Palangos dangų remianti, vietos dvasią sauganti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

(Pabaiga. Pradžia 2013 04 23 „Palangos tilto“ nr.31)

Iš tolo atvykstančius į Palangą pasitinka aukščiausias mūsų miesto akcentas: tobulo grožio neogotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštas. 1897-1909 metais statytoji bažnyčia pernai baigta atnaujinti iš išorės. Tačiau, kaip sako jos klebonas Marius Venskus, antrąjį šimtmetį skaičiuojančiai bažnyčiai reikia dar nemažai, kad ji būtų atnaujinta ir iš vidaus.

Išorę restauravo
penkerius metus
Pernai spalio pabaigoje baigti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fasadų ir stogo restauravimo darbai, pradėti 2007 metais. Jie kainavo 2,385 mln. litų. Kultūros paveldo departamentas bažnyčios tvarkybai skyrė 1,67 mln. Lt, o 715 tūkst. Lt pridėjo Palangos savivaldybė ir parapija. Tvarkybos darbus atliko UAB „Pamario restauratorius“, šiuo metu naujam gyvenimui prikeliantis Kurhauzą.
Laikas ir pajūrio klimatas buvo neigiamai paveikę 1898-1907 metais statytosios neogotikinės bažnyčios, kurią suprojektavo švedų architektas Karlas Eduardas Strandmanas, mūrą – atsirado plytų ir jungiamųjų siūlių erozija, išvešėjo kerpės, apiro lietaus nubėgimo latakai.
Tvarkybos darbus pradėję restauratoriai iš pradžių sutvarkė šventovės tvorą. 2007 m. buvo restauruoti avarinės būklės bažnyčios bokštas, laikrodžio ciferblatai, gotikiniai bokšteliai. Paskui specialistai ėmėsi fasadų, atnaujino mūrą ir padengė jį specialia nuo lietaus poveikio apsaugančia medžiaga. Bažnyčia pasipuošė vario skardos stogu.
Populiaraus Lietuvos kurorto svečių akių nuo šiol nebebado suskeldėję šventovės fasadai, o Telšių vyskupija artėjantį Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų pasitinka su dar viena restauruota bažnyčia. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė pernai rudenį sakė, kad nors Palangos bažnyčioje tvarkybos darbai buvo pradėti dar prieš krizę, o jų apimtis buvo milžiniška, šį kultūros objektą pavyko baigti restauruoti efektyviai planuojant lėšas, neblaškant jų po kitus objektus. Pasak KPD vadovės, nedažnas atvejis, kuomet restauruojant paveldą tiek dėmesio bei lėšų jam skiria savivaldybė. Palangos valdžios bei parapijos aktyvus bendradarbiavimas su paveldosaugininkais buvo viena iš sėkmės sąlygų, padėjusių įveikti finansinės krizės grėsmę šventovės tvarkybai.

Vidus tebelaukia
restauratorių
„Didelis darbas atliktas, kuris užtruko ilgiau, nei buvo matoma, nes visų pirma prieš mane buvę klebonai rūpinosi projektų bei visos techninės dokumentacijos rengimu ir kitais su restauracija susijusiais dalykais, aš mačiau tik paskutinius porą restauracijos metų, – sakė Telšių vyskupijos Palangos dekanato dekanas, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kunigas Marius Venskus. – Sutvarkyta šventoriaus tvora, atnaujinti stogai, fasadai, pakeistos kai kurios plytos, žodžiu, atlikta labai daug darbų, kad iš išorės šis kultūros paveldo objektas būtų sutvarkytas ir apsaugotas“.
Pasak klebono, dabar jau atėjo laikas pradėti šventovės vidaus tvarkybos darbus.
„Kartais yra pajuokaujama, kad bažnyčių remontai yra nesibaigiantys. Todėl prieš vasarą susirinks mūsų pastoracinė taryba ir parapijai atstovaujantys tikinčiųjų atstovai. Susirinksime tam, kad pabandytume sukonkretinti darbus, nusistatyti jų eiliškumą, kad, tarkim, jeigu kadencijai pasibaigus mane perkeltų į kitą parapiją, pradėti darbai būtų tęsiami nuosekliai. Kokie tie darbai bus ir kokia tvarka jie vyks, ir bandysime susidėlioti. Nes aš, kaip klebonas, matau, nuo ko, mano nuomone, reikėtų judėti, tačiau kalbant su parapijiečiais ir specialistais, nuspręsime, nuo ko pradėti, ką daryti, kad neatsitiktų taip, kad paskui teks ką nors perdaryti. Rudenį turėtume viską sukonkretinti ir, su Dievo pagalba, pradėti dirbti“, – kalbėjo M. Venskus.
Yra dalykų, kurie kelia daugiausia nerimo. Pavyzdžiui, pasak klebono, kai meistrai išties nuoširdžiai tvarkė stogą ir išorę, norėdami išbandyti plytas jie tikrino jas specialiai „pūsdami“, ir išsiklibino plastiko vitražai. Gal ir anksčiau jie jau buvo kiek išklibę, tačiau dabar tai ypač pasijautė: pro langų sandūras prateka vanduo. Pratekėjimų yra ir mūro siūlėse.

Reikėtų apžvalgos
aikštelės ir muziejaus
„Ko visų pirma reikėtų bažnyčiai – ir kaip miesto simboliui, ir kaip turistų traukos objektui, manau, kad būtina yra įrengti liftą ir sutvarkyti laiptus, vedančius į bažnyčios bokštą. Įvardijau, ko mes norėtume – paskui su Kultūros paveldo departamentu aptarsime, kiek tai įmanoma padaryti. Jei kalbėtume apie liftą, kiek man žinoma, vienoje iš bažnyčių – jei neklystu, Anykščiuose, – bandyta tai padaryti. Keltuvas įrengtas iš išorės: padaryti specialūs bėgiai, kurių praktiškai nesimato. Keltuvu žmonės, ypač neįgalieji, galėtų pasikelti į viršų ir išvysti visą Palangos panoramą. Juk bokštas – aukščiausia vieta mieste. Jame yra apžvalgos aikštelė, tačiau viską reikėtų tvarkyti“, – dalijosi planais ir sumanymais klebonas.
Be lifto, būtina yra sutvarkyti į bokštą vedančius medinius laiptus. Jie, pasak klebono, yra seni ir traškantys, tad lipant jais reikia turėti drąsos ir pasitikėjimo Viešpačiu Dievu.
„Kadangi patys laiptai yra sudalinti etapais – aikštelėmis, turime mintį jose įrengti parapijos muziejaus ekspozicijas. Tarkim, su ekskursijomis atvažiavę ir į bokšto apžvalgos aikštelę kylantys žmonės laiptų aikštelėse galėtų išvysti nuotraukas, iliustruojančias parapijos gyvenimą, senovinius liturginius rūbus, čia tarnavusiems kunigams skirtą ekspoziciją“, – pasakojo M. Venskus.

Ir atnaujinti, ir naujai įrengti
„Kitas iš svarbių darbų – aš dabar nekalbu apie prioritetus, tiesiog vardiju darbus, – yra, laikantis visų privalomų reikalavimų, pakeisti langus, išsaugant senuosius vitražus. Techninių galimybių yra: esama tokių langų, kurie sulaikytų vėją, šaltį, ir kai mes su miesto pagalba žiemą šildome bažnyčią, per langus mažiau šilumos išeitų. Beje, išsaugant senuosius vitražus langai pakeisti Telšių katedroje“, – kalbėjo klebonas.
Taip pat labai norėtųsi – beje, link šių darbų jau žengiami konkretūs žingsniai, aptariami įvairūs pasiūlymai bei variantai – įrengti apsaugą pačioje bažnyčioje. Kaip žinia, vasaros sezono metu šventovė atvira nuo aštuntos ryto iki aštuntos vakaro, o ne sezono metu ji visą dieną turistams atvira šeštadieniais ir sekmadieniais, o joje yra nemažai kultūros vertybių, kurių apsauga privalu deramai pasirūpinti. Tad šiemet ketinama iki galo sutvarkyti bažnyčios vidaus apsaugos ir vaizdo signalizaciją.
„Įvedus signalizaciją, galima galvoti apie bažnyčios vidaus apšvietimo atnaujinimą. Įrengus visas signalizacijas bei papildomą apšvietimą, jau būtų galima galvoti apie vidaus pertinkavimą. Tačiau aš pats esu mažas specialistas, tad man labai reikės ir parapijiečių, ir išmanančių žmonių patarimų – tiek Kultūros paveldo specialistų, tiek statybininkų restauratorių, kad visa, ką mes planuojame daryti ir darysime, būtų atlikta pagal reikalavimus ir ilgai tvertų“, – sakė M. Venskus.
Ir dar pora dalykų, kuriuos privalu padaryti iš liturginės pusės: tai sutvarkyti presbiteriją pagal dabartinius normatyvus. Tad galvojama prieš pagrindinį altorių padaryti marmurinę pakylą – altorių, nes dabartinis paimtas iš šoninės koplyčios ir nedera prie bendro vaizdo architektūriškai ir iškrenta iš bendro ansamblio. Taip pat ir pakylą skaitiniams skaityti ketinama padaryti marmurinę.
„Ir, žinoma, reikalinga krikštykla, kurią mes ketiname įrengti prie Marijos skulptūros, ten, kur dabar yra popiežiaus Jono Pauliaus II portretas“, – pasakojo klebonas.

Vertybės – ne vien tos, kurios registre
Kaip žinia, į Kultūros vertybių registrą be bažnyčios ansamblio yra įrašyti vitražai, trys altoriai su horeljefais, sakykla su keturiomis horeljefinėmis skulptūromis bei centrinį altorių puošiantis paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ su Švč. Mergelės Marijos bei Vaikelio Jėzaus karūnomis ir aptaisais. O kokias vertybes išskirtų klebonas?
„Kai buvo daugiau nei prieš šimtą metų pastatyta ši bažnyčia, tikintieji pernešė čia pagrindines ypatingai gerbiamas vertybes iš senosios šventovės: tai du šoniniai altoriai, kuriuose yra Šv. Juozapo ir Šv. Roko paveikslai, Mergelės Marijos paveikslas, kuris su savo istorija keliavo per visas Palangos bažnyčias, ir, žinoma, vadinamoji Antakalnio Jėzaus Nazariečio skulptūra, taip pat pernešta iš senosios bažnyčios. O du šoniniai altoriai ir pagrindinis altorius, kurie yra įrašyti į Kultūros vertybių registrą, buvo daromi specialiai šiai bažnyčiai, kaip ir sakykla, Kryžiaus keliai, kiti paveikslai“, – pasakojo M. Venskus.
O kalbant apie dvasinę pusę, didžiausia vertybė – didžiojo altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“, kitaip vadinama Bochnios Švč. Mergelė Marija.
„Tikintieji itin gerbia šį paveikslą. Mes turime ir maldą – tai Jono Pauliaus II 2002 metais sukalbėta žmonijos pasiaukojimo Švenčiausios Mergelės Marijos globai malda. Toj maldoj savo vietą randa visi – ir vargstantieji, ir seneliai, ir vieniši, ir jauni žmonės, ir dirbantieji, ir mokslininkai. Šią maldą mes melsime kaip parapijos pasiaukojimo maldą mūsų Švenčiausiajai Mergelei Marijai, kuri nebe pirmą šimtmetį garsėja savo malonėmis. Tai liudija ir paveikslo aptaisai. Yra krikščioniška tradicija: žmonės, sulaukę malonių, pavyzdžiui, išgiję, kaip padėką atnešdavo votą – ar širdutę, ar ranką, ar koją. Beje, atneša ir dabar – jau man esant klebonu, Šv. Rokui buvo atnešta ir yra prie paveikslo pakabinta širdis. Tai, kai susirinkdavo daug votų, jas išlydydavo ir padarydavo aptaisus – rūbus. Štai matome, kad ir Šv. Mergelės, ir Kūdikėlio, ir angelų rūbai yra padaryti išlydžius votas. Šis paveikslas yra mūsų bažnyčios centras“, – sakė klebonas M. Venskus.

„Palangos tiltas” vykdo Spaudos, Radijo ir Televizijos rėmimo fondo projektą „Palangos kultūros paveldo vertybės.