"Atostogų parkas“ inovacijomis nustebino švedų ir lenkų mokslininkus

"Palangos tilto" informacija, 2019-03-25
Peržiūrėta
1848
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

„Atostogų parkas“ buvo pasirinktas kaip gerasis pavyzdys svarbiame tarptautiniame projekte, kuriame buvo kalbama apie aplinkos taršos mažinimą, ekologiją ir atsinaujinančius išteklius. Poilsio ir sveikatinimo komplekso šildymui, procedūroms naudojami atsinaujinantys resursai: antrą gyvenimą atranda gydomųjų savybių turintis purvas sapropelis, tapdamas derlinga trąša komplekse auganties augalams, šildymui naudojamas biokuras, be chloro valomas kai kurių baseinų vanduo.

Į Lietuvą užsienio mokslininkus atviliojo smalsumas

Visuomenei vis dar naujus, bet visoje Europoje jau plačiai diskutuojamus žiedinės ekonomikos principus ir jų taikymą turizmo sektoriuje nagrinėjanti tarptautinė konferencija „Cirtoinno“ „Atostogų parke“ subūrė mokslininkus ir verslo atstovus iš Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos. Žiedinės ekonomikos tikslas yra pasiekti, kad atliekos taptų ištekliais, teigiama, kad būtina perdirbti arba pakartotinai panaudoti 100 proc. to, ką išmetame, kiekviena medžiaga tokiame cikle yra žaliava kažkam kitam pagaminti, o ne atlieka. Konferencijos „Cirtoinno“ metu aktyviai diskutuota, kaip siektina efektyviau perdirbti arba pakartotinai panaudoti atliekas, mažinti gamtos taršą.

Idėja surengti mokymus Lietuvoje, šalia Palangos veikiančiame SPA, sveikatinimo ir apgyvendinimo paslaugas teikiančiame komplekse „Atostogų parkas“ kilo Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose. „Norėjome parodyti, kad mes Lietuvoje taip pat turime kuo pasidžiaugti taupant energiją ir kitus gamtos išteklius, tad įtikinome partnerius iš Švedijos ir Lenkijos atvykti būtent čia,“ – sako Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis. Anot V. Krolio, po šio pasiūlymo buvo nuspręsta vietoje numatyto mokymų tęsinio Danijoje, su gerąja žiedinės ekonomikos praktika susipažinti Lietuvoje.

Taikoma išmonė ir inovacijos tapo atradimu užsieniečiams

Poilsio ir sveikatinimo kompleksas „Atostogų parkas“ buvo pasirinktas kaip pavyzdys, naudojantis pačias naujausias technologijas. „Ekologija, antrinis žaliavų ir atsinaujinančių resursų naudojimas, be abejo, prisideda prie švaresnės aplinkos, kurioje mes visi gyvename. Tad rūpindamiesi tiek komplekso lankytojų, tiek ir savo darbuotojų gerove ir ateitimi, atsakingą vartojimą ir atliekų perdirbimą skatinančios žiedinės ekonomikos principus taikome ir sėkmingai plėtojame komplekso veikloje,“ – teigia „Atostogų parko“ direktorius Ričardas Jovaiša.

Konferencijos dalyviai iš Švedijos ir Lenkijos stebėjosi komplekse įdiegtomis naujovėmis ir paprastais, bet efektyviais buitiniais sprendimais antriniam žaliavų panaudojimui. Anot V. Krolio, Švedijos viešbučių atstovai buvo nustebinti ekologiją tausojančiais elementais: bechlore vandens valymo sistema, energiją taupančiais varikliais, itin didelį įspūdį paliko gydomojo purvo, geoterminio vandens panaudojimas pagal žiedinės ekonomikos principus. Dalyvius iš užsienio itin sužavėjo nuosekliai plėtojama gintaro tema pradedant geriamuoju vandeniu ir baigiant unikalia pirtimi. „Norėčiau pacituoti vienos iš projekto dalyvių – Švedijos Karlskronos universiteto mokslininkės Linos Lindell – atsiliepimą: „Atostogų parkas" yra fantastiškas, visi darbuotojai paslaugūs ir mandagūs, čia jautiesi saugus. Nepaisant visko, čia dar diegiami gamtą ir jos išteklius tausojantys žiedinės ekonomikos principai. Tiesiog neįtikėtina!,“ – gerais partnerių atsiliepimais po įvykusios konferencijos dalinosi V. Krolis.

Ekologiškumo pavyzdžių „Atostogų parke“ – ne vienas

„Atostogų parko“ kompleksas šiuo metu yra šildomas galingais biokatilais, naudojančiais biokurą, rengiamas ir naujas investicinis projektas galingų saulės kolektorių įrengimui, kurie visam kompleksui teiks ekologišką elektros energiją, o visus elektros variklius planuojama pakeisti modernesniais, naudojančiais dar mažiau energijos.

Aplinkos tarša mažinama atsakingai renkantis ir investuojant į inovacijas, leidžiančias mažinti aplinkos taršą ir resursų naudojimą iki minimumo. Čia jau sėkmingai veikia didelių investicijų pareikalavusi inovatyvi bechlorė šveicariška sistema DA-GEN. Ji tausoja ne tik gamtos išteklius, bet ir lankytojų sveikatą, šia sistema dezinfekuoto vandens kokybė prilygsta geriamam vandeniui. Pamažu DA-GEN sistema bus įrengta ir visuose likusiuose „Atostogų parko“ baseinuose.

Užsienio svečiams naujove tapo SPA ir sveikatinimo procedūroms naudojamo sapropelio purvo antrinis panaudojimas. Daugybe sveikatai naudingų mineralinių ir organinių junginių turtingas sapropelis po atliktos procedūros neišmetamas, o naudojamas kaip derlinga trąša gėlėms ir augalams.

„Mes Lietuvos pajūryje tikrai turime kuo didžiuotis ir ką parodyti, o sveikatinimo, poilsio ir ekologinio turizmo galimybes galime gerokai drąsiau pristatyti užsienyje, realiai pritraukiant užsienio turistų srautą, – sako V. Krolis. – Lietuvos verslas taiko žiedinės ekonomikos principus, tik tai ne visada pastebima, o patys dažnai esame pernelyg kuklūs ir deramai neįvertiname savo darbo ir pasiekimų. Džiugu, kad šiuos pasiekimus įvertina garbingi svečiai iš užsienio.“

Vasario 27-28 dienomis „Atostogų parke“ vyko Pietų Baltijos programos projekto „Cirtoinno“ mokymai apie energijos naudojimo efektyvumą ir aplinkosaugą plėtojant turizmo verslą. Juose dalyvavo tokie lektoriai kaip Roger Gunnarsson („Energikontor Sydost AB“, Švedija), Agnieszka Czaplicka-Kotas („Mineral and Energy Economy Research Institute of the Polish Academy of Sciences“, Lenkija), kiti mokslininkai, apie 20 turizmo sektoriaus atstovų iš Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos.

Atostogų parkas“ inovacijomis nustebino švedų ir lenkų mokslininkus

„Atostogų parkas“ buvo pasirinktas kaip gerasis pavyzdys svarbiame tarptautiniame projekte, kuriame buvo kalbama apie aplinkos taršos mažinimą, ekologiją ir atsinaujinančius išteklius. Poilsio ir sveikatinimo komplekso šildymui, procedūroms naudojami atsinaujinantys resursai: antrą gyvenimą atranda gydomųjų savybių turintis purvas sapropelis, tapdamas derlinga trąša komplekse auganties augalams, šildymui naudojamas biokuras, be chloro valomas kai kurių baseinų vanduo.

Į Lietuvą užsienio mokslininkus atviliojo smalsumas

Visuomenei vis dar naujus, bet visoje Europoje jau plačiai diskutuojamus žiedinės ekonomikos principus ir jų taikymą turizmo sektoriuje nagrinėjanti tarptautinė konferencija „Cirtoinno“ „Atostogų parke“ subūrė mokslininkus ir verslo atstovus iš Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos. Žiedinės ekonomikos tikslas yra pasiekti, kad atliekos taptų ištekliais, teigiama, kad būtina perdirbti arba pakartotinai panaudoti 100 proc. to, ką išmetame, kiekviena medžiaga tokiame cikle yra žaliava kažkam kitam pagaminti, o ne atlieka. Konferencijos „Cirtoinno“ metu aktyviai diskutuota, kaip siektina efektyviau perdirbti arba pakartotinai panaudoti atliekas, mažinti gamtos taršą.

Idėja surengti mokymus Lietuvoje, šalia Palangos veikiančiame SPA, sveikatinimo ir apgyvendinimo paslaugas teikiančiame komplekse „Atostogų parkas“ kilo Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose. „Norėjome parodyti, kad mes Lietuvoje taip pat turime kuo pasidžiaugti taupant energiją ir kitus gamtos išteklius, tad įtikinome partnerius iš Švedijos ir Lenkijos atvykti būtent čia,“ – sako Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis. Anot V. Krolio, po šio pasiūlymo buvo nuspręsta vietoje numatyto mokymų tęsinio Danijoje, su gerąja žiedinės ekonomikos praktika susipažinti Lietuvoje.

Taikoma išmonė ir inovacijos tapo atradimu užsieniečiams

Poilsio ir sveikatinimo kompleksas „Atostogų parkas“ buvo pasirinktas kaip pavyzdys, naudojantis pačias naujausias technologijas. „Ekologija, antrinis žaliavų ir atsinaujinančių resursų naudojimas, be abejo, prisideda prie švaresnės aplinkos, kurioje mes visi gyvename. Tad rūpindamiesi tiek komplekso lankytojų, tiek ir savo darbuotojų gerove ir ateitimi, atsakingą vartojimą ir atliekų perdirbimą skatinančios žiedinės ekonomikos principus taikome ir sėkmingai plėtojame komplekso veikloje,“ – teigia „Atostogų parko“ direktorius Ričardas Jovaiša.

Konferencijos dalyviai iš Švedijos ir Lenkijos stebėjosi komplekse įdiegtomis naujovėmis ir paprastais, bet efektyviais buitiniais sprendimais antriniam žaliavų panaudojimui. Anot V. Krolio, Švedijos viešbučių atstovai buvo nustebinti ekologiją tausojančiais elementais: bechlore vandens valymo sistema, energiją taupančiais varikliais, itin didelį įspūdį paliko gydomojo purvo, geoterminio vandens panaudojimas pagal žiedinės ekonomikos principus. Dalyvius iš užsienio itin sužavėjo nuosekliai plėtojama gintaro tema pradedant geriamuoju vandeniu ir baigiant unikalia pirtimi. „Norėčiau pacituoti vienos iš projekto dalyvių – Švedijos Karlskronos universiteto mokslininkės Linos Lindell – atsiliepimą: „Atostogų parkas" yra fantastiškas, visi darbuotojai paslaugūs ir mandagūs, čia jautiesi saugus. Nepaisant visko, čia dar diegiami gamtą ir jos išteklius tausojantys žiedinės ekonomikos principai. Tiesiog neįtikėtina!,“ – gerais partnerių atsiliepimais po įvykusios konferencijos dalinosi V. Krolis.

Ekologiškumo pavyzdžių „Atostogų parke“ – ne vienas

„Atostogų parko“ kompleksas šiuo metu yra šildomas galingais biokatilais, naudojančiais biokurą, rengiamas ir naujas investicinis projektas galingų saulės kolektorių įrengimui, kurie visam kompleksui teiks ekologišką elektros energiją, o visus elektros variklius planuojama pakeisti modernesniais, naudojančiais dar mažiau energijos.

Aplinkos tarša mažinama atsakingai renkantis ir investuojant į inovacijas, leidžiančias mažinti aplinkos taršą ir resursų naudojimą iki minimumo. Čia jau sėkmingai veikia didelių investicijų pareikalavusi inovatyvi bechlorė šveicariška sistema DA-GEN. Ji tausoja ne tik gamtos išteklius, bet ir lankytojų sveikatą, šia sistema dezinfekuoto vandens kokybė prilygsta geriamam vandeniui. Pamažu DA-GEN sistema bus įrengta ir visuose likusiuose „Atostogų parko“ baseinuose.

Užsienio svečiams naujove tapo SPA ir sveikatinimo procedūroms naudojamo sapropelio purvo antrinis panaudojimas. Daugybe sveikatai naudingų mineralinių ir organinių junginių turtingas sapropelis po atliktos procedūros neišmetamas, o naudojamas kaip derlinga trąša gėlėms ir augalams.

„Mes Lietuvos pajūryje tikrai turime kuo didžiuotis ir ką parodyti, o sveikatinimo, poilsio ir ekologinio turizmo galimybes galime gerokai drąsiau pristatyti užsienyje, realiai pritraukiant užsienio turistų srautą, – sako V. Krolis. – Lietuvos verslas taiko žiedinės ekonomikos principus, tik tai ne visada pastebima, o patys dažnai esame pernelyg kuklūs ir deramai neįvertiname savo darbo ir pasiekimų. Džiugu, kad šiuos pasiekimus įvertina garbingi svečiai iš užsienio.“

Vasario 27-28 dienomis „Atostogų parke“ vyko Pietų Baltijos programos projekto „Cirtoinno“ mokymai apie energijos naudojimo efektyvumą ir aplinkosaugą plėtojant turizmo verslą. Juose dalyvavo tokie lektoriai kaip Roger Gunnarsson („Energikontor Sydost AB“, Švedija), Agnieszka Czaplicka-Kotas („Mineral and Energy Economy Research Institute of the Polish Academy of Sciences“, Lenkija), kiti mokslininkai, apie 20 turizmo sektoriaus atstovų iš Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos.

 

Jūsų komentaras:

Chloras 2019-03-26 10:09 ([email protected] / IP: 88.119.253.240)
Kažkaip iki šiol nesijaučia tos bechlorės vandens valymo sistemos rezultatų. Praeitą sąvaitę teko apsilankyti, tai chloro garai taip akis sualergino, kad dar dabar lašinuosi į akis vaistukus. O vanduo drumstas, kaip kokioj baloj (įskaitant plaukimo baseiną)- tikrai labai nemaloniai nuteikė. Palangiškis baseinas daug švaresnis, o ir chloras mažiau jaučiasi.

Chloras 2019-03-26 10:08 ([email protected] / IP: 88.119.253.240)
Kažkaip iki šiol nesijaučia tos bechlorės vandens valymo sistemos rezultatų. Praeitą sąvaitę teko apsilankyti, tai chloro garai taip akis sualergino, kad dar dabar lašinuosi į akis vaistukus. O vanduo drumstas, kaip kokioj baloj (įskaitant plaukimo baseiną)- tikrai labai nemaloniai nuteikė. Palangiškis baseinas daug švaresnis, o ir chloras mažiau jaučiasi.

Taip pat skaitykite

Per pandemiją lietuviai ėmė graibstyte graibstyti būstus Palangoje, Šventojoje ir kitose pajūrio vietovėse. Sėkmė lydėjo ir Palangos NT projektus: „unikalus" titulą pelnė „Vanagupės parkas“, o šiuolaikiškiausio – „Vanagupės pušynas“.


Prie Palangos krantų pagauta itin reta giliavandenė keturūsė vėgėlė nustebino net mokslininkus.


Prasiplėtusiam „Gradiali“ pernai prireikė per 10 tūkst. kubų vandens daugiau ir per 2019 metus sunaudojęs apie 24,7 tūkst. kubų šis sveikatos centras tapo vandens pirkimo lyderis, kuris gerokai atitrūko 21 tūkst. kubų vandens ribos nepasiekusios "Palangos gintaro" sanatorijos bei "Palangos" viešbučių komplekso.


Jono Pirožniko, Palangos paplūdimio gelbėtojų vado, telefonas ir racija mūsų 15 minučių pokalbio metu vis pypsėdavo, skambėdavo. "Taip dirbu visą vasarą," - šyptelėjo J. Pirožnikas. "Jūs - Palangos, Lietuvos vasaros sostinės, premjeras," - jam atsakiau. Pagyręs visus savo gelbėtojus, Jonas "Palangos tiltui" prisipažino: "Vis tik labiausiai pasitikiu...


Palangos galerijoje "Ramybė" atidarytos dvi parodos: Šiuolaikinės autorinės juvelyrikos paroda "Simbiozė" ir tapybos paroda "Multivitaminai".


Jau šį penktadienį miestas taps dar gyvesnis - bus įjungtas muzikinis fontanas, fontanas miesto aikštėje prie parduotuvės "Maxima" ir fontanas Kastyčio ir Jūratės skvere. "Gegužės vidurys sutampa su kurorto sezono atidarymo švente. Nors jos šiemet dėl koronaviruso nebus, tačiau veikiantys fontanai yra miesto aktyviojo sezono ženklas ir...


Ketvirtadienį, balandžio 9 d., nuotoliniu būdu įvykusiame miesto savivaldybės Tarybos posėdyje Tarybos valdančiųjų konservatorių balsais Rima Narkienė, nebuvo patvirtinta Palangos lopšelio-darželio "Gintarėlis" direktore, nors anksčiau visi Tarybos komitetai balsavo už jos kandidatūrą. R. Narkienė "Palangos tiltui" sakė, kad toks Palangos Tarybos balsavimas dėl...


Laiškanešiai karantino metu turi labiau suktis: siuntų padaugėjo, be to, laiškanešiai į namus atneša ne tik mėgstamą leidinį, tačiau ir socialines išmokas, kai kam - ir pensijas. "Palangos tiltas" kalbėjosi su "Lietuvos pašto" Palangos skyriaus vadove Modesta Mėliūniene.


Žygimantas Šeštokas, "Palangos kuršiai" direktorius: "Komanda pradeda NKL sezoną gerai nusiteikusi" (visą interviu skaitykite laikraštyje "Palangos tiltas" kitą penktadienį).


„Atostogų parkas“ buvo pasirinktas kaip gerasis pavyzdys svarbiame tarptautiniame projekte, kuriame buvo kalbama apie aplinkos taršos mažinimą, ekologiją ir atsinaujinančius išteklius. Poilsio ir sveikatinimo komplekso šildymui, procedūroms naudojami atsinaujinantys resursai: antrą gyvenimą atranda gydomųjų savybių turintis purvas sapropelis, tapdamas derlinga...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius