Pristatyta Senosios gimnazijos biotechnologijų laboratorija

Šią savaitę Palangos senojoje gimnazijoje pristatyta biotechnologijų laboratorija, jau spėjusi tapti mėgstama jaunųjų biotechnologų vieta. Čia jie kaip tikri mokslininkai tiria organizmus, naudoja jų ląsteles ir atlieka įvairius eksperimentus. Ir net nereikia būti visažiniu, kad pamatytum, jog tokia veikla mokiniams labai patinka. Šią dar visai naują biotechnologijų laboratoriją jie patys ir pristatė.

Pristatė patys mokiniai
Prieš tai, kai Senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas ir Palangos miesto mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas perkirpo simbolinę biotechnologijų laboratorijos atidarymo juostelę, mokyklos direktorius pabrėžė, jog mokykla visuomet visuomenėje apibūdinama kaip mūsų turtas ir mūsų ateitis, tačiau konkrečių dalykų, kas būtų šiuolaikiška ir kas patrauklu jaunimui, kur galėtų save realizuoti, kokiomis priemonėmis, dažnai niekas nenumato. „Todėl už šį įgyvendintą sumanymą esu labai dėkingas Palangos miesto savivaldybei, merui ir administracijos direktorei.Patys mokiniai gali papasakoti, kokia naudinga jiems yra ši laboratorija, kaip pateisina visus lūkesčius. Kita vertus, dabar reikia žinoti ne tik dalyką, bet ir kontekstą, tai praverčia laikant egzaminus. Tad visi mes – visa gimnazijos bendruomenė – esame labai dėkingi už paramą, nes be jos mokykla tikrai negali tobulėti“, – teigė direktorius.
Įžengus į biotechnologijų laboratoriją patys gimnazistai pristatė visus prietaisus, kuriais jie jau puikiai geba naudotis ir tai įrodė juos pademonstruodami. Gimnazistai parodė, kaip išskirtivaisių DNR (deoksiribonukleorūgštis – nukleorūgštis, esanti kiekvienoje eukariotinėje ląstelėje, daugiausia jos branduolyje).

Šiuolaikinės laboratorinės priemonės
Kaip pasakojobiologijos mokytoja Daiva Urbštienė, biotechnologijos gimnazijoje yra pasirenkamasis dalykas. Jį paprastai renkasi žinių trokštantys, polinkį gamtos mokslams turintys mokiniai. Pirmose gimnazijos klasėse dėstomos klasikinės biotechnologijos, o trečiokai gali rinktis biotechnologijų būrelį. Šiais metais dvi pirmokų gimnazistų grupės pasirinko mokytis biotechnologijų, o į būrelį po pamokų ateina daugiau nei 20 trečiokų.
Mokiniai dirba su šiuolaikinėmis laboratorinėmis priemonėmis – klonuoja DNR specialiame aparate – termocikleryje, atlieka DNR elektroforezę, naudojasi šiuolaikinėmis svėrimo ir matavimo priemonėmis. Gimnazistai terpėse augina mikroskopinius grybus ir bakterijas, išskiria ir pamato vaisių ląstelių DNR, gamina bioplastiką, atlieka nesudėtingus DNR testus. Tokios laboratorinės įrangos, kurią įsigijo Senoji gimnazija, Lietuvoje net negamina, teko ieškoti užsienio šalyse – į Palangos senąją gimnaziją atkeliavo iš Britanijos, JAV, kai kas pasiekė net iš Kinijos, pasakojo gimnazijos direktorius L. Šidlauskas. Apskritai tokių laboratorijų, kuriomis gali naudotis mokiniai, mūsų šalyje tėra labai mažai. Palangiškiai įprastai vykdavo į Klaipėdos universitetą, su kuriuo Palangos senoji gimnazija yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį. Džiugu, jog nuo šiol palangiškiai turės puikią biotechnologijų laboratoriją čia pat.
„Džiaugiuosi ir didžiuojuosi tokiais mokiniais kaip Milda Marija Lizzi (ji laboratorijos atidarymo metu dar pagrojo ir trimitu), Nora Bataityte, Danguole Beniušyte, Ugne Venckute, kurios kaip žinovės pademonstravo laboratorijos galimybes“, – mokiniais džiaugėsi mokytoja.
Tikimasi, kad biotechnologijų programą baigę mokiniai įgis kūrybinio, kritinio bei eksperimentinio mąstymo gebėjimus, pasieks aukštesnius valstybinių brandos egzaminų rezultatus, padidės mokinių konkurencinės galimybės įstoti į medicinos, gamtos mokslų specialybes, biotechnologiją.

Sulaukė didžiulio susidomėjimo
Direktorius įsitikinęs, jog šiuolaikinis gamtos mokslų ugdymas neatsiejamas nuo naujausių technologijų ir mokslo pasiekimų naudojimo. „Mokinys jau mokykloje turi turėti galimybę pats pabandyti, eksperimentuoti, kūrybiškai ieškoti sprendinių ar kitokių išeičių, galimybių. Man teko dalyvauti kuriant Lietuvos gimnazijose pirmąsias biotechnologijų laboratorijas, teko bendrauti su mokslo, verslo asmenybėmis, kurios ėmėsi atverti Lietuvos mokyklų langus gaiviam šiuolaikinių gamtos mokslų orui. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad Palangos senojoje gimnazijoje įkurta biotechnologijų laboratorija sulaukė didžiulio mokinių susidomėjimo ir yra reikšmingas aukštos mokymosi kultūros ženklas“, – neslėpė džiaugsmo L. Šidlauskas.
Kaip paminėjo direktorius, laboratorijoje mokiniai dirba jau beveik du mėnesius, todėl šią savaitę vykusi biotechnologijų laboratorijos atidarymo šventė yra daugiau simbolinis įvykis, kuriuo norėta padėkoti Palangos miesto savivaldybės vadovams, Savivaldybės tarybai, juos pagerbti ir parodyti, kokia svarbi ir reikšminga naujovė yra Palangos gimnazijoje.
Direktorius džiaugėsi, jog gimnazijoje biotechnologijas moko dvi puikios Lietuvos pedagoginei ir mokslinei bendruomenei žinomos biologijos mokytojos – mokytoja metodininkė Danguolė Baranauskienė ir mokytoja ekspertė Daiva Urbštienė. Prieš keletą metų abi mokytojos baigė dviejų metų trukmės biotechnologijos kvalifikacijos tobulinimo programos gamtos mokslų mokytojams kursus. Mokytojos kasmet vadovauja mokinių tiriamiesiems darbams, dalyvauja ES jaunųjų mokslininkų konkurse.
Mokykloje įrengus biotechnologijų laboratoriją sudarytos sąlygos ugdymo procese atlikti mokslinius-tiriamuosius darbus, daugiau mokinių dalyvaus ES jaunųjų mokslininkų konkursuose, ateityje rinksis gamtos mokslų studijas. Manoma, kad padidės gimnazistų susidomėjimas gamtos mokslais, bus dar aukštesni pasiekimų rezultatai.
Gimnazijoje lankęsi vicemeras R. A. Mikalkėnas ir Administracijos direktorės pavaduotoja Violeta Staskonienė atkreipė dėmesį, jog tie mokiniai, kurie sieks aukštojo biotechnologijų mokslo, neabejotinai neliks be darbo, nes tokių profesijų žmonių labai reikia.

Biotechnologija remiasi daugelio mokslų – biochemijos, mikrobiologijos, genetikos ir chemijos – kuriamomis žiniomis.
Europos biotechnologijos federacija yra pateikusi tokį apibrėžimą: biotechnologija – tai integruotas gamtos ir technikos mokslų taikymas, kada, naudojant organizmus, ląsteles, jų dalis ar jų molekulinius analogus, yra kuriami naudingi produktai ir paslaugos.
Biotechnologiją galime laikyti viena seniausių žmogaus veiklos rūšių, tačiau tik XX amžiaus antroje pusėje prasidėjo moderniosios biotechnologijos era: mokslininkai atrado, kaip galima kurti technologijas mikrolygiu, naudojant ne visą organizmą, o mažiausias jo daleles – molekules.