Palangos autobusų stotis: vienas reikšmingiausių kurorto prieškarinės infrastruktūros objektų

Palangos autobusų stotis: vienas reikšmingiausių kurorto prieškarinės infrastruktūros objektų

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 06 12

(Pabaiga. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 43)

 

Kad Palangos kurortui būtina autobusų stotis miesto centre, nuspręsta dar iki II-ojo pasaulinio karo: 1937 m. valdžia šiai paskirčiai nupirko sklypą iš privačių asmenų, ir, kaip spėjama, 1939-aisiais čia iškilo vienas reikšmingiausių kurorto prieškarinės infrastruktūros visuomeninės paskirties objektų. 2010-ųjų rudenį Palangos autobusų stoties pastatas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

 

Sklypus išpirko valstybė

Kaip jau rašėme, tikslesnės žinios apie autobusų stoties teritorijoje buvusių sklypų savininkus – iš XX a. pirmosios pusės.

Iki Palangos 1938 m. gegužės 10-osios gaisro autobusų stoties teritorijoje būsimos autobusų stoties vietoje buvo du sklypai. Abu priklausė žydams. Kampinis sklypas prie Kretingos g. priklausė Jankeliui Šmirui, kuris pastate prie Vytauto g. turėjo statybinių medžiagų parduotuvę.

E. Adiklienės kraštotyrinėje medžiagoje „Kretingos gatvė“ bei Jono Pušinskio „Palangos vilų ir namų savininkų, prekybos įmonių ir amatininkų sąrašas. Priedas prie Palangos plano 1937 metams“ minima, jog gretimame sklype iš šiaurės pusės stovėjo „<...> nežinomos pavardės žydo namukas“.

1937 m. rudenį į Palangą atvykusiems susisiekimo ir vidaus reikalų ministrams čia parinkus vietą naujai autobusų stočiai, valdžia iš žydų sklypelius nupirko, džiaugiantis, kad, kaip rašyta „Lietuvos žinių“ 1937 m. spalio 7 d numeryje, „<...> Autobusų stočiai nupirkta geriausia vieta. Patvirtintas sklypo pirkimo aktas ir užmokėta savininkams už žemę ir butus“.

Beje, pagal istorinius šaltinius, Palangoje jau anksčiau veikė autobusų stotis, vadinta „Autobusų stotimi ir informacijos biuru“. Ji stovėjo pietinėje Rąžės upelio pusėje, prie Vytauto g. rytinės kraštinės, ir, 1937 m. duomenimis, adresuota Vytauto g. 95.

Manoma, kad XX a. ketvirtojo dešimtmečio antrojoje pusėje ji nebetenkino augančio kurorto poreikių. 

 

Vietoj vežimų – autobusai

J. Valančiūtė pateikia citatą iš leidinio „Vakarai“ 1937-ųjų spalio 22 d. numerio: „<...> Kadangi prie Vytauto ir Kretingos gatvių kampo greta dabartinės turgavietės bus pastatyta moderniška autobusų stotis, tai vežiminiai prekiautojai šioje ankštoje miesto centro vietoje nieku gyvu nebegalės tilpti. Turgavietė bus iškelta į miesto pakraštį, o jos vietoje bus pastatyta halė smulkiai prekybai“ (kalba netaisyta).

E. Adiklienės surinktojoje karštotyrinėje medžiagoje minima, jog nuo turgavietės į pietryčius, nuo minimų sklypų į rytus iki 1938 m. gaisro buvo „<...> papildoma aikštelė turgui, kur statyti vežimai su malkomis, durpėmis, šienu. Aplinkui buvo daržai“.

Būsimos autobusų stoties vietoje valdžios nupirkti abiejų žydų sklypai nudegė per 1938 m. gaisrą. Dabartinių Vytauto ir Kretingos gatvių kampe 1938-1939 m. pastatyta mūrinė autobusų stotis „<...> prie Vytauto g. (buvo) 66 m ilgio, 23 m pločio, (prie) Kretingos g. ilgis 50 m, plotis 25 m“. 66 x 65 metrų dydžio autobusų aikštelė suplanuota minėtoje vietoje, kur anksčiau statyti prekeivių vežimai.

 

Viena moderniausių

Faktą, kad stotis pastatyta 1939 m., iš dalies patvirtina kartografija: 1938 m. plane ji dar nerodoma, o 1939 m. plane jau pažymėta.

Stotyje buvo įrengta laukiamoji salė, kasos, bufetas. Iš pietų ir vakarų ją supo terasa, įstiklinta XX a. antrojoje pusėje.

Nauja autobusų stotis prieškario Palangoje funkcine prasme tapo vienu reikšmingiausių, architektūrine – vienu moderniausių kurorto objektų. 1939 metų liepos 14-ąją „Lietuvos žiniose“ publikuotame straipsnyje „Palanga keičia savo veidą ir vejasi kitus Baltijos kurortus“ rašoma: „<...> Atvykus į  Palangą, tuoj į akis krinta nauja moderniška, gražiai įrengta ir prižiūrima autobuso stotis. Joje dabar didelis judėjimas, nes iš Kretingos geležinkelių stoties į ją atvežami vasarotojai, kurių pastaruoju metu vis gausėja. <..> kasdien autobusai iš Kretingos atgabena po 100 ir daugiau vasarotojų“ (kalba netaisyta).

 

Viduje – sunaikinta...

Palangos autobusų stoties pastatas dukart – 1982-aisiais ir šio amžiaus pradžioje – kapitaliai rekonstruotas.

Istorinėje pažymoje ją rengusi J. Valančiūtė pateikia išvadą: „Istoriniu požiūriu pastatas vertintinas kaip Vytauto ir Kretingos gatvių XX a. ketvirtojo dešimtmečio apstatymo elementas, vienas reikšmingiausių Palangos kurorto prieškarinės infrastruktūros visuomeninių objektų“.

Taip pat istorikė pažymi, jog dėl rekonstrukcijų pastatas praradęs didžiąją dalį išorės autentikos; viduje ji visiškai sunaikinta. Pastato istorinė architektūrinė išraiška geriausiai atsiskleidžia vakariniame fasade, iš Vytauto g. pusės. Pastato istorinė funkcija ryškiai apribota.

 

Kultūros vertybė

Į Lietuvos kultūros vertybių registrą Palangos autobusų stoties pastatas įrašytas 2010 metų lapkričio 2 d. Šiam 0,4813 ha plotą užimančiam objektui suteiktas vietinės reikšmės kultūros vertybės statusas.

Prie vertingųjų pastato savybių visų pirma priskiriama jo tūrinė-erdvinė kompozicija: du statmenai sukirsti tūriai, formuojantys kampinį gatvių apstatymą – du stačiakampio plano pastatai prie Vytauto gatvės ir užapvalintais kampais plastiškas, skaidrus autobusų stoties korpusas prie Kretingos gatvės. Pažymima, jog pakitusi pastato aplinka, pristatyti priestatai apsunkina kompozicinės minties suvokimą.

Vertingas ir pastato tūris – dviejų stačiakampio plano, skirtingų aukščių pastatų kompozicija prie Vytauto gatvės ir vieno aukšto plastiškas tūris prie Kretingos gatvės. Beje, menkaverčiai priestatai, pristatyti prie šiaurinio ir rytinio fasadų, griautini.

 

Tikslinga atkurti

Dera išsaugoti pirminę ir istoriškai susiklosčiusią pastato paskirtį, kuri įvardijama visuomenine.  Kultūros vertybių registre prie vertingųjų objekto savybių akcentuojama, jog Palangos autobusų stotis – vienas moderniausių prieškario kurorto objektų, reikšmingas prieškarinės infrastruktūros visuomeninių statinių. Tačiau pats pastatas dėl rekonstrukcijų, nevykusio privatizavimo, formuojant atskirus turtinius vienetus, prarado didelę dalį vertingųjų savybių. Beveik sunaikinta planinė struktūra, architektūrinė išraiška.

„Tikslinga naudojantis turima informacija maksimaliai atkurti šio Palangos visuomenei labai svarbaus objekto architektūrinę išraišką, pagal galimybes ir planinę struktūrą, pradedant nuo menkaverčių priestatų griovimo ir pastatą darkančių tentų nuėmimo“, – pabrėžiama Lietuvos kultūros vertybių registre.

 

Stotis išsikels

Šiuo metu Palangoje statoma nauja autobusų stotis. Kas bus daroma su kultūros vertybės statusą turinčiu pastatu, kol kas nežinoma. Kaip sakė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Bronius Martinkus, pastate turėtų išlikti Turizmo informacijos centras, o kas įsikurs arba kaip bus perplanuotos patalpos, priklausančios stoties administracijai, dar nesvarstyta.

Nežinoma ir tai, kas galėtų įsikurti ten, kur iki 1938-ųjų stovėdavo prekeivių vežimai su malkomis, durpėmis, šienu, o nuo 1939-ųjų iki šių dienų sustoja autobusai. Siūlyti keli variantai, vienas jų – gal čia galėtų įsikurti menininkų, pavyzdžiui, gintaro meistrų „turgelis“.

„Kai paaiškės galutinė naujos stoties statybos darbų pabaigos data bei bus žinoma, kada stotis išsikels iš miesto centro, tada ir bus konkrečiau kalbama, kas galėtų įsikurti ir jos patalpose, ir prieigose“, – sakė B. Martinkus.

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Toli gražu ne kiekvienas dar yra „ratuotas“ , todėl daugelis į Palangą keliauja autobusu. Tai – patogu, ypač, kad apynaujėje Palangos autobusų stotyje galima ir skaniai pavalgyti, ir maisto, vaistų bei kitų prekių nusipirkti.


Nuo gruodžio aštuntosios pradėjusi veikti naujoji Palangos autobusų sotis sulaukia vis daugiau gerų atsiliepimų. Ir nors kai kurie keleiviai dar padūsauja, kad centre būta patogiau, absoliuti dauguma tiek į Palangą atvykstančių svečių, tiek pačių palangiškių pripažįsta: sąlygos čia tokios, kokių reta visoje Lietuvoje. O vežėjai pabrėžia: net ir didžiųjų miestų autobusų stotys...


Šiandien, penktadienį, Palangoje atidaryta naujoji autobusų stotis. Moderniame komplekse įsikūrė ir didžiausias kurorte „Maxima XX“ prekybos centras.  Stotis užima 545 kvadratinių metrų ploto, įrengta moderni laukimo salė, kurioje yra 70 sėdimų vietų, 16 dengtų peronų, bilietų kasos, tualetai, kompleksas pritaikytas žmonėms su negalia, kurorto svečių patogumui...


Vasario 21-ąją prasidėję ilgai laukti naujos Palangos autobusų stoties statybų darbai artėja prie finišo. Naujasis kompleksas – moderni autobusų stotis bei prekybos centras – lankytojus nustebinsiantis ne tik patogumu, bet ir neįprastais sprendimais, tokiais kaip „bangomis“ puoštas fasadas ir išskirtinis pastato apšvietimas, duris atvers...


Naujoji Palangos autobusų stotis nustebins išskirtiniais sprendimais

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2014 10 20 | Rubrika: Miestas

Jau netrukus į Palangą atvykstantys autobusai suks į naująją stotį, kuri duris atvers kiek daugiau nei po mėnesio. Naujasis kompleksas – moderni autobusų stotis bei prekybos centras –lankytojus nustebins ne tik patogumu, bet ir neįprastais sprendimais, tokiais kaip „bangomis“ puoštas fasadas ir išskirtinis pastato apšvietimas.


Rudens pabaigoje duris atvers naujoji kurorto autobusų stotis  1

Palangos m. savivaldybės informacija, 2014 07 31 | Rubrika: Miestas

Vasario 21-ąją prasidėję ilgai laukti naujos Palangos autobusų stoties statybų darbai spėriai juda į priekį – tuo gali įsitikinti kiekvienas, pravažiuojantis pro šalia Klaipėdos plento esančią statybvietę, kur jau iškilo pastatas su peronais. Kaip tikino statytojai ir užsakovai, darbai vyksta pagal grafiką, ir, tikėtina, jau lapkričio mėnesį palangiškiai ir miesto...


Kad Palangos kurortui būtina autobusų stotis miesto centre, nuspręsta dar iki II-ojo pasaulinio karo: 1937 m. valdžia šiai paskirčiai nupirko sklypą iš privačių asmenų, ir, kaip spėjama, 1939-aisiais čia iškilo vienas reikšmingiausių kurorto prieškarinės infrastruktūros visuomeninės paskirties objektų. 2010-ųjų rudenį Palangos autobusų stoties pastatas...


Kad Palangos kurortui būtina autobusų stotis miesto centre, nuspręsta dar iki II-ojo pasaulinio karo: 1937 m. valdžia šiai paskirčiai nupirko sklypą iš privačių asmenų, ir, kaip spėjama, 1939-aisiais čia iškilo vienas reikšmingiausių kurorto prieškarinės infrastruktūros visuomeninės paskirties objektų. 2010-ųjų rudenį Palangos autobusų stoties pastatas...


Kad dabartinė autobusų stotis nebeatitinka jokių kurorto vizitinei kortelei keliamų reikalavimų, kalbama ir rašoma seniai. Po praėjusių rinkimų į savivaldybes keturios partijos, sudariusios valdančiąją daugumą Palangoje, pasirašydamos koalicijos sutartį į jį įrašė punktą: iškeldinti autobusų stotį iš miesto centro į aikštelę prie „Statoil“...


Jau seniai Palangoje sklando mintis kurorto autobusų stotį iškelti kiek tolėliau nuo centro, šalia degalinės „Statoil“. Tokį pasiūlymą į savo rinkimų programą įrašė ir kai kurios rinkimuose dalyvavusios partijos -  palangiškiams netgi pateikta konkreti vizualizacija, kaip turėtų keistis miestas. Nuomonių pasigirdo įvairių – vieni peikia šį sumanymą, kitiems tokios permainos atrodo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius