Parodoje – snieguotos Alpių viršukalnės ir lietuviški ženklai

Palangos tiltas, 2018-06-07
Peržiūrėta
1783
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Parodoje – snieguotos Alpių viršukalnės ir lietuviški ženklai

Birželio 1 d. (penktadienį) 16 val. Palangos viešojoje bibliotekoje pristatyta Šveicarijos lietuvių bendruomenės kilnojama fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Parodą atidarė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen, vaizdingai papasakojusi apie Šveicarijos lietuvių bendruomenės gyvenimą, jų kasdienius darbus, siekius, viltis. Ekspozicija, kurią kviečiame lankyti visą birželio mėnesį periodikos skaitykloje – lyg laike sustingę istorijos inkliuzai, o iš tiesų tai pasakojimas vaizdais apie mažos tautinės bendruomenės nueitą kelią nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovyklos iki šių dienų aktyvios lietuvių bendruomenės visuomeninės veiklos.
Istorinė retrospektyva – gausiausia. Archyvinės nuotraukos byloja lietuvių šviesuolius, nuveiktus darbus Lietuvai. Juos J.Caspersen vadino „pirmabangiais“. Po Antrojo pasaulinio karo Šveicarijoje prieglobstį rado tik apie pusė tūkstančio lietuvių. Ten nebuvo paprasta likti atvykus. Šveicarai rūpestingai pabėgėliams padėdavo atgauti jėgas, sustiprindavo, tačiau kai jie jau būdavo pasirengę savarankiškai gyventi, ragindavo vykti į kitas šalis. Čia neišvaryti likdavo tik ligoti ir studentai.Kodėl taip nutiko, tampa aiškiau iš antrosios nuotraukų dalies, skirtos Šveicarijos mentalitetui, gyvensenai. Šveicarai – uždari, nors humaniški ir svečiui mielaširdingi. Šioji dalis pristatyme sukėlė daugiausia diskusijų. Susirinkusiesiems buvo įdomu išgirsti, kodėl kiekvienas šveicaras yra pusė policininko, kaip jie supranta pilietiškumą, auklėja vaikus, sveikatos, pensijos sistemos veikimo būdą. Būta klausimų ir apie bankininkystę, šveicarų požiūrį į mokymąsi, profesinį ugdymą, atskleista, kada moterys aktyviau įsitraukė į visuomeninį gyvenimą.
Taip pat J. Caspersen atskleidė, kiek daug gali padaryti vienas žmogus, jei tik nori. Pavyzdžiui, vienos lietuvės Joanos Stasiulienės suburtame tautinių šokių kolektyve „Viltis“ iš trisdešimt jo gyvavimo metų sovietmečiu, paskutinius dvidešimt penkerius metus jame šoko vien šveicarai, kurie ne tik trepsėjo pagal tautinių šokių ritmą, bet ir lietuvių folklorą, studijuodami aukštosiose mokyklose, rinkosi tyrimo medžiagai, žavėdamiesi jo įvairumu. Lietuvių bendruomenės organizuotos Joninių šventės, dainų, šokių kolektyvai puikiai atspindi kultūrų bendrystę bei skirtingumą.
Būtent įvairovės netrūksta trečioje parodos dalyje, sujungiančioje abi pirmąsias. Joje – Šveicarijos lietuvių akimis pamatyti, užfiksuoti gamtos vaizdai. Eksponuotos Eglės Dranevičienės, Danutės Gudauskienės, Ilonos Katkienės, Dianos Bunner, Ritos Meyer, Laimos Jokimaitės-Tikuišienės,Vilmos Kinčiūtės-Kern, Lijanos Tagmann, Felikso Ostapenko, Rimo Sukarevičiaus kūrybiniai darbai, atspindintys Šveicarijos lietuvių bendruomenės inicijuotus ir įgyvendintus projektus, skirtustautinio tapatumo išsaugojimui, žinoma, gausu ir kerinčių Alpių šalies vaizdų – snieguotų kepurių, žydro dangaus, vienišų tolių.
Susitikime viešnia taip pat papasakojo apie Šveicarijos lietuvių bendruomenės ištakas. Pradžia laikomi 1898 metai. Tuomet lietuviai, studijuojantys Ciuriche, įkūrė draugiją „Draugystė lietuviškos bendruomenės“. Nuo tada bendruomenė keičiasi, tačiau jos darbai išlieka prasmingi ir matomi. Sovietinės okupacijos metais Šveicarijos lietuviai organizuotai kovojo už Lietuvos Nepriklausomybės sugrąžinimą, rūpinosi lietuviškumo išsaugojimu, puoselėjo etninę tapatybę.
Jie ir dabar mėgsta susiburti ir dovanoti Lietuvai savo darbus.Vieni iš paskutiniųjų – dovana Lietuvos tūkstantmečiui – knygos „Lietuvių rašytojų keliais Šveicarijoje“ išleidimas. Joje atrandamos sąsajos tarp Lietuvos ir Šveicarijos, Šveicarijos piliečiams perteikiama apie kuriuos rašytojus lietuviai kalbasi, ką skaito. Pasakodama apie šią knygą, J. Caspersen minėjo ir knygos mėgėjų draugijos organizuotą kelionę šios knygos keliais bei konferenciją „Laiko ženklų palytėti“, kurioje kalbėta ir apie kitą iškilią asmenybę – Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę. Skaitymas Šveicarijos lietuvių bendruomenei – dar vienas būdas lavinti kalbą, sekti aktualijas. Susirinkus būryje – būtina aptarti, ką skaitei, pasikalbėti tarpusavyje lietuviškai apie knygas, atkeliavusias pačių lagaminais, dažniau lėktuvais skridusias negu susivežtas keliais iš Lietuvos. Sekant Lietuvos aktualijas, aptariami ir metų knygos rinkimai, dažnai nuspėjant, ką išrinks tą vienintele metų knyga.
Dovana Lietuvos šimtajam gimtadieniui ir šis projektas „Lietuvių Šveicarija“, keliaujanti po miestus, miestelius, muziejus, bibliotekas, pasakojant apie snieguotas Alpių viršūnes, dažnam šiek tiek atpažįstamą iš Maironio poezijos posmų Keturių kantonų šalį, joje gilius pėdsakus palikusius Lietuvai svarbius Nepriklausomybės akto signatarus Šaulius. Plačiau kalbėta apie Lugane ir Lietuvoje pagerbtą 1918 m. Nepriklausomybės Akto signatarą, taip pat ir Palangos progimnazijos absolventą dr. Jurgį Šaulį, jaunystėje studijavusi Berno universitete Šveicarijoje. Kalbant apie jį ryškėja dar vienas pokalbių baras – kaip svarbu Šveicarijos lietuviams minėti ir švęsti Vasario 16-osios šventę.

Dainora KANIAVIENĖ
Palangos viešoji biblioteka

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangoje esanti Bangų g. stebina ne vieną pėsčiąjį ar dviratininką – čia stovi net trys skirtingi ženklai, žymintys pėsčiųjų ir dviračių eismą. 


Birželio 1 d. (penktadienį) 16 val. Palangos viešojoje bibliotekoje pristatyta Šveicarijos lietuvių bendruomenės kilnojama fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Parodą atidarė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen, vaizdingai papasakojusi apie Šveicarijos lietuvių...


Priešpaskutinį rugpjūčio sekmadienį vasaros viduryje atidarytoje Šventosios galerijoje gausiai rinkosi šventojiškiai ir miestelio svečiai. Čia buvo atidaryta devintojo dailės plenero-simpoziumo „Šventosios žemės atminties ženklai“ paroda, kuriai darbus savaitę kūrė menininkai, atvykę iš Vilniaus, Kauno, Radviliškio, Šakių...


Pirmadienį Šventojoje prasidėjo devintasis dailės pleneras-simpoziumas „Šventosios žemės atminties ženklai“. Beveik savaitę kurortiniame miestelyje ir jo apylinkėse kursiantys menininkai sekmadienį, 15 val. savo darbus pristatys vasarą atidarytoje Šventosios galerijoje.


Penktadienį Palangos savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta jau aštuntoji projekto „Šventosios žemės atminties ženklai” paroda, kurioje eksponuojami rugpjūčio 19-25 dienomis vykusio simpoziumo – plenero metu sukurti dešimties Lietuvos menininkų bei projekto organizatorių šventojiškių Audronės Bukauskienės ir Petro Barono...


Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 07 04 | Rubrika: Kultūra

Šeštadienį, liepos 6 dieną, Palangoje startuoja interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatysiantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis...


Palangos kurortas pristatytas turizmo parodoje Varšuvoje

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 04 26 | Rubrika: Miestas

Palangos kurortas pristatytas balandžio 20-22 dienomis Lenkijoje, Varšuvoje vykusioje XVII tarptautinėje turizmo ir poilsio parodoje „LATO 2012“. Lietuvai parodoje atstovavo Lietuvos kurortų ir Nacionalinės SPA asociacijos, kurortų ir kurortinių teritorijų turizmo informacijos centrai (TIC). Informacija apie Palangą teikta bendrame Lietuvos kurortų ir Nacionalinės SPA...


Prieš pat šv. Velykas Palangos miesto biblioteka sukvietė ne vieną dešimtį projekto „Šventosios žemės atminties ženklai“ parodos gerbėjų. Čia buvo pristatyti naujausi tapybos, grafikos, keramikos, skulptūros ir tekstilės darbai, sukurti paskutiniaisiais metais.


Praėjusį penktadienį Palangos pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centre buvo pristatyta jau penktuosius metus šiemet rengto Lietuvos dailės pedagogų ir dailininkų plenero „Šventosios žemės atminties ženklai“ kūryba. Sėkmingai besitęsiančio plenero dalyviai ir šiemet nepagailėjo meniškosios išmonės, kuri neabejotinai atsispindi ir jų darbuose. Susirinkusieji į pristatymą susitiko su...


Geriausiųjų šunų parodoje  1

Rasa GEDVILAITĖ, 2009 11 03 | Rubrika: Kultūra

Spalio 8-11 dienomis Slovakijos sostinėje Bratislavoje vykusioje Pasaulinėje šunų parodoje savo šuns grožį ir gabumus demonstravo ir palangiškė Sandra Kanapickaitė. Trumpaplaukis vengrų vižlas turėjo galimybę konkuruoti su iš viso pasaulio atvykusiais šunimis. O tokios veislės šunų, kaip Palangoje gyvenančio Bumo, parodoje susirinko net 89.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius