Reinoldas Liaudanskas: „Ne veltui sakoma, kad gyvena kaip du balandėliai”

Reinoldas Liaudanskas: „Ne veltui sakoma, kad gyvena kaip du balandėliai”

Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015 12 03

Balandžiai paprastai sukelia daug įvairių minčių. Tai – ir taikos, ir meilės, ir pašto simbolis, o per šventes į dangų kylantys šie gražūs sparnuočiai tikriausiai nepalieka abejingų. Palangos balandininkų klubo pirmininkas Reinoldas Liaudanskas teigė su šiais gražuoliais paukščiais draugaujantis jau ne vienerius metus. „Tai labai gražus ir mielas sutvėrimas. Jie yra ramūs, neagresyvūs paukščiai, paprastai gyvenantys porose, kurias sudaro labai ilgam. Poroje vienas kitu rūpinasi, gražiai vaikus augina – ne veltui sakoma, kad gyvena kaip du balandėliai“, – pasigėrėjimo neslėpė balandžių augintojas.

Pristatė Europai
Grupelė Lietuvos balandžių augintojų neseniai grįžo iš Prancūzijos. Metz mieste vyko 28-oji Europos naminių paukščių, triušių, jūrų kiaulyčių, balandžių ir egzotinių paukštelių paroda. Kalbėdamas apie šią parodą, R. Liaudanskas neslėpė džiaugsmo. O džiaugtis tikrai yra kuo. „Šiame renginyje dalyvavo dvidešimt keturios Europos šalys, kaip pilnateisiai nariai dalyvavo ir Lietuvos balandininkai. Parodoje dalyvavo 40 tūkst. įvairių gyvūnų. Mes parvežėme į Lietuvą keturis Europos čempionus. Europos čempionais tapo šie balandžiai: Klaipėdos aukštaskraidis (E. Nicys), Aukštaitijos burbulis (A. Grigaliūnas), Budapešto trumpasnapiai (V. Keraitis), Lietuvos šarkelė (G. Stulgaitis). Taip pat labai gerai ar ypatingai gerai buvo įvertinti ir daugelis šių ir kitų veislių karvelių. Visos lietuviškos balandžių veislės pripažintos Europos mastu. Tokio pripažinimo nesitikėjome“, – kalbėjo Palangos balandininkų klubo pirmininkas.
Pasak R. Liaudansko, dalyvavimo parodoje tikslas buvo pirmą kartą pristatyti lietuviškas balandžių veisles Europai, siekiant, kad jie būtų pripažinti – tai suteiktų galimybę Lietuvos balandininkams su pripažintųjų veislių sparnuočiais ateityje dalyvauti balandžių parodose.

Vertino ir Lietuvos teisėjas
Parodoje dalyvavusius gyvūnus vertino įvairių šalių teisėjai. R. Liaudanskas neslėpė pasididžiavimo, kad čia buvo ir mūsų šalies atstovas. „Trumpasnapius balandžius vertino kvalifikuotas teisėjas iš Lietuvos S. Patkauskas. Šis balandžių teisėjas turi tarptautinės klasės sertifikatą, ir jį pakvietė dalyvauti vertinant balandžius“, – kalbėjo balandininkas.
Pašnekovas neslėpė, jog pasirengti šiam reikšmingam įvykiui prireikė nemažai laiko. „Ruoštis pradėta jau prieš kokius metus. Reikėjo paruošti sertifikatus, fotografuoti balandžius. Tikrai prireikė laiko“, – kalbėjo R. Liaudanskas.
Dalyvavimas parodoje pareikalavo ir nemažų piniginių investicijų. „Už paramą esu dėkingas Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui ir jo direktorei L. Anužienei, taip pat Šv. Ignaco Lojolos kolegijos kolektyvui bei direktoriui A. Anužiui. Ir, be abejo, už paramą noriu padėkoti Lietuvos dekoratyvinių balandžių augintojų asociacijai ir jos prezidentui R. Naruševičiui. Taip pat esu dėkingas visiems Lietuvos balandininkams, kurie leido savo balandžius vežti į parodą“, – sakė pašnekovas.

Kelionę ištvėrė puikiai
Kelionė į Prancūziją – nemažas iššūkis sparnuočiams, tačiau R. Liaudanskas džiaugėsi, kad būsimieji čempionai ir kiti į parodą vežti Lietuvos karveliai kelionę ištvėrė puikiai. „Yra specialūs narveliai, kad kelionės metu balandžiai jaustųsi saugiai. Papildomų skiepų paukščiams neprireikė, tik, aišku, vežami buvo sveiki, prieš tai vakcinuoti karveliai. Mūsų paukščiai kelionę atlaikė puikiai, – pasakojo balandininkas ir pridūrė, jog kelionės metu veterinaro neprireikė. – Mes patys juk važiuojame. Pakeliui ir sustojame, pažiūrime, kad jiems nepritrūktų oro. Nors važiavome dvidešimt keturias valandas, tačiau kelionę atlaikė visi“.
Vis dėlto sparnuočiams kelionė nėra maloni pramoga. „Aišku, stresas jaučiasi – kur balandinėje, o kur tamsoje patalpintus veža, tačiau paukščiai prie to pripranta. Atvežus balandžius, dvi dienas vyko vertinimas. Yra tam tikri standartai, ir teisėjai vertina balandžių spalvą, akis, plunksnuotumą ir kita – žiūri, ar viskas atitinka standartus. O po to vyko apdovanojimai tiems, kurių balandžiai surinko daugiausia balų“, – pasakojo parodos dalyvis.
Balandininkas sakė, jog esant parodoje jau nereikia rūpintis balandžių priežiūra – visa tai suteikiama už atitinkamą mokestį. „Už lesalą, narvelį sumokame parodoje ir balandžiai viską gauna – ten priežiūra rūpintis jau nereikia“, – kalbėjo pašnekovas.

Visada grįžta namo
Kalbai pakrypus apie šventes puošiančius į dangų kylančius sparnuočius, balandininkas teigė, jog tam paprastai naudojami sportiniai pašto balandžiai. „Jie turi labai išvystytą savybę grįžti namo iš bet kokio atstumo – net ir iš tūkstančio kilometrų. Pašto balandžių yra aštresnė klausa negu žmonių, todėl jie geba girdėti garsus, kurių žmogus negirdi“, – pasakojo balandžių augintojas.
Stebina ir kitų rūšių balandžių išskirtiniai sugebėjimai. „Pavyzdžiui, aukštaskraidžių skridimo nesustojus rekordas – dvidešimt dvi valandos. Jie gali skristi ir dieną, ir naktį. Kryptį nustato pagal saulę, taip pat jaučia žemės magnetinį lauką. Yra apie septyni šimtai skirtingų balandžių veislių – jos išvestos dėl ypatingų gebėjimų arba dėl išskirtinės išvaizdos. Balandžiukas išsirita iš kiaušinio po 17-18 dienų, o praėjus 25-28 dienoms jau sugeba skraidyti. Šiaip balandis gyvena apie penkiolika metų, tačiau seniausias balandis išgyveno net dvidešimt dvejus metus“, – stebino balandžių augintojas.
Tačiau, nors gamta kai kurias balandžių rūšis apdovanojo išskirtiniu gebėjimu sugrįžti namo, kartais čia pasitaiko nesėkmių. „Kartais būna, kad paleisti balandžiai namo negrįžta: vanagai sudrasko, patenka į magnetines audras – visko būna. Vieno mano kolegos iš aštuoniasdešimt penkių grįžo tik penki – juos leido iš Berlyno, kažkur Lenkijoje jie pateko į magnetinę audrą ir paklydo“, – pasakojo R. Liaudanskas.
Pasiteiravus, kiek vidutiniškai kainuoja veislinis karvelis, balandininkas sakė, jog tai priklauso nuo sparnuočio veislės. „Kainos – nuo šimto iki keliasdešimt tūkstančių eurų. Priklauso nuo to, koks jis yra, ar jis greičiausiai grįžta. Yra sportiniai pašto, dekoratyviniai, mėsiniai, aukštaskraidžiai – kiekviena veislė turi savo kainą“, – kalbėjo pašnekovas.

Augina aukštaskraidžius
Pasak pašnekovo, kiekvienas balandžių augintojas pasirenka, kokios veislės balandžius jis nori auginti. Pats R. Liaudanskas augina aukštaskraidžius. „Jie aukštai kyla – iki aštuonių šimtų metrų ar net kilometro aukščio. Klaipėdos aukštaskraidžiai išvesti devynioliktame amžiuje Mažojoje Lietuvoje. Jie daugiausia paplitę pajūrio zonoje. Ši veislė įtraukta į nykstančių sąrašą, todėl norėtųsi tą veislę išsaugoti, populiarinti, – kalbėjo balandininkas ir pasidžiaugė, jog Prancūzijoje vykusioje parodoje šios veislės balandis tapo Europos čempionu. – Klaipėdos aukštaskraidžius ten eksponavo net devyni balandžių augintojai: E. Nicio balandis tapo Europos čempionu, taip pat dalyvavo R. Chmeliausko, A. Baniulio, S. Patkausko, A. Januškos, E. Tamušausko, K. Kiguolio, A. Dražbos ir mano balandžiai. Iš viso devyni balandininkai vežė į parodą, regis, trisdešimt aštuonis šios veislės balandžius – tai labai didelė kolekcija“.
Pasmalsavus, kas lėmė būtent tokį pasirinkimą, balandininkas sakė: „Nuo septyniolikos metų draugauju su balandžiais. Tuo metu, kai pradėjau, aukštaskraidžiai Palangos mieste buvo viena iš populiariausių veislių“.
Kalbėdamas apie savo augintinius, balandininkas pasakojo, jog ne tik besirūpinantis jau suaugusiais paukščiais. „Ir veisiu. Yra veislinės poros. Su balandžiais dalyvauju parodose“, – kalbėjo pašnekovas.
Šiuo metu artimiausiuose balandininko planuose – gruodžio 5 d. Palangos moksleivių klube vyksianti aštuntoji Klaipėdos aukštaskraidžių ir pirmoji Lietuvos figūrinių balandžių paroda.

Mielas sutvėrimas
R. Liaudanskas pasakojo nuo vaikystės domėjęsis gėlėmis, įvairiais augalais, auginęs triušius. Paklausus, kodėl šiandien augina ir veisia karvelius, o ne kitokius gyvūnus, balandininkas neslėpė susižavėjimo pasirinktais sparnuočiais: „Tai labai gražus ir mielas sutvėrimas. Jie yra ramūs, neagresyvūs paukščiai, paprastai gyvenantys porose, kurias sudaro labai ilgam – nebent koks vanagas nukerta vieną kurį. Poroje vienas kitu rūpinasi, gražiai vaikus augina – ne veltui sakoma, kad gyvena kaip du balandėliai. Būna ir išimčių, bet dažniausiai gyvena porose ir būna ištikimi“. Pasak balandininko, jei vienas iš poroje gyvenančių paukščių žūsta, likusysis liūdi, todėl šeimininkas stengiasi surasti jam kitą partnerį. „Kai jau surandi antrą pusę, balandžiui vėl prasideda kitoks gyvenimas – čia kaip ir žmonėms: jei gyveni santarvėje, viskas gerai, o jei kažko nerandi, kažko gyvenime trūksta“, – paralelę tarp sparnuočių ir žmonių išvedė balandžių augintojas.
Globojami karveliai atpažįsta savo šeimininkus, juos prisileidžia arti, o pirmą kartą matomą žmogų šie paukščiai vertina, skrenda nuo jo tolyn, arti neprisileidžia. „Man ant rankų netupia, tačiau jei balandžiuką nuo pirmų dienų pratinsi, lesinsi, tada jis tūps ant rankų – kaip cirke. Viskas priklauso nuo prijaukinimo, tačiau maniškiai netupia. Juos irgi galima būtų prijaukinti, tačiau tai daryti reikia nuo mažens“, – atskleidė pašnekovas.

Padeda sukti lizdą
Tikriausiai ne vienam teko girdėti, jog balandžio lizdas – nei šioks, nei toks: padėtos vos kelios šakelės. Ši karvelių ypatybė pajuokiama net mūsų tautosakoje. „Taip jau jie sutverti, kad lizdą neša, bet tas jų lizdas būna retas. Balandininkas pats padeda gatavą lizdą, šiaudų įdeda – balandis ir pats gali atnešti kokį šapelį, bet balandininkas palengvina jam šį darbą. Padedi jiems, atneši tų šiaudų, tada balandžiai juos pasitvarko. Nėra taip, kad patys visai nesirūpintų lizdu – išleidus į kiemą, paprastai patinas ir neša jau kokį šapelį“, – pasakojo balandininkas.
Mažas, vos išsiritęs iš kiaušinio balandukas būna dar neapsiplunksnavęs ir, pasak pašnekovo, labai negražus. „Per mėnesį laiko jis virsta gražiu paukščiu, plunksnuotu“, – sakė R. Liaudanskas.
Veisiant balandžius, kaip ir auginant kitą gyvūną, neišvengiamai tenka susitaikyti su augintinių netektimi. „Mažesnis prieraišumas negu prie šuns, bet, aišku, praradus gerą balandį, gaila. Ypač jei balandis retesnės veislės, tai yra nuostolis“, – teigė balandžių augintojas.
Balandžių veisimas ir auginimas nėra pagrindinis R. Liaudansko užsiėmimas. „Dirbu su landšaftu, želdynais. Esu baigęs Žemės ūkio universiteto Miškų inžinerinį fakultetą. Esu Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys, taip pat fotografuoju, o balandžiai yra kaip hobis – iš jų koks pragyvenimas gali būti“, – atviravo pašnekovas.

Trumpai:
Gimė Palangoje.
Zodiako ženklas – Liūtas.
Laisvalaikio pomėgiai: „Ir piešimas, ir fotografavimas, ir balandžiai“.
Principas, kuriuo vadovaujasi gyvenime: „Viską stengiuosi vertinti blaiviai, žiūrėti pagal situaciją“.
Apie Palangą: „Visų pirma, tai mano gimtas miestas. Čia gimiau, čia augau, baigiau mokyklą, čia dirbu. Džiaugiuosi, kad parodomis, kuriose dalyvauju, garsinu Palangą“.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



zita 2019-06-10 14:25 (rsszitas177@gmail.com / IP: 88.119.33.247)
pas mus atskrido balandis ,jaukus,su ziedu,skubiai paskambinkit. tel 867128273

Taip pat skaitykite

Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius