Rusai rado spragą – apeidami įstatymus Lietuvos pajūryje superka žemę

***, 2019 09 29

Seimo nariai žada aiškintis, ar trečiųjų šalių piliečiai masiškai naudojasi įstatymo spraga ir pajūryje, Palangoje, neteisėtai supirkinėja žemes. Pagal įstatymą, trečiųjų šalių piliečiams žemės pajūryje įsigyti negalima, tačiau neslepiama, kad dažniausiai rusai Lietuvoje kuria fiktyvias įmones ir per jas perka sklypus.

Kaip praneša „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Reporteris“, anot kai kurių Seimo narių, tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Nekilnojamojo turto ekspertai sako: žemės sklypai pajūryje – vieni brangiausių ir paklausiausių šalyje, tačiau juos pagal įstatymą įsigyti gali ne visi. Konstitucija ir Žemės įsigijimo įstatymas draudžia pirkti žemes vadinamųjų trečiųjų šalių asmenims.

Tačiau praktika rodo, kad apeiti draudimus nesudėtinga – žemės sklypus Lietuvos pajūryje Rusijos ir Baltarusijos piliečiai ne kartą įsigijo mūsų šalyje įkurdami įmones.

„Buvo galimybė steigti fiktyvią uždarą akcinę bendrovę, nustatyti ratą veikiančių asmenų ir tos bendrovės vardu buvo galima įsigyti žemės sklypą. Lietuvoje registruota įmonė galėdavo turėti teisę į žemės sklypą, – aiškino nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas. – Prieš kelerius metus, kilus skandalui, teisėsauga ėmėsi tirti tokius žemės įsigijimo sandorius. Vėliau teismai panaikino kelias pirkimo ir pardavimo sutartis ir per įmones pirkti sklypai iš rusų buvo atimti“.

Kaip aiškino Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Ignė Rotautaitė, visų atliktų tyrimų vienintelių įmonių akcininkai yra Rusijos Federacijos piliečiai, o įmonės neužsiima tokia ūkine veikla, kuriai būtų reikalingas įsigytas žemės sklypas. Tad visais penkiais atvejais teismas pardavimo sandorius pripažino apsimestiniais, nes jie buvo sudaryti ne su tikrąja šalimi, t. y. Rusijos Federacijos piliečiu, bet su statytiniu asmeniu ar įmone.

Sudaryti dalį tokių sandorių Rusijos piliečiams padėjo Palangos nekilnojamojo turto agentūra „Rolijona“. Jos vadovė Ona Mackevičienė tvirtino tebuvusi tarpininkė sudarant pirkimo ir pardavimo sutartis. „Nei viena agentūra Lietuvoje nėra atsakinga už šituos pirkinius. Tai Teisingumo ministerija, kuriai priklauso notarai. Ir notarai atsako už šituos veiksmus“, – įrodinėjo O.Mackevičienė. 

Žemės sklypai pajūryje – vieni brangiausių ir paklausiausių šalyje, tačiau juos pagal įstatymą įsigyti gali ne visi. Nors apie įstatymo landą parlamentarai žino, tačiau jos lopyti neskuba. Sako, labiau kontroliuoti fiktyvius sandorius turi teisėsauga. „Jeigu trečiųjų valstybių piliečiai įsisteigia ar nusiperka uždarąją akcinę bendrovę, tai faktiškai tampa jų nuosavybe. Jos yra de facto fiktyvios, realiai nieko neveikia. Tik kad jos veikia – prokurorai turi būti aktyvesni“, – mano Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas.

Anot parlamentarų, žemės sklypus superkantys trečiųjų šalių piliečiai gali ne tik legalizuoti nešvarius pinigus, bet ir kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Taip pat skaitykite: Būsto ir žemės pardavimo rinkoje dedasi seniai regėti dalykai: įvardijo priežastis Didžiausi žemių pirkimo sandoriai: už jas paklotos sumos dabar atrodo juokingai „Jeigu tie verslininkai, kurie per visokias schemas ateina į Lietuvą, superka žemes, ir jeigu jie yra artimesniame ar tolimesniame prezidento Vladimiro Putino lojalių verslininkų sąraše, o galbūt net prisidėję prie imperialistinių avantiūrų, natūralu, kad įsikūrę čia jie gali daryti tam tikrą įtaką ir mums“, – svarstė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Išeina taip, kad įsigis žemę, kur paskui lietuviai toje vietovėje jausis svečiai“, – pridėjo J.Sabatauskas. Dalis Seimo narių žada aiškintis, ar toks žemės pirkimas pajūryje nepaisant ribojimų yra sistemingas. Paaiškėjus, kad trečiųjų šalių gyventojai pajūrio žemes masiškai superka pasinaudodami landomis įstatymuose, juos žadama griežtinti.

lrytas.lt


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Seimo nariai žada aiškintis, ar trečiųjų šalių piliečiai masiškai naudojasi įstatymo spraga ir pajūryje, Palangoje, neteisėtai supirkinėja žemes. Pagal įstatymą, trečiųjų šalių piliečiams žemės pajūryje įsigyti negalima, tačiau neslepiama, kad dažniausiai rusai Lietuvoje kuria fiktyvias įmones ir per jas perka sklypus.


Įstatymų spragos: rusai perka prabangų turtą Palangoje

"Palangos tilto" informacija, 2019 09 08 | Rubrika: Miestas

Nekilnojamojo turto agentūros džiūgauja, jog pajūrio kurortuose brangiausią parduodamą turtą šluoja rusai ir baltarusiai. Tačiau kokiu būdu jie perka prabangius namus ir sklypus, jei Lietuvoje draudžiama pardavinėti žemę ne ES piliečiams? Panašu, jog gali būti apeinama ir kita Konstitucijos nuostata, kuri draudžia apskritai užsieniečiams įsigyti žemę kurortuose.  


Akcija „Saugus poilsis pajūryje“ – vėl Palangoje

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro inf., 2016 07 04 | Rubrika: Sveikata

Visą liepą Palangoje vyks akcija „Saugus poilsis pajūryje“, kurios tikslas – priminti poilsiautojams, kaip saugiai elgtis prie vandens bei saulėkaitoje, kad poilsis taptų saugus ir visavertis. Akciją jau ne pirmus metus organizuoja Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras.


Ar esate kada pamąstę, kaip norėtumėte būti išlydėti amžinojo poilsio – rinktumėtės tradicinį laidojimo būdą – į žemę, o gal kremavimą – palaikus sudeginti ir pelenų dėžutę įdėti į nišą kolumbariume? Argumentams, kad žemė tampa labai brangi ir tradicinės kapinės negali būti plečiamos beatodairiškai, mažytė pelenų urna kolumbariume atrodo kaip...


Iki savivaldybių tarybų rinkimų liko šiek tiek mažiau nei trys mėnesiai. Kad rinkimai būtų skaidrūs ir išvengta balsų pirkimo bei kitų pažeidimų, vakar Palangos miesto savivaldybės Tarybos posėdžių salėje su miesto vadovais, meru Šarūnu Vaitkumi ir vicemeru Sauliu Sime, kitais Tarybos nariais, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku Virgilijumi ir jos nariais susitiko...


Regis, dar vakar palangiškis Alfredas Pumpulis skubėjo į Palangos senąją gimnaziją, o po pamokų ar pertraukas atskuosdavo į „Palangos tilto“ redakciją. Po abitūros, kitaip nei nemažai kitų jo bendraklasių, Alfredas nepakėlė sparnų į užsienį, o liko pajūryje, įsitikinęs, kad, kryptingai ir daug dirbant, sėkmės paukštį galima prisijaukinti ir gimtoje žemėje. Jis jau...


Aukso gyslą veikėjas rado pajūrio žemėje  2

Alvydas ZIABKUS, "Lietuvos rytas", 2012 04 16 | Rubrika: Miestas

11  milijonų litų. Tokią sumą prokurorai siekia priteisti iš buvusio Palangos tarybos nario Vaido Šimaičio, kuris praturtėjo parduodamas valstybei turėjusius priklausyti žemės sklypus pajūryje. Daugiau kaip 210 mln. litų turtą prieš kelerius metus deklaravęs ir turtingiausiu šalies politiku tuomet pripažintas buvęs Palangos savivaldybės tarybos narys...


Naujuosius Drakono metus norintys pasitikti pajūryje tautiečiai turėtų suskubti. Žmonės vis aktyviau domisi mūsų kurorte siūloma naujametine programa ir vietas kavinėse bei viešbučiuose užsisako jau dabar.


Visokiausi niekučiai, pradedant statulėlėmis, baigiant tūkstančio litų vertės gintariniais karoliais, derybos dėl kelių centų, vagystės. J.Basanavičiaus gatvėje ar šalia jos prekiaujantiems smulkiesiems verslininkams tai yra įprasta rutina. Šiems žmonėms nebaisus joks lietus ar uraganas. Suvenyrų pardavinėjimas jiems dažniausiai yra vienintelis pajamų šaltinis.


Savivaldybės meras Š. Vaitkus, administracijos direktorė A. Kilijonienė ir skyrių vedėjai praleido ne vieną vakarą kurpdami galimą darbotvarkę liepos 12-ąją Palangoje įvyksiančiam Vyriausybės išvažiuojamajam posėdžiui kurorto klausimams spręsti. Miesto valdžia patvirtino 16 klausimų, kuriuos norėtų svarstyti kartu su šalies ministrų kabinetu. Tiesa, jų gali sumažėti, jei premjeras ir...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius