Palangos autobusų stotis: vienas reikšmingiausių kurorto prieškarinės infrastruktūros objektų

Palangos autobusų stotis: vienas reikšmingiausių kurorto prieškarinės infrastruktūros objektų

2014 06 09

Kad Palangos kurortui būtina autobusų stotis miesto centre, nuspręsta dar iki II-ojo pasaulinio karo: 1937 m. valdžia šiai paskirčiai nupirko sklypą iš privačių asmenų, ir, kaip spėjama, 1939-aisiais čia iškilo vienas reikšmingiausių kurorto prieškarinės infrastruktūros visuomeninės paskirties objektų. 2010-ųjų rudenį Palangos autobusų stoties pastatas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

 

Iškilo 1939-aisiais

Istorikės Janinos Valančiūtės parengtoje istorinėje pažymoje apie Palangos autobusų stoties pastatą, esantį Kretingos g. 1, minima, jog sklypą valdžia autobusų stočiai iš privačių asmenų nupirko 1937 m. rudenį. Naudodamasi kraštotyrine medžiaga bei 1937-ųjų metų „Lietuvos aido“ bei „Vakarų“ publikacijomis, istorikė teigia, kad pastatas buvo pastatytas 1939 m. ir nesutinka su VĮ Registrų centro medžiagoje nurodytais statybos metais: ten užfiksuoti 1937-ieji.

Pasak istorikės, informacijos apie statytojus, projektuotojus nerasta. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minimai prielaidai, kad pastato projekto autorius galėjo būti 1938 m. po gaisro į Palangą miesto architektu atkeltas inžinierius matininkas Vadimas Lvovas (1906-1944), pagrįsti kol kas trūksta istorinių šaltinių.

1939-aisiais pastatytoji Palangos autobusų stotis buvo keturis kartus rekonstruota. Apie XX amžiaus 6-7 dešimtmetį rekonstruojant pastatą buvo įstiklintos jo terasos. Vėliau stotis rekonstruojama maždaug kas 15 metų, paskutiniosios rekonstrukcijos data – 2010-ieji.

 

Keitėsi adresas

Išnagrinėjusi kartografinius duomenis, J. Valančiūtė atsekė pastato adresavimo raidą.

XX a. pradžioje sklypas adresuotas Liepojos g. 57 – tuo metu Liepojos gatve vadinta dabartinės Vytauto gatvės atkarpa Rąžės upelio šiaurinėje pusėje. Iki XX a. 4-ojo dešimtmečio sklypą perplanavus ir suformavus du sklypus, pagal 1934 m. planą, pietinis sklypas prie Kretingos g. žymėtas Nr. 424 (tikėtina, adresuotas palei Kretingos g.), o šiaurinis sklypas adresuotas Vytauto g. 85.

Tankėjant Vytauto g. apstatymui, 1937 m. duomenimis, sklypas prie Kretingos g. žymėtas Vytauto g. 79; šiaurinis sklypas, manoma, adresuotas Vytauto g. 78 – J. Valančiūtės teigimu, 1937 m. plane sudėtinga nustatyti sklypo numerį.

1939 m. plane autobusų stočiai buvusių dviejų sklypų teritorijoje suplanuotas sklypas žymimas Vytauto g. 91.

Pirminės pokarinės inventorizacijos 1950 m. sklypo plane sklypas adresuotas Vytauto g. 59. Sovietmečiu Kretingos gatvę pavadinus Jasinsko g., adresuotas Vytauto g. 44/ Jasinsko g. 1. O 1980 m. duomenimis, Palangos autobusų stoties adresas buvo Kretingos g. 14.

 

Paskirtis nekito

Tikslesnės žinios apie autobusų stoties teritorijoje buvusių sklypų savininkus – iš XX a. I pusės.

Iki Palangos 1938 m. gegužės 10-osios gaisro autobusų stoties teritorijoje, kaip minėta, būsimos autobusų stoties vietoje buvo du sklypai. Abu priklausė žydams. Kampinis sklypas prie Kretingos g. priklausė Jankeliui Šmirui, kuris pastate prie Vytauto g. turėjo statybinių medžiagų parduotuvę.

E. Adiklienės kraštotyrinėje medžiagoje „Kretingos gatvė“ bei Jono Pušinskio „Palangos vilų ir namų savininkų, prekybos įmonių ir amatininkų sąrašas. Priedas prie Palangos plano 1937 metams“ minima, jog gretimame sklype iš šiaurės pusės stovėjo „<...> nežinomos pavardės žydo namukas“.

1937 m. rudenį į Palangą atvykusiems susisiekimo ir vidaus reikalų ministrams čia parinkus vietą naujai autobusų stočiai, valdžia iš žydų sklypelius nupirko, džiaugiantis, kad, kaip rašyta „Lietuvos žinių“ 1937 m. spalio 7 d numeryje, „<...> Autobusų stočiai nupirkta geriausia vieta. Patvirtintas sklypo pirkimo aktas ir užmokėta savininkams už žemę ir butus“.

Nuo 1937 m. iki XX a. pabaigos sklypas tapo valstybine žeme, jo apstatymas – valdžios nuosavybe.

2010-aisiais, kai istorikė J. Valančiūtė rengė istorinę pažymą apie Palangos autobusų stoties pastatą, žemės sklypas buvo valstybės nuosavybė, nuomojama UAB „Palangos autobusų stotis“ ir UAB „Palangos Rūta“. Rekonstruotoje autobusų stotyje buvo įsikūrę 11 nekilnojamojo turto objektų.

Pastato paskirtis iš esmės nesikeitė: pirmoji jo paskirtis buvo istorinė-visuomeninė: autobusų stoties pastatas. Po XX a. antrosios pusės ir šio amžiaus pradžios rekonstrukcijų pastatas kaip visuma prarado istorinę funkcinę paskirtį. Didžioji jo dalis naudojama įvairiai komercinei paskirčiai. Autobusų stoties funkcijai pastatas naudojamas minimaliai.

 

Sklypo raida

Nagrinėdama dabartinės kurorto autobusų stoties sklypo raidą, J. Valančiūtė rašo: „Pastatas stovi Palangos centrinėje dalyje, Rąžės upelio šiaurinėje pusėje, Vytauto ir Kretingos gatvių sankryžoje. Istorinės struktūros požiūriu priklauso Palangos vietai, nuo XVIII a. vadintai miesteliu, žydų miesteliu – dėl čia įsikūrusios turgavietės būsimos autobusų stoties rajone vyravo žydų tautybės gyventojai. Šioje Palangos dalyje XIX–XX a. pr. dėl judraus ūkinio-prekybinio gyvenimo susiklostė tankus apstatymas, įsikūrė svarbūs visuomeniniai objektai – paštas, muitinė, karčema, mokykla ir kt.

Sklypą iš vakarų pusės ribojanti Vytauto g. nutiesta senojo kelio iš Karaliaučiaus per Klaipėdą į Kuršą vietoje. Jo atkarpa į šiaurę nuo Rąžės upelio XX a. pradžioje vadinta Liepojos gatve (lenkiškai – ulica Libawska). Palangai atitekus nepriklausomai Lietuvai, pavadinta Vytauto g. Sklypą iš pietų pusės ribojanti Kretingos g. atitinka senąjį kelią iš Palangos miestelio pietryčių kryptimi į Vilimiškės dvarelį. Kelias į Vilimiškę minimas 1816 m. Palangos inventoriuje. XIX a. II pusėje kartografijoje jis vadinamas keliu į Kretingą, o XX a. pradžios kartografijoje kelias jau vadinamas Kretingos gatve (ulica Kretyngowska).

XIX a. II pusės kartografijoje būsimos autobusų stoties vietoje matomi keli sklypai. Vėliau vieta perplanuota. XX a. pradžioje plane čia pažymėtas erdvus sklypas, išsidėstęs ilgame kvartale prie Vytauto g., kurį iš pietų ribojo Kretingos g., iš rytų – Sinagogos g. (nuo XX a. 4 dešimtmečio – Turgaus g.).

Autobusų stoties vietoje apstatymas, manoma, egzistavo jau XIX a. pr. ir, tikėtina, nukentėjo per 1831 m., 1844 m. gaisrus. Tačiau su šias istoriniais faktais susijusios informacijos nerasta”.

 

Išaugo poreikiai

Kaip pažymi J. Valančiūtė, aprašomoje teritorijoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pirmojoje pusėje buvusiuose dviejuose galais į Liepojos (Vytauto) g. atsuktuose sklypeliuose gyvenamieji pastatai koncentravosi prie gatvės.

Schematiškame 1884 m. plane aprašomoje vietoje prie Klaipėdos kelio (Vytauto g.) pažymėti 2 pastatai.

XX a. pradžios Palangos plane sklypų apstatymas neparodytas, tik minimoje vietoje matomas vienas erdvus sklypas rodo šios vietos XIX a. pabaigos – XX a. pradžios perplanavimą.

1932 m. nuotraukoje iš lėktuvo šioje vietoje prie Vytauto g. matomi du pastatai patvirtina faktą, kad XX a. pirmais dešimtmečiais erdvus sklypas buvo vėl suskaidytas į du minėtus žydų sklypus. Schematiškai du į Vytauto g. atsukti pastatai pažymėti 1935 m. bei 1937 m. kartografijoje.

Kaip minėta, 1937 m. rudenį abu sklypai nupirkti autobusų stoties statybai.

Pagal istorinius šaltinius, Palangoje jau anksčiau veikė autobusų stotis, vadinta „Autobusų stotimi ir informacijos biuru“. Ji stovėjo pietinėje Rąžės upelio pusėje, prie Vytauto g. rytinės kraštinės, ir, 1937 m. duomenimis, adresuota Vytauto g. 95.

Manoma, kad XX a. ketvirtojo dešimtmečio antrojoje pusėje ji nebetenkino augančio kurorto poreikių.

 

(Bus daugiau)

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Nuo gruodžio aštuntosios pradėjusi veikti naujoji Palangos autobusų sotis sulaukia vis daugiau gerų atsiliepimų. Ir nors kai kurie keleiviai dar padūsauja, kad centre būta patogiau, absoliuti dauguma tiek į Palangą atvykstančių svečių, tiek pačių palangiškių pripažįsta: sąlygos čia tokios, kokių reta visoje Lietuvoje. O vežėjai pabrėžia: net ir didžiųjų miestų autobusų stotys...


Šiandien, penktadienį, Palangoje atidaryta naujoji autobusų stotis. Moderniame komplekse įsikūrė ir didžiausias kurorte „Maxima XX“ prekybos centras.  Stotis užima 545 kvadratinių metrų ploto, įrengta moderni laukimo salė, kurioje yra 70 sėdimų vietų, 16 dengtų peronų, bilietų kasos, tualetai, kompleksas pritaikytas žmonėms su negalia, kurorto svečių patogumui...


Nuo pirmadienio, po vidurnakčio, į Palangą atvykstantys autobusai suks į naująją autobusų stotį, įsikūrusią Klaipėdos pl., prie Statoil degalinės. Iškilmingas naujosios stoties atidarymas įvyks šiandien, penktadienį, 11 valandą, tad pageidaujantiems palangiškiams dar nevėlu atvykti į ceremoniją ir patiems dalyvauti šiame renginyje.


Vasario 21-ąją prasidėję ilgai laukti naujos Palangos autobusų stoties statybų darbai artėja prie finišo. Naujasis kompleksas – moderni autobusų stotis bei prekybos centras – lankytojus nustebinsiantis ne tik patogumu, bet ir neįprastais sprendimais, tokiais kaip „bangomis“ puoštas fasadas ir išskirtinis pastato apšvietimas, duris atvers...


Naujoji Palangos autobusų stotis nustebins išskirtiniais sprendimais

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2014 10 20 | Rubrika: Miestas

Jau netrukus į Palangą atvykstantys autobusai suks į naująją stotį, kuri duris atvers kiek daugiau nei po mėnesio. Naujasis kompleksas – moderni autobusų stotis bei prekybos centras –lankytojus nustebins ne tik patogumu, bet ir neįprastais sprendimais, tokiais kaip „bangomis“ puoštas fasadas ir išskirtinis pastato apšvietimas.


Rudens pabaigoje duris atvers naujoji kurorto autobusų stotis  1

Palangos m. savivaldybės informacija, 2014 07 31 | Rubrika: Miestas

Vasario 21-ąją prasidėję ilgai laukti naujos Palangos autobusų stoties statybų darbai spėriai juda į priekį – tuo gali įsitikinti kiekvienas, pravažiuojantis pro šalia Klaipėdos plento esančią statybvietę, kur jau iškilo pastatas su peronais. Kaip tikino statytojai ir užsakovai, darbai vyksta pagal grafiką, ir, tikėtina, jau lapkričio mėnesį palangiškiai ir miesto...


Kad Palangos kurortui būtina autobusų stotis miesto centre, nuspręsta dar iki II-ojo pasaulinio karo: 1937 m. valdžia šiai paskirčiai nupirko sklypą iš privačių asmenų, ir, kaip spėjama, 1939-aisiais čia iškilo vienas reikšmingiausių kurorto prieškarinės infrastruktūros visuomeninės paskirties objektų. 2010-ųjų rudenį Palangos autobusų stoties pastatas...


Kad Palangos kurortui būtina autobusų stotis miesto centre, nuspręsta dar iki II-ojo pasaulinio karo: 1937 m. valdžia šiai paskirčiai nupirko sklypą iš privačių asmenų, ir, kaip spėjama, 1939-aisiais čia iškilo vienas reikšmingiausių kurorto prieškarinės infrastruktūros visuomeninės paskirties objektų. 2010-ųjų rudenį Palangos autobusų stoties pastatas...


Kad dabartinė autobusų stotis nebeatitinka jokių kurorto vizitinei kortelei keliamų reikalavimų, kalbama ir rašoma seniai. Po praėjusių rinkimų į savivaldybes keturios partijos, sudariusios valdančiąją daugumą Palangoje, pasirašydamos koalicijos sutartį į jį įrašė punktą: iškeldinti autobusų stotį iš miesto centro į aikštelę prie „Statoil“...


Jau seniai Palangoje sklando mintis kurorto autobusų stotį iškelti kiek tolėliau nuo centro, šalia degalinės „Statoil“. Tokį pasiūlymą į savo rinkimų programą įrašė ir kai kurios rinkimuose dalyvavusios partijos -  palangiškiams netgi pateikta konkreti vizualizacija, kaip turėtų keistis miestas. Nuomonių pasigirdo įvairių – vieni peikia šį sumanymą, kitiems tokios permainos atrodo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius