R. Paksas: „Jei ne nauji apartamentai miestelio pakraštyje, Šventoji būtų tokia pat kaip sovietmečiu“

Europarlamentaras bei partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Rolandas Paksas prisipažįsta, kad stengiasi kiekvienais metais atkakti atostogų į pajūrį, kur šalia Šventojoje jis turi akį traukiančią sodybą. Šią vasarą buvęs prezidentas nesulaužė tradicijos: minant pedalus Šventosios mišku – toli nuo Briuselio ir net Vilniaus šurmulio – lengviau sudėlioti mintis. Šventosios svečias turi, kaip šachmatų lentoje, dėlioti politikos žaidimo partiją, kuri šiandien yra daug aiškesnė kitų partijų pirmininkams.
Ar spės iki Seimo rinkimų Konstitucinis teismas paskelbti savo verdiktą dėl R. Pakso dalyvavimo juose? Ar nugalės teisingumas bei demokratija ar...? Tai – klausimai, kurie nepaleido R. Pakso ir atostogaujant Šventojoje. Vengdami įtarimų dėl politinės agitacijos, tarėmės kalbėti tik apie politiko atostogas ir Palangą bei Šventąją, bet, R. Paksas šypsosi, kažin ar įmanoma jam „pabėgti“ nuo politikos.

Šventoji nuo sovietmečio mažai pasikeitė

Sodyboje šalia Šventosios atostogavęs politikas pastebi, kad Šventoji labai mažai pasikeitė nuo pat sovietmečio.
„Jei ne gražūs daugiaaukščiai apartamentai ir nameliai šiaudiniais stogais miestelio krašte („Elija“ ir „Kuršių kaimas“, – aut.), pasakyčiau, kad, ko gero, daugiau pasikeitimų ir nepastebiu“, – sako prezidentas. Jis priduria: „Bet, tiesą pasakius, į Šventosios centrą, net ir atostogaudamas, nedaug užklystu. Nuostabu būti toliau nuo bet kokio šurmulio – matyti tik jūrą, smėlį ir žuvėdras“, – sako europarlamentaras.
Palangoje, pašnekovas prisipažįsta, pasikeitimų išvydęs tik J. Basanavičiaus gatvėje.
„Gerai, kad pagaliau atstato kurhauzą, bet visi tie skudurai, pardavinėjami iki pat tilto, kurorto nepuošia“, – sako jis.
R. Paksas – be kitų pareigų, ir buvęs Vilniaus meras – teigia, kad ir Palangai, ir ypač Šventajai reikia tikrai gero „gaspadoriaus“.
„Tik tuomet matysime didelius ir aiškius pasikeitimus. Pasižiūrėkite: Neringa irgi prieš dvidešimt metų buvo apleista kaip Šventoji, bet itin energingas Neringos meras Stasys Mikelis prikėlė kurortą naujam gyvenimui. Ką gali veiklus vadovas, įrodo ir Druskininkų pavyzdys“, – sako jis.
Anot politiko, Palangos ir Šventosios reikšmė, deja, nėra reikiamai iki šiol įvertinta nei vietinės, nei centrinės valdžios.
„Net nereikia daug burti apie Palangos ateitį, užtektų maksimaliai išnaudoti, ką ji turi geriausia: saulę, jūrą ir smėlį“, – pabrėžia R. Paksas.
Jis sako, kad, gyvinant labiau Palangą, reikėtų žūtbūt į ją daugiau pritraukti skrydžių.
„Kai atskrendu į ją, niekada nematau daugiau nei vieno lėktuvo. Tai – blogai“, – sako politikas.
Europarlamentaras prisipažįsta esąs Palangos ir Šventosios patriotas, bet čia pasigendąs „elementarios“ infrastruktūros.
„Gal valdžios ketinimai ir geri, bet žmonės sprendžia apie Palangą ir net visą Lietuvą pagal tai, ką jie čia mato, viešėdami dieną ar savaitę“, – sako pašnekovas.

Lieka optimistas

„Man labai sunku dabar spėlioti, ar Konstitucinis teismas spės iki rinkimų išnagrinėti mano klausimą, ir koks bus jo sprendimas, bet gyvenime aš esu nepataisomas optimistas. Net kai teko palikti prezidentūrą 2004-ųjų balandį, tikėjausi, kad teisingumas bus atstatytas. Tik, prisipažinsiu, tikėjausi, kad tai įvyks gerokai greičiau. Pasirodo, klydau: tam prireikė net aštuonerių metų“, – sako R. Paksas. Jis priduria: „Mano optimizmas dėl greitesnio teisingumo atstatymo neišblėso net po Strasbūro teismo sprendimo, kai Seimas ėmė kaišioti pagalius į jo ratus“.
Politikas laukia rugpjūčio 23-osios – Juodojo kaspino dienos, daugumai žyminčios lietuvių trėmimo pradžią.
Bet R. Paksui ši diena bus itin svarbi dėl kai ko kito: Konstitucinis teismas spręs, ar Seimo sprendimas, kurį lydėjo Seimo narių grupės kreipimasis į Konstitucinį teismą, atitinka pačią Konstituciją.
„Ir, patikėkite, aš vėl esu optimistas: tikiu, kad nugalės sveikas protas, teisingumas. Kad galėsiu, kaip ir bet kuris kitas šalies pilietis, dalyvauti Seimo rinkimuose“, – sako R. Paksas.
Jis tvirtina, kad jį guodžia ir stiprina tėvų išmintis bei jų priminimas, kad sovietmečiu, jeigu pastatei šerį prieš sistemą, kiekvieną dėl to galėjo ne tik tanku, bet ir buldozeriu pervažiuoti.
„Vaizdžiai pasakyta? Bet patikėkite ir dabar, dvidešimt metų po Nepriklausomybės paskelbimo, matome beveik tą patį“, – teigia šilto ir šalto regėjęs politikas.
Kai prieš kelias savaites rumunai balsavo referendume dėl šalies prezidento nušalinimo (beje, referendumas neįvyko dėl nedidelio rinkėjų aktyvumo, – aut.), įvykiai Bukarešte R. Paksui priminė aštuonerių metų senumo įvykius, kai jis pats buvo nušalintas nuo prezidento pareigų.
„Man svarbiausia pasirodė tai, kad Rumunijoje pačiai tautai buvo suteikta teisė pasisakyti dėl savo prezidento. Jeigu mano pašalinimo organizatoriai būtų patikėję tokią teisę Lietuvos tautai, esu įsitikinęs, kad žmonės būtų balsavę prieš tokią iniciatyvą. Gaila, bet tuo aspektu, Rumunijoje yra daugiau demokratijos“, – įsitikinęs nušalintas prezidentas, kuris kovojo ir iškovojo teisę būti vadinamas prezidentu iki savo paskutinio atodūsio.

Džiugina partijos solidumas

Galbūt kitos dabartinės Seimo opozicijos partijos šiandien kartais susilaukia daugiau dėmesio, bet R. Paksas didžiuojasi, kad nepaisant ne visada palankaus dėmesio jam, partijos pirmininkui, partija Tvarka ir teisingumas yra solidi, turinti tvirtą stuburą politinių jėgų šalies politikos žemėlapyje.
„Mūsų pasiekimai visuose lygmenyse – labai geri. Be to, labai džiaugiuosi, kad atsiranda nemažai gabių, valstybiškai mąstančių jaunos kartos politikų“, – sako R. Paksas.
Kalbėdamas apie partijos kandidatą Pajūrio rinkimų apygardoje, Praną Norvilą, jis sako: „Pranas yra labai darbštus, sąžiningas žmogus, kuriam tik laiko stoka gali pakišti koją siekiant gerų rezultatų ateinančiuose rinkimuose“.
Jau galintis užmerktomis akimis vaikščioti Europos Parlamento koridoriais, europarlamentaras prisipažįsta, kad, leidus jam dalyvauti Seimo rinkimuose, palikti darbą Europos Parlamente (EP)  būtų mažumėlę gaila.
„Man labai patinka dirbti jame. Būkime sąžiningi: leidus pasirinkti, kur dirbti politikoje – Seime ar EP – 95 iš 100 mūsų krašto politikų sutiktų vykti į Briuselį. Dėl didesnių galimybių, materialinio intereso, globalesnių problemų, įdomumo. Tačiau man, kaip ir kiekvienam žmogui, svarbus dalykas yra teisingumo ir teisybės atkūrimas. Mano patirtis politikoje, tikiu, Lietuvai labai praverstų. Kaip nurodo Europos žmogaus teisių teismas, teisę būti renkamam į Seimą aš turiu“, – savo apsisprendimą kandidatuoti per parlamento rinkimus aiškina politikas.
Be to, anot jo, mūsų krašte nėra „labai daug žmonių“, kurie galėtų kvalifikuotai, valstybiškai spręsti valstybės reikalus.

Tautos valia – svarbiausia

Kalbėdamas apie Briuselio Europos viziją, politikas sako, kad Europos Parlamente yra dvi požiūrių stovyklos.
„Dalis europarlamentarų pasisako už Europą kaip vieną didelę federalinę valstybę. Su bendru biudžetu, armija, užsienio politika. Iš esmės tai atitiktų Jungtinių Amerikos Valstijų sandarą ir funkcionavimą. Bet nemažai politikų Briuselyje gina ir tautinio identiteto stiprinimo nacionalinėse šalyse idėjas. Aš priklausau pastariesiems“, – teigia R. Paksas.
Anot jo, partijos Tvarka ir teisingumas rinkimų programoje tautinio identiteto dalykams yra skiriama ypač daug dėmesio, bet R. Paksas teigia nenorįs, kad apie juos būtų šnekama rėksmingai, pilstant alyvą į nacionalizmo laužą.
Dėl Visagino atominės elektrinės R. Paksas sako, kad pasisako už atominę energetiką, bet primena savo poziciją, kurią gynė svarstant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimą: Ignalinos AE veikla turėjo būti pratęsta, nepasiduodant Europos Sąjungos reikalavimams.
„Dabar matome, kas atsitiko“, – reziumuoja jis.
Paklaustas, ar derėtų naujam Seimui atsižvelgti į žmonių nuomonę referendume dėl Visagino atominės elektrinės projekto, R. Paksas nė kiek neabejoja būtinybe tai padaryti:
„Į tautos valią, išreikštą  ir patariamajame referendume, turi būti atsižvelgta priimant tolimesnius sprendimus. Bet, gaila, kad Lietuvos politikams pritrūko valios paskelbti privalomą referendumą“, – sako politikas.