Periodontitas – bedantystės ir kai kurių sisteminių ligų rizikos veiksnys

Periodontitas – bedantystės ir kai kurių sisteminių ligų rizikos veiksnys

Rasa GEDVILAITĖ, 2018 08 16

Apie periodontitą, jo priežastis ir pasekmės kalbamės su buvusiu ilgamečiu LSMU profesorium habil. m. dr. Leonardu Lukoševičiumi, Kauno kardiologinės klinikos „Elite medicale“ konsultantu, Tarptautinio žurnalo „Ko gydytojai tau nepasako“ redkolegijos nariu.
– Kodėl, Jūsų nuomone, tai ypač aktualus klausimas?
– Nespėliokime, bet pasiremkime pačių tiksliausių metodų statistika. Atlikti lėtinio periodontito paplitimo Lietuvoje tyrimai rodo, kad net 90 proc. žmonių turi tam tikro sunkumo šios ligos požymių, o 45 proc. žmonių, vyresnių nei 35 metai, serga sunkia lėtinio periodontito forma. Periodonto ligos plačiai paplitusios tarp suaugusių Lietuvos gyventojų, jų paplitimas siekia net 95,7 proc. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, periodonto ligos – antra pagal dažnį priežastis, dėl ko Lietuvos gyventojai netenka dantų, turi nepatenkinamą burnos sveikatą bei pastovų užslėptą infekcijos židinį organizme.
– Tad kodėl Lietuvoje tokia bloga odontologinė situacija? Atrodo ir odontologų ruošiama pakankamai ir gerų dėstytojų turime...
– Mėgstama sakyti, kad sveikata yra paties žmogaus reikalas, bet aš taip nemanau. Tai – valstybinis reikalas. Pas mus nepakankamas prieinamumas. Neišvystyta valstybinė odontologija, ši sritis perduota į privačias rankas ir tapo verslu. Visi, kas gydėsi dantis, žino ką tai reiškia. Žmogaus sveikata priklauso nuo jo ekonominės būklės ir motyvacijos saugoti ją, o tai reikia daryti nuo vaikystės. O ekonomika tokia; 1/5 gyventojų – žemiau skurdo ribos, o realiais skaičiais – 650 tūkstančių (2017).Visiškai nevykdoma suaugusių odontologinių ligų prevencija. Žmonių sveikata turi tapti prioritetu.
– Kaip pažinti dantenų ligas ?
– Periodontitas prasideda, kai dėl bakterijų, kurių esama dantų apnašose, poveikio susiformuoja dantenų uždegimas.
Dantenų ligos lengviausia forma vadinama gingivitu, kuris sukelia tik nedidelį diskomfortą. Deja, jei gingivitas negydomas, jis gali persiformuoti į periodontitą, kuris žaloja audinius ir dantų pagrindą – kaulinę dalį.
– Kokie yra gingivito ir periodontito požymiai?
– Svarbiausi gingivito požymiai yra dantenų patinimas ir paraudimas bei kraujavimas po dantų valymo šepetėliu ar tarpdančių siūlu.
Neišgydžius gingivito, formuojasi periodontito požymiai: atsiranda blogas kvapas iš burnos, nemalonus skonis burnoje, atsitraukia dantenos, padidėja dantenų jautrumas, susidaro kišenės, kaupiasi apnašos, dantys pradeda klibėti ir iškrenta, formuojasi skausmingi pūliniai.
– Kokios gingivito negydymo pasekmės?
– Negydomas gingivitas ilgainiui progresuoja į periodontitą – dantį supančių atraminių audinių (kaulo, raiščių) uždegimą ir praradimą. Deja, šis procesas yra negrįžtamas. Jeigu gingivitą galima išgydyti ir neliekant pakitimų, tai periodontito sukelti pažeidimai yra negrįžtami, juos įmanoma tik stabdyti ir palaikyti, kad neprogresuotų.
– Kokie išoriniai veiksniai skatina šių ligų formavimąsi?
– Šių ligų formavimąsi skatina rūkymas, stresai, netinkama mityba, burnos higienos nesilaikymas, reti vizitai pas odontologą ir burnos higienistą.
– Kokiems žmonėms labai pavojingos periodonto ligos?
– Negydytos periodonto ligos ypač pavojingos nėščiosioms – gali sužadinti priešlaikinį gimdymą, dažniau gimsta mažo svorio, neišnešioti naujagimiai.
Nustatyta, kad moterims, kurios sirgo sunkios formos periodontitu, buvo apie 30 proc. didesnė rizika patirti gimdymo komplikacijų – pirmalaikį gimdymą, negyvo kūdikio gimimą, neonatalinę ir perinatalinę mirtį.
– Ar yra sąsaja tarp nesveikų dantenų ir širdies ligų rizikos?
– JAV Harvardo odontologijos aukštojoje mokykloje buvo atliktas sveikatos priežiūros darbuotojų sveikatos tyrimas, kuriame dalyvavo 44 tūkst. vyrų, iš kurių daugiau nei pusė buvo odontologai. Šiame tyrime buvo konstatuota, kad tiems, kurie turėjo 10 ar mažiau dantų ir jau sirgo periodontitu, rizika susirgti kokia nors širdies liga buvo 67 proc. didesnė.
Taip pat buvo aptiktas padidėjusios insulto rizikos ryšys su ištrauktų dantų skaičiumi. Korėjiečių mokslininkai taip pat konstatavo, kad periodontitu sergantiems pacientams buvo 4 kartus didesnė išeminio insulto rizika – tiek pat didelė kaip tada, jei jie turėtų aukštą kraujospūdį, ir dvigubai didesnė už cukriniu diabetu sergančiuosius.
Dantenų ligos gali sukelti ir nevaisingumą moterims. Vienoje paskelbto tyrimo apžvalgoje nagrinėtas ryšys tarp periodontito ir aterosklerozės – arterijų kietėjimo ir siaurėjimo dėl riebalų nuosėdų. Be to, padaryta išvada, kad asmenų, kurie turėjo aterosklerozisnių plokštelių, dantenų būklė buvo prastesnė nei individų, kurių arterijos normalios. Taigi, tyrėjai paskelbė teoriją, kad burnos bakterijos prilimpa prie plokštelių, kurios riebalų pavidalu susikaupusios įvairiose organizmo vietose, ypač koronarinėse arterijose, ir gali veikti kraujo srautą.
– Ar gali nesveikos dantenos išprovokuoti insultą?
– Mokslininkai nustatė, kad dantenų liga, kuri ir taip jau sukelia žmogui nemažai diskomforto, iš esmės padidina jo riziką patirti insultą. Tyrėjai iš Seulo priėjo išvados, kad asmenims, sergantiems dantenų liga (periodontitu) aktyvia forma, yra didesnė išeminio insulto (t. y. insulto, kurį sukelia kraujo trombas) rizika, nei tiems, kurie serga cukriniu diabetu. Savo ruožtu, jei lyginti su rizika, kokią sudaro padidėjęs kraujospūdis, tikimybė patirti insultą dėl periodontito yra beveik tokia pat.
Per kitą tyrimą, kuriame 12 metų stebėjo 41 tūkst. vyrų, Harvardo tyrėjai priėjo prie išvados, kad dalyviams, kurie serga dantenų liga arba neturi visų dantų (o tai tipiškos negydytų dantenų ligų pasekmės), grėsmė patirti insultą yra gerokai didesnė.
– Ar dantenų liga ir širdies liga gali susiformuoti dėl prasto maisto?
– Ir dantenų, ir širdies liga gali susiformuoti dėl prasto maisto, jei stinga maisto medžiagų, pavyzdžiui, kofermento Q10 (tai į vitaminą panašus junginys, kurio yra kiekvienoje organizmo ląstelėje). Dėl savo ypatingo vaidmens jis dar vadinamas „stebuklingu ir jaunystės vitaminu“. Be to, kofermentas Q10 stiprina ląstelių membranų atsparumą oksidaciniam stresui. Širdyje kofermento Q10 labai daug, tikriausiai todėl, kad širdies ląstelėms reikia ypač daug energijos. Per tyrimus išreikšta mintis, kad beveik 96 procentams žmonių, turinčių dantenų problemų, greičiausiai, stinga kofermento Q10.
– Ar periodontito uždegimo komponentai gali patekti į kraują ir išplisti po visą organizmą?
– Dažnai tenka girdėti, kad dantenos esą bendros žmogaus sveikatos būklės veidrodis, tačiau esama įvairių teorijų, kurios paaiškina, kaip dantenų liga gali sukelti širdies ligas ir insultą. Viena iš jų skelbia, kad širdį geba paveikti burnos ertmės bakterijos, kurios patenka į kraujotaką ir, prisijungdamos prie riebalų nuosėdų koronarinėse arterijose, skatina kraujo trombų susiformavimą. Savo ruožtu trombai daro įtaką kraujo srautui, stabdo maisto medžiagų ir deguonies pernašą, be kurių širdis negali funkcionuoti, todėl po to gali sekti širdies priepuolis ar insultas.
Kita hipotezė grindžia šį ryšį uždegimu, kūno natūralia reakcija į infekciją. Mokslininkų nuomone, dantenų liga gali sužadinti uždegimą ne tik burnos ertmėje, bet ir visame organizme, o tai gali būti daugelio ligų lemiamas veiksnys. Uždegimo teorija iš tikrųjų galėtų pagrįsti tai, kodėl periodontitas susijęs su vadinamosiomis sisteminėmis ligomis: cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu, Alzheimerio liga ir lėtine inkstų liga. Per vieną tyrimą konstatuota, kad išgydžius dantenų ligą, pagerėja viso organizmo būklė.
– Ar bloga dantenų būklė gali būti vėžio priežastimi?
– Vis daugiau tyrimų rodo, kad bloga dantų ir dantenų būklė gali būti svarbiausia priežastis, dėl kurios žmonės suserga širdies ligomis, cukriniu diabetu ar net vėžiu.
Tyrėjai grindžia išvadas duomenimis iš JAV moterų sveikatos iniciatyvos tyrimo, kuriame dalyvavo 74 tūkst. moterų ir kuris truko 7 metus. Tyrimo pradžioje moterys buvo sveikos, bet iki jo pabaigos 2124 moterims susiformavo vėžys, o 26 proc. tyrimo dalyvių buvo konstatuotas periodontitas. Įsigilinę į duomenis tyrėjai aptiko, kad moterims su periodontitu buvo 14 proc. didesnė rizika susirgti krūties vėžiu. Tarp tų tyrimo dalyvių, kurios per pastaruosius 12 metų rūkydavo, vėžio rizika padidėjo 12 proc., o dar daugiau – jei jos vis dar rūkydavo. Mokslininkų komanda konstatavo, kad net moterims, kurios metė rūkyti prieš 20 metų, bendra krūties vėžio rizika buvo 36 proc. didesnė, nei toms, kurios iš viso nerūkė.
– Koks ryšys tarp periodontido ir plaučių vėžio?
– Per atskirą tyrimą, kuriame dalyvavo kokia nors plaučių liga sergančios moterys, tyrėjų komanda konstatavo, kad aistringos rūkalės paprastai sirgdavo ir periodontitu. Kiti mokslininkai taip pat konstatavo reikšmingą ryšį tarp periodontito ir rūkymo intensyvumo bei plaučių vėžio raidos – rūkančioms moterims, kurios sirgo periodontitu, rizika „buvo didesnė, nei buvo galima numatyti nagrinėjant kiekvieną veiksnį atskirai“.
Jei dantenos buvo atsitraukusios vos 1 mm, tikėtina, kad burnos ertmės būklė veikia širdies sveikatą.
– Kokie yra dantų priežiūros principai?
– Dantys yra vienas iš svarbiausių organų burnoje, nulemiantis burnos higieną ir jos sveikatą. Burnos sveikata mus veikia labiau nei įsivaizduojame.
Jei dantis vienąkart pažeistas, nors ir bus sutaisytas, tačiau niekada nebebus visiškai sveikas, todėl labai svarbu laiku rūpintis dantimis. Dantis patartina profilaktiškai pasitikrinti bent 2 kartus per metus pas dantų gydytoją. Būtina žinoti, kad tik gerai sukramtytas maistas pasisavinamas.
– Tad kokios yra svarbiausios dantų priežiūros taisyklės?
– Dantis reikia valyti po svarbiausių valgymų 2-3 minutes. Po 2-3 mėnesių rekomenduojama keisti šepetėlį, prieš tai palaikius keletą valandų stiklinėje su vandeniu ir šaukštu druskos, kad suminkštėtų.
Dantis valykite ryte ir vakare: pradėkite nuo priekinių, nuvalykite vidinius dantų paviršius. Pirmiausia dantis valykite tik vandeniu. Po to išspaudę apie 2 cm pastos braukykite horizontaliai, vertikaliai, sukamaisiais judesiais, visus dantų paviršius.
Kartą per savaitę plaukite dantis druska: ji gerai dezinfekuoja burnos ertmę, sustiprina dantenas bei dantis.
Dantų pastoje turėtų būti fluoro, bet neturėtų būti abrazyvinių medžiagų (balinančios pastos).
Visavertėje dantų priežiūroje patartina naudoti dantų siūlą ar specialią kilpą bei specialius skalavimo skysčius.
Jei pajutote blogą kvapą iš burnos, būtina kreiptis į odontologą. Priežastis: dantų kiaurymėse ir plyšiuose susikaupę maisto likučiai, lėtinis tonzilitas, bronchitas, sutrikęs virškinimas.
Dantų emalį ir dantenas stiprina obuoliai, ruginė duona, salotos ir morkos.
Cukraus turintys užkandžiai skatina ėduonies formavimąsi. Jogurtai, dribsniai, saldinti gėrimai gali turėti daug cukraus. Po jų vartojimo patariama kramtyti becukrę kramtomąją gumą.
– Kaip reikėtų rūpintis dantenomis?
– Norint išsigydyti periodontitą, patartina ne tik vengti alergenų, cukraus ir paprastųjų angliavandenių, bet ir laikytis sveikos mitybos ir šių patarimų: vartokite kofermento Q10, nes jo stygius organizme siejamas su periodontitu ir širdies ligomis. Įrodyta, kad beveik kiekvienas pacientas, sergantis periodontitu, turi per mažą kofermento Q10 koncentraciją. Siūloma paros dozė: 50 mg per dieną, nors atskiri tyrimai rodo, kad būklė pagerėja, jei per dieną vartojama 150 mg.
Vartokite daugiau vitamino C. Jei šio vitamino koncentracija organizme sumažėjusi, tai siejama su periodontitu; be to, žinoma, kad vitaminas C padeda nuo širdies ligų ir vėžio. Net truputis šio vitamino per dieną (70 mg) gali pagerinti būklę. Siūloma paros dozė: 1-3 g.
Nepamirškite omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių. Tyrimai rodo, kad esant didesnei šių gerųjų riebalų rūgščių koncentracijai organizme, kurios pasižymi uždegimą slopinamuoju poveikiu, yra mažesnė rizika susirgti periodontitu. Siūloma paros dozė: bent 1000 mg per dieną vyrams ir 600 mg per dieną moterims; kitas tyrimas rodo, kad pozityvių pokyčių galima pasiekti vartojant 2000 mg per dieną.
Skalaukite burną bičių pikiu (propoliu). Įrodyta, kad burnos skalavimo priemonė, kuri papildyta šiuo bičių produktu, šalina apnašas ir per 3 mėnesius pasveikstama nuo uždegimo.
Katechinai, kurių esama žaliojoje arbatoje, naudingi dantenoms, nes naikina burnos ertmėje esančias bakterijas. Per tyrimą žiurkėms, turinčioms dantenų uždegimą, duodavo dantų miltelių su žaliosios arbatos katechinais, ir tai stipriai pagerino jų būklę.
Patartina skalauti burnos ertmę ramunėlių arba ugniažolės arbatomis.
Naudoti natūralias priemones nuo dantų apnašų: nustatyta, kad efektyviausia priemonė – šepetėlis ir karštas vanduo, net lenkianti kai kurias pastas.

(Pokalbyje naudotos autoriaus Bryano Hubbardo nagrinėtos straipsnyje „Priežasties šaknis“ kai kurios detalės, spausdintos žurnale „Ko gydytojai tau nepasako“, (2016, Nr. 1(19), 22-26 psl.)


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Neramus, nekokybiškas ar per trumpas miegas gali tapti mažesnio darbingumo, apatijos, agresijos protrūkių ar net ligų priežastimi. Tačiau norint įveikti nemigo naktis, tikrai nebūtina griebtis migdomųjų vaistų.


Palanga vis plečiasi, – taip būtų galima pasakyti, pasikalbėjus su kurortą apsupusių atokesnių seniūnaitijų seniūnaičiais. Tačiau tam, kad naujakuriai, o ir įsitvirtinę senieji gyventojai jaustųsi patogiai, būtina tinkama infrastruktūra. Pasidžiaugta, jog regimi teigiami pokyčiai, tačiau vis dar šio bei to trūksta. Tad kaip gyvena atokiau įsikūrę palangiškiai žiemos metu...


Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyrius informuoja, kad gripo vakcina, skirta 2018–2019 m. gripo sezonui, įsigyta už valstybės lėšas, rizikos grupių skiepijimui pristatyta į visas Klaipėdos apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigas (ASPĮ). Šių metų gripo sezonui Klaipėdos...


Apie periodontitą, jo priežastis ir pasekmės kalbamės su buvusiu ilgamečiu LSMU profesorium habil. m. dr. Leonardu Lukoševičiumi, Kauno kardiologinės klinikos „Elite medicale“ konsultantu, Tarptautinio žurnalo „Ko gydytojai tau nepasako“ redkolegijos nariu.


Į Palangą vasarą atvykstantys poilsiautojai neretai apsistoja poilsio nameliuose. Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, dažnai vagystės iš poilsio namelių įvykdomos, kai atsipalaidavę poilsiautojai prie atvirų langų lengvai pasiekiamose vietose palieka savo mobiliuosius telefonus, pinigines, o išeidami neužrakina namelių durų, palieka pravirus langus, nakčiai prie namelių palieka...


Visuomenės sveikatos saugą kuruojanti sveikatos apsaugos viceministrė, dr. Jadvyga Zinkevičiūtė prasidedant pavasariui ragina visuomenę daugiau dėmesio skirti savo gyvenviečių švarai, šulinių vandens kokybei. J. Zinkevičiūtė nuo 2015 metų vadovauja 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolo...


Sėklos yra gyvenimas. Jos yra gyvas maistas. Jos būna įvairių dydžių, formų ir spalvų. Augalas praeina ilgą ir sunkų kelią, kol kiekvieną sėklą užpildo daugybe vitaminų, mineralų, baltymų, eterinių aliejų ir fermentų. Jei jūs ieškote aukštos kokybės, maistingo užkandžio, sėklos yra geriausias pasirinkimas.


Mes, senyvo amžiaus žmonės, labai džiaugiamės, kad gražėja mūsų miestas, kad svečiai gali gerai ir kultūringai pailsėti. Bet daug kas skaudina. Jau net Vyriausybė atpigino nuo metų pradžios elektrą, nuo liepos 1dienos - dujas ir šildymą, moterim, išauginusioms 5 ir daugiau vaikų, nuo liepos 1dienos mokamas priedas po 400 Lt per mėnesį.


Ūminė viršutinių kvėpavimo takų (arba respiracinė) infekcija (ŪVKTI) dar vadinama „peršalimo liga“ – tai ūminis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, galintis pažeisti tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek atskiras jo dalis: nosį, prienosinius ančius, ryklę, gerklas, kartais – trachėją ir bronchus. Peršalimu dažniausiai sergama...


Ne patį smagiausią vaizdelį atsinešė šių metų vasario 7-osios dienos rytas į Palangos centrą. Taip, Lietuvos kultūros sostinės – 2013, arti „Fontaniuko“ autobusų stotelėje, laukdami autobuso į Šventąją, ant suoliuko trys jau apgirtę, bet nepurvini vyrai kuo ramiausiai, „keiksmablyniais“ pasūdydami pokalbį, „tvarkė“ nemažą degtinės...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius