rašytojui, knygnešiui bei žuvininkystės verslo pradininkui Lietuvoje. Net ir nebūdamas kariškiu puikiai suprato tuometinės Lietuvos nepriklausomybės ir gyventojų saugumo problemas, įžvelgė daugelį iškilusių pavojų numatė patriotiškai nusiteikusių entuziastų subūrimo į tvirtą sąjungą perspektyvas.
Nepriklausomos valstybės kūrimosi pradžia buvo kupina įvairiausių politinių ir ekonominių sunkumų. Kaimuose iš besikuriančių ūkininkų „apsukruoliai“ atiminėjo grūdus, gyvulius, o besipriešinantiems neretai ir pastatus padegdavo. Reikėjo gintis, todėl kaimuose atsirasdavo vienas kitas drąsus ūkininkas mokantis naudoti ginklą, kurį kaimynai vadino „šauliu“ ir iškilus realiai pavojaus grėsmei prašydavo jo pagalbos. Po Pirmojo pasaulinio karo ginklų daug kas turėjo, vieni naudojo gynybai, kiti tuo piktnaudžiavo, todėl iškilo būtinybė vietinės iniciatyvos pagrindu veikiančius patriotus – šaulius – jungti į valstybinės reikšmės sąjungą.
Vladas Putvinskis siekė, kad žmonės, turintys ir naudojantys ginklą, būtų, anot jo, gražūs, t.y. atsakingi, drausmingi, blaivūs, organizuoti, kultūringi, o vyrai netgi galantiški. Tokiu tikslu 1919 metais buvo įkurta Lietuvos šaulių sąjunga, kurios nariai vėliau pasižymėjo mūšiuose su bermontininkais, bolševikais, aktyviai kovojo už Vilniaus kraštą, Klaipėdos uostamiestį, o po Antrojo pasaulinio karo daugelis jų įsiliejo į rezistentų gretas.
Tarpukario laikotarpiu valsčiuose bei miestuose buvo juos vienijantys padaliniai. Vėliau organizacija kai kur susibūrė netgi į pomėgių klubus – chorinės veiklos, teatro bei šokio mėgėjų, orkestrinės muzikos entuziastų ir pan. Iš esmės tai buvo ir yra statutiniu pagrindu veikianti karinio pobūdžio sąjunga, tačiau jos organizacinė veikla tvarkoma demokratiniu metodu – prie būrio vado rinkimų būdu suformuojama taryba bei kontrolės komisija, jos už padalinio organizacinę – finansinę veiklą reguliariai atsiskaito kolektyvui. Dabar kiekvienas narys turi ne vien tik teises, jos siejamos su demokratiška tvarka ir asmenine atsakomybe grindžiamomis pareigomis.
Kelmės rajono savivaldybė ir šaulių rinktinė puikiai pasiruošė savo garsaus žemiečio veiklos jubiliejinei šimtmečio sukakčiai. Gausus svečių būrys iš Vilniaus ir iš kitų Lietuvos miestų bei rajonų įsiliejo į iškilmingą šventinę eiseną, kuri po Šv. Mišių už V. Putvinskio atminimą pratęsta jo kapo pagerbimu. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Seimo narys Audrius Ažubalis, Šaulių sąjungos vadovas pulk. ltn. Gintaras Korizna, Kelmės rajono meras Vaclovas Andriulis ir kiti garbūs svečiai.
Pažymint Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo 100-metį ir atkūrimo 30-metį mieste buvo iškilmingai atidengtas paminklas simbolizuojantis Lietuvos šaulių sąjungos ženklą, o jame įmontuotas bronzinis V. Putvinskio skulptūrinis portretas Paminklo autorius V. Putvinskio anūkas architektas Stasys Putvis. Tokio paminklo pastatymo idėja iškilo dar tarpukario laikotarpiu, tačiau Antrasis pasaulinis karas nusinešė į nebūtį daug patriotinių sumanymų. Dabar paminklo kūrybą ir pastatymą iš asmeninių lėšų finansavo šaulių sąjungos narys Gražvydas Zulonas.
Iškilmės pratęstos Kelmės krašto muziejaus kieme, kur įspūdingai vyko šaulių veiklos pristatymo renginys – ginklų paroda, šaulių meno kolektyvų pasirodymas, įvairios rungtys ir užduočių sprendimas. Muziejaus amfiteatre ypač įspūdingai dainas atliko Žemaitijos 8-sios šaulių kuopos atstovai – vokalinė instrumentinė šeimyninė grupė: tėtis Saulius Jagminas, mama, du sūnus ir dukra. Baisogalos 608 kuopos vadė, šaulė Giedrė Nakutienė pasirodė ne tik kaip dainų atlikėja, bet ir kūrėja. Tarp daugelio šaunių atlikėjų Palangos choras „Jūrų šauliai“ padainavo Eduardo Balsio jau klasika tapusią daina „Dunda vieškeliai“ bei Aniutos Vitkauskaitės sukurtais žodžiais ir Tado Šumsko aranžuotą dainą „Paimkim Lietuvą visi ant rankų“.


Donatas Žuolys

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Rugsėjo 21 d. Palangos Kultūros ir jaunimo centro choras „Jūrų šauliai“, o taip pat kiti palangiškiai šauliai dalyvavo paminklo Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjui ir pirmajam jos vadovui Vladui Putvinskiui Putviui (1873 – 1929) atidarymo iškilmėse Kelmėje.   


Palangos šauliai dalyvavo Šiluvos atlaiduose

"Palangos tilto" informacija, 2019 09 11 | Rubrika: Miestas

Ne pirmi metai, šauliai į kelionę vyko kartu su Lietuvos jūrų flotilės kariais, kurie dalyvavo visų kariuomenės rūšių garbės rikiuotėje Šiluvos atlaiduose. Ši diena buvo skirta kariuomenei, šauliams ir rezistencinės kovos dalyviams, tremtiniams. 


Pakviesti Klaipėdos šaulių, praėjusį sekmadienį lankėmės Klaipėdos r. Veiviržėnų sen. Šarkiškių kaimo miške, kur nelygioje kovoje 1951 m. lapkričio 4 d. žuvo du partizanai – Antanas Kiminius-Laisvūnas ir Petras Toleikis-Šturmas.


Balandžio 14 d. miesto Kultūros ir jaunimo centro Palangos visuomenei žinomas ir populiarus vyrų choras „Jūros šauliai“ (vadovas Rimgaudas Juozapavičius) dalyvavo Tauragės tradiciniame vyrų chorų ir ansamblių IX-jame festivalyje „Užtraukime, vyrai, dainą“. Šiemet festivalis suskambo dar iki šiol negirdėto darnumo akordais. Kas gi gali geriau...


Spalio pradžioje grupė Palangos senosios gimnazijos mokinių dalyvavo projekte „Krašto apsaugos dienos“, kurio renginiai vyko Karinių jūrų pajėgų štabe Klaipėdoje. Jie klausė paskaitų apie valstybės gynybą ir kariuomenę, apie karines jūrų pajėgas, lankėsi Klaipėdos uoste, kur buvo pristatyta povandeninių veiksmų komandos veikla ir įranga.


Palangos „Jūros šaulių“ choras balandžio 3 dieną Tauragėje dalyvavo vieninteliame Lietuvoje vyrų chorų festivalyje „Užtraukim, vyrai, dainą“. Festivalis, kasmet organizuojamas Tauragėje, šiemet rengiamas jau septintąjį kartą, į jį susirinko geriausi šalies vyrų chorai ir vokaliniai ansambliai. Tauragėje susirinko 200 dainuojančių vyrų iš...


„Žuvusieji nebus pamiršti“, „Laisvę Ukrainai“, „Mes su Tavim, Ukraina“, – tokie žodžiai sekmadienio pavakarę skambėjo prie paminklo generolui J. Žemaičiui. Čia, brangioje ir simbolinėje visiems palangiškiams, branginantiems kritusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą, vietoje pagerbti žuvusiuosius Maidane, siekiančius gyventi laisvoje ir...


Gargždų kapinėse pagaliau buvo deramai įamžintas Lietuvos partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimas – paminklo granito plokštėje buvo iškalti jo artimųjų vardai, gimimo bei mirties datos: Petronėlė (1886-1961), Jonas (1872-1953). Paminklą atidengė P. ir J. Žemaičių anūkės Rūta ir Aušra Juškytės.


Parengta Šventosios jūrų uosto galimybių studija

„Palangos tilto“ informacija, 2010 05 28 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę miesto meras Vytautas Stalmokas, Administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas ir vyriausiasis architektas Svajūnas Bradūnas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dalyvavo techninės tarybos posėdyje, kur UAB „Ardanuy Baltic“, Ispanijos kompanija „Ardanuy Ingeneria“ atstovė Lietuvoje pristatė Šventosios jūrų uosto galimybių studiją.


Šventojoje Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, Palangos miesto savivaldybės meras Vytautas Stalmokas su savivaldybės administracijos direktoriumi Valerijumi Kuznecovu bei laikinuoju miesto vyriausiuoju architektu Svajūnu Bradūnu, dalyvaujant Šventosios seniūnui Eugenijui Čilinskui, aptarė Šventosios...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius