Palangos pulsas

Jūroje netoli Šventosios nuskendo paauglys
Praėjusį šeštadienį, po pietų, tarp Palangos centrinės dalies ir Šventosios esančios Mončiškės paplūdimyje nuskendo kaunietis, kuris sekmadienį turėjo švęsti 15-ąjį gimtadienį. Apie nelaimę gelbėtojams buvo pranešta apie 15 valandą. Kauniečių šeima poilsiavo toje paplūdimio dalyje, kurioje iš pietų pusės artimiausias gelbėtojų postas buvo už pustrečio kilometro, o iš šiaurės – už pusantro kilometro. Iš Centrinės gelbėtojų stoties į nelaimės vietą gelbėtojai išskubėjo trimis vandens motociklais, o dar du ekipažai į Mončiškę išlėkė keturračiais motociklais. Tačiau kol buvo įveiktas nemažas atstumas, pagalba atskubėjo per vėlai – paauglys jau buvo dingęs vandenyje. Kaip pasakojo įvykio liudininkai, iš pradžių srovė tolyn nuo kranto patraukė besimaudžiusius tėvą, motiną ir sūnų. Jų gelbėti iš karto puolė ant kranto buvę poilsiautojai. Skęstantį paauglį vienas vyras vandenyje buvo sučiupęs už plaukų, bet srovės gūsis trūktelėjo poilsiautoją į šalį ir iš rankų išsprūdęs vaikinas paniro. Skęstančius gelbėjusius jaunuolius taip pat pagavo jūros srovė, tačiau jiems ir berniuko tėvams į krantą parsikapstyti padėjo atskubėję gelbėtojai. Nuskendusio berniuko kūno ieškojo ir gelbėtojai, ir ugniagesiai, tačiau jo jūra iki pirmadienio vakaro nebuvo atidavusi. Pirminiais duomenimis, kūnas nebuvo rastas ir antradienį. Net ir įvykusi nelaimė nepamokė poilsiautojų, kurie šeštadienį vėl veržėsi į bangas. Šventosios gelbėjimo stoties viršininkas Arūnas Pocius pasakojo matęs, kaip į bangas brenda tėvas ir ant rankų nešasi vaiką, o kitas didesnis berniukas eina šalia. „Jeigu jis būtų pradėjęs skęsti, kaip tėvas jį būtų gelbėjęs?“ – toks suaugusių žmonių nesuvokimas stebino gelbėtoją. Per abi savaitgalio dienas Palangoje iš viso buvo išgelbėta 16 žmonių.

Žinomoje Palangos girdykloje svaigalai vėl liejasi
Palangos poilsiautojų naktinės girdyklos simboliu tapęs naktinis klubas „Laukinių Vakarų salūnas“ sulaukė Klaipėdos teismo paramos – nuo praėjusio pirmadienio čia alkoholis vėl liejasi laisvai. Palangos politikų ryžto pareikalavęs ir daug aistrų sukėlęs kurorto tarybos sprendimas baigėsi šnipštu. „Laukinių Vakarų salūne“ alkoholio prekyba naktį nuo 1 iki 8 valandos buvo uždrausta tik savaitę. Klaipėdos apygardos administracinis teismas patenkino šį naktinį klubą valdančios mažosios bendrijos „Gaumena“ prašymą ir laikinai sustabdė savivaldybės direktoriaus įsakymo galiojimą, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Tokią nutartį priėmusiai teisėjai Aušrelei Mažrimienei padarė įspūdį „Gaumenos“ argumentai, kad naktį savo klientams negalėdama pasiūlyti alkoholio įmonė patirs labai didelių nuostolių. Tad teismas padarė išvadą, kad nesustabdžius savivaldybės administracijos įsakymo galiojimo, bendrovės patirta žala gali būti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma. „Gaumena“ Palangoje valdo dar du naktinius klubus, kuriuose alkoholiu prekiaujama visą naktį, todėl „Laukinių Vakarų salūnas“ nėra vienintelis įmonės pajamų šaltinis. Tačiau teismas nutarė, kad, jei šiame klube būtų paliktas alkoholio prekybos laiko apribojimas, o išnagrinėjus bylą būtų priimtas pareiškėjai palankus sprendimas ir ginčijami aktai būtų panaikinti, atkurti buvusios padėties būtų neįmanoma.

Mažyliams – kūdikio kraiteliai
Palangos mero pasitarimų kabinete trečiadienį, rugpjūčio 8 d., rinkosi tėvai su šių metų birželį bei liepą gimusiais mažaisiais palangiškiais – kurorto vadovas Šarūnas Vaitkus tradiciškai Atkurtos Lietuvos šimtmečio metais gimusius mažylius Palangos bendruomenės vardu pasveikino, dovanodamas jiems kūdikio kraitelius.
Įteikdamas simbolines dovanas mažiesiems palangiškiams, meras atkreipė dėmesį, jog Palanga – puikus miestas auginti vaikus. „Malonu matyti mažuosius palangiškius, kurie gimė ir augs mūsų nuostabiame kurorte. Visos miesto bendruomenės vardu įteikdamas simbolines dovanėles linkiu, kad šie mažyliai užaugę didžiuotųsi, jog yra palangiškiai“, – kalbėjo Š. Vaitkus.
Kurorto vadovas susirinkusiesiems taip pat papasakojo apie šiuo metu mieste įgyvendinamus infrastruktūros plėtros projektus bei artimiausios ateities planus.

Savivaldybėje – fotografijų paroda
Rugpjūčio 6 d., pirmadienį, 10 val. Palangos miesto savivaldybės administracijos II aukšto fojė atidaryta fotografijų paroda „Atverk jaunimui Palangą“. „Atverk jaunimui Palangą“ – tai Palangos miesto jaunimo iniciatyvų skatinimo projektas. Birželio 2-3 dienomis Palangoje svečiavosi 9 jaunuoliai iš kitų miestų jaunimo erdvių/centrų. Jie mokėsi bendrauti, dirbti komandoje, „skraidyti“ ir su dronu fotografuoti Palangą. Projekto metu sukurta 10 nuotraukų, kurios keliavo per 8 Lietuvos miestus. Organizatoriai: VšĮ „Užtaisas“ ir Palangos kultūros ir jaunimo centro atvira jaunimo erdvė „Be stogo“. Projektą finansuoja Palangos miesto savivaldybė.

Susitikimo vietos pakeisti negalima
Jau kelinti metai Angelė Ona Jarmalienė sukviečia gimines ir draugus švęsti savo gimtadienį Palangoje. Angelės ir Algirdo Jarmalų namuose jie klausėsi Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktoriaus, poeto Povilo Kulvinsko eilių. Poetas – nuostabus skaitovas, skaitė ne tik savo poeziją, bet ir Šekspyrą, V. Mačernį, J. Marcinkevičiaus „Mindaugą“. Mažosios bajoraitės Demontavičiūtės padeklamavo nuostabų sveikinimą. „Nuostabi Palanga padeda kurti šeimos tradicijas, čia jaučiamės laukiami, esame saugūs ir pakerėti šio gražaus Lietuvos miesto“, – teigė susirinkusieji į Palangą.

Ona DRUSKYTĖ

Pavogė brangią kepsninę
Rugpjūčio 7 dieną į Palangos policiją kreiptasi dėl Palangoje, Užkanavės g., iš kiemo pavogtos kepsninės, vertos 599 eurų.

Susidūrė du automobiliai
Rugpjūčio 7 dieną pranešta, jog Palangoje Liepojos plente ties Elijos g. sankryžoje susidūrė du automobiliai. Pareigūnai, nuvykę į įvykio vietą, išsiaiškino, kad dvi Vokietijos pilietės, važiuodamos automobiliu „Toyota Auris“ nuo Palangos m. link Latvijos, pastebėjo, kaip automobilis „Toyota“ vairuojamas 1963 m. gimusios Vilniaus rajono gyventojos staiga išvažiavo į Liepojos plentą iš šalutinio kelio, tai yra Elijos g., ir nespėjusios išvengti kliūties vokietės trenkėsi į minėtą automobilį. Abi Vokietijos pilietės skundėsi kaklo skausmais todėl GMP brigada jas išsivežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę apžiūrai. 1963 m. gimusi lietuvė „Toyota“ vairuotoja paaiškino, kad važiuodama Palangoje, iš Elijos g., nepastebėjo „STOP“ ženklo, todėl nesustojusi įvažiavo į Liepojos pl., o automobilis „Toyota Yaris“, važiavęs nuo Palangos link Latvijos, trenkėsi į jos automobilio dešinį šoną, ko pasekoje sukėlė eismo įvykį ir automobilis atsidūrė už kelio ribų. Įvykio vietoje alkoholio kiekio matuokliu patikrinus abiejų automobilių vairuotojas nustatyta, kad šios yra blaivios. 1984 m. gimusiai Vokietijos pilietei diagnozuota: galvos sumušimas, kaklo raiščių patempimas, krūtinės sumušimas. 1983 m. gimusiai Vokietijos pilietei diagnozuota: galvos sumušimai, kaklo raiščių patempimai. 1962 m. gimusiam automobilio „Toyota“ keleiviui, Vilniaus rajono gyventojui, diagnozuota: dubens kaulų lūžiai, gydomas traumatologijos skyriuje.

Vagystė Palangoje
Rugpjūčio 4 dieną pranešta, kad Mokyklos g., Palangoje, iš nuomojamo namelio pavogti asmeniniai daiktai, verti 800 eurų, bei kompiuteris, vertas 1000 eurų, bendra žala – 1800 eurų.

Palangoje vyks „Žaliosios europiečių atostogos“
Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje inicijuoja Palangoje vyksiantį vienos dienos renginį „Žaliosios europiečių atostogos 2018“, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į Baltijos jūros užterštumą plastiko šiukšlėmis, vienkartinių plastiko gaminių naudojimo mažinimą, plastiko perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą, žiedinės ekonomikos ir verslo galimybes. Renginio metu vyks koncertai, organizuojamos kūrybinės veiklos. Taip pat vyks kiti užsiėmimai – viktorinos ir edukaciniai žaidimai. Pakviesti lektoriai skaityti paskaitas susijusia tema. Renginys vyks rugpjūčio 11 dieną centrinėje Palangos miesto aikštėje. Erdvė poilsiautojams atvira nuo 16 iki 22 val.

Vyks aukcionas turtui parduoti
Palangos miesto savivaldybės administracija viešame elektroniniame aukcione parduoda Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – automobilių stovėjimo aikštelę (unikalus numeris 4400-1793-1510, pažymėjimas plane 1k, plotas 8704 kv. m) ir šiam objektui priskirtą 1,0253 ha valstybinės žemės sklypą (kadastro numeris 2501/0022:41), esančius Bangų g. 11A, Palangoje. Pradinė bendra nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo pardavimo kaina – 528 151,25 Eur, iš jos: pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina – 81 000,00 Eur, žemės sklypo pradinė pardavimo kaina – 447 000,00 Eur, žemės sklypo formavimo išlaidos – 151,25 Eur. Aukciono dalyvių registravimo pradžia/pabaiga – 2018-08-31, 0.00.00 val./2018-09-05, 23.59.59 val. Aukciono pradžia/pabaiga – 2018-09-10, 09.00.00 val./2018-09-13 13.59.59 val.

Naujas kvietimas teikti paraiškas
Aplinkos ministerija paskelbė naują kvietimą teikti paraiškas rengti ir įgyvendinti naujus daugiabučių namų atnaujinimo projektus pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Kvietimas skelbiamas 150 mln. eurų investicijoms. Numatoma valstybės parama – 50 mln. eurų, kompensuojant 30 proc. investicijų, tenkančių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Už šias lėšas numatoma renovuoti ne mažiau kaip 500 daugiabučių namų. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintos paraiškos teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai (paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose) nuo š. m. lapkričio 1 d. iki gruodžio 1 d.

Palangoje svečiavosi delegacija iš Estijos
Rugpjūčio 3 dieną Savivaldybėje lankėsi bei su miesto mero pavaduotoju Rimantu Antanu Mikalkėnu susitiko Pernu (Estija) miesto savivaldybės delegacija, vadovaujama Pernu mero pavaduotojo Rainerio Aaviko. Susitikime taip pat dalyvavo Savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros specialistės Inga Juozapaitienė ir Aušra Šikšnienė, Rinkliavų skyriaus vedėjo pavaduotoja Aušra Dangėlaitienė, Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Jūratė Mitkevičiūtė, Palangos turizmo informcijos centro direktorė Rasa Kmitienė. Svečiams buvo pristatyta Palangos miesto infrastruktūra, susisiekimo galimybės, investicijos į kurortą. R. A. Mikalkėnas akcentavo, kad kurortas plėtojamas trimis kryptimis – didžiausias dėmesys skiriamas uždariems kultūros, sporto bei sveikatinimo objektams. Svečiai domėjosi net tik Palangos kurorto infrastruktūra, dviračių takų plėtra, bet ir paplūdimių priežiūros ir tvarkymo klausimais. Estus taip pat domino apgyvendinimo paslaugų įvairovė Palangoje, mūsų kurortą aplankančių turistų skaičius bei geografija.

Krėslas įsiamžinti jūros fone
Palangos komunalininkai pasirūpino, kad geriausias poilsio akimirkas mūsų kurorto paplūdimyje būtų gera ne tik prisiminti, bet ir patogu įamžinti jūros tilto fone – paplūdimyje prie jūros tilto pastatytas didžiulis paplūdimio krėslas su užrašu „Myliu Palangą“. Jis skirtas visiems, norintiems įsiamžinti jūros bei tilto fone.
Pasak UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus Gedimino Valinevičiaus, kurorto svečiai dažniausiai nori nusifotografuoti prie žymaus Palangos miesto objekto, tad geresnį foną nei jūra ir garsusis tiltas būtų sunku rasti. Patraukliai šis paplūdimio krėslas atrodo ir tamsiuoju paros metu – miesto tvarkytojai pasirūpintų, kad jis būtų apšviestas.

Nemirsetoje vyko karinės pratybos
Rugpjūčio 7 d. nuo 10 iki 16 val. Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kariai kartu su Portugalijos rotacinių pajėgų kariais vykdė karines pratybas, kurių metu vyko išsilaipinimas iš jūros į krantinę, esančią Nemirsetoje.

Tarybos nario viešas paklausimas
Tarybos narys Eimutis Židanavičius socialiniame tinkle, paskyroje „Vieninga Palanga“ , Vanagupės gyventojų vardu, paskelbė paklausimą: 1. Kokiu teisiniu pagrindu pastatytas šis kelio atitvaras, kas išdavė leidimą ir kokios institucijos suderino? 2. Kieno nuosavybė yra kelias ir automobilių stovėjimo aikštelė už šio kelio atitvaro, ar šie įrenginiai nėra užgrobti? 3. Ar Palangoje galioja standartai, kurie leidžia užsitverti ištisą gatvės dalį ir miesto infrastruktūra, asfaltuota gatve naudotis tik keliems žmonėms.
Kadangi aš, kaip savivaldybės tarybos narys, negaliu atsakyti į šiuos gyventojų klausimus, todėl prašau miesto vadovų šiuos klausimus laikyti oficialiu tarybos nario paklausimu ir man atsakyti.

Nidos verslininkas: Neringa tampa kaimu, Palanga mus mala į miltus
Nida pamažu tampa emigrantų, žemesnių pajamų lietuvių ir užsieniečių sostine. Tuo metu atsigavusi ir sužydėjusi Palanga kaip reikiant mala Kuršių Neriją į miltus, o kurortą anksčiau mėgę turtuoliai automobilio vairą nusuka būtent link Palangos, nes Nidoje, Juodkrantėje, Pervalkoje ar Preiloje paprasčiausia nebėra ką veikti, rašo Delfi.lt. Taip mano vienas paslaugų sferoje dirbantis ir Nidoje gyvenantis verslininkas. Su DELFI jis sutiko pasikalbėti tik anonimiškai. Vyro pasakojimas buvo paradoksalus – jam nuoširdžiai gaila matyti, kad vis daugiau žmonių aplenkia Nidą, tačiau jis puikiai supranta, kodėl vietos turistai nebenori čia vykti. „Tai nuostabaus grožio gamtos kampelis, kurortas turėtų būti išpuoselėtas, tačiau jis nėra kokybiškas, nėra tinkamos infrastruktūros, paslaugų, kainos didelės. Čia nėra ką veikti“, – su liūdesiu pripažįsta jis. Verslininkas siūlo visiems Kuršių Nerijoje veikiantiems verslininkams susitelkti ir nebekelti kainų iki palubių už abejotino lygio paslaugas.
„Manau, kad čia net tik Savivaldybės reikalas, turi būti ir bendras požiūris. Patys vietiniai turi susirūpinti, ką jie siūlo ir kokio lygio“, – sako jis. Pats verslininkas su liūdesiu stebi sumažėjusį žmonių srautą. „Šiandien daugumos žmonių žvilgsniai pasisuka į Palangos pusę. Palanga turi kelis 5 žvaigždučių, 4 ir 3 žvaigždučių viešbučius, o Kuršių Nerijoje net 3 žvaigždučių viešbučio neturime. Gal iki kokių 1 ar 2 žvaigždučių pora vietų tempia, tačiau ir tos, likusios iš posovietinių laikų, su minimaliu remontu. Apgyvendinimo paslaugos Neringoje yra nekokybiškos, nuomojami kažkokie garažai, sandėliukai, neatitinkantys normalių apgyvendinimo įstaigų standarto, kur tiekiami pusryčiai, yra įvairūs masažo salonai, restoranėliai“, – nuogąstauja.
Anot verslininko, jo net nestebina, kodėl pažįstami, draugai keliauja į Palangą, o ne į, pavyzdžiui, Nidą. Palanga šiais metais kaip reikiant duoda Neringai į kaulus.
„Pagrindinė Nidos, o ir visos Neringos bėda, kad nėra aiškaus pozicionavimo, kas tai per kurortas – ar tai šeimų, ar jaunimo kurortas. Nėra nei žaidimų aikštelių, kas labai aktualu šeimoms, nei aukštesnio lygio apgyvendinimo ar pramogų. Dviračių takai duobėti ir nežymėti, o sutvarkytas takas pamariu yra kokių 60 cm pločio, kur visas dviračių ir pėsčiųjų srautas tiesiog neprasilenkia. Tuo metu Palangoje pilna pramogų, gera infrastruktūra. Batutų, pramogų parkai, vandenlenčių parkas, tikrai yra ką veikti. Atsidarė daug alternatyvių vietų, kaip „Rąžė“, terasų, rengiami įdomūs koncertai ir t. t.
„Nidoje mes nieko panašaus neturime. Neseniai buvusio kolegos klausiau, kodėl šiemet pasirinko Palangą, o ne Nidą, tai jis ir atsakė, kad Palangoje už 100 eurų išsinuomojo nuostabius apartamentus su didele virtuve, terasa, krepšinio aikštele. Tai nėra ko stebėtis“, – pripažino jis.
Anot verslininko, jei anksčiau Kuršių Neriją rinkdavosi turtingesni lietuviai, šiemet jų beveik neliko. „Nidos auditorija jau kone Šventosios lygio, nes, kaip žinia, Šventąją renkasi low budget (liet. žemesnių pajamų) klientai.