UAB „Palangos renginiai“ direktorius Dovydas Bajoras.

UAB „Palangos renginiai“ direktorius Dovydas Bajoras.

Rusijos estrados įžymybės liaupsės Koncertų salei, kuriai vis dar trūksta aukštesnės pavaros

Linas JEGELEVIČIUS, 2016 08 01

Praėjusią savaitę koncertą sausakimšoje Palangos koncertų salėje surengęs vienas populiariausių Rusijos dainininkų Grigorijus Lepsas negailėjo liaupsių naujausiam Palangos kultūros statiniui. „Prieš koncertą, po garso patikrinimo, jis salės akustiką pavadino „šokoladu“, o garso operatorius jam linktelėjo galva: „Viskas kaip muziejuje“, – prisiminė susitikimą užkulisiuose su žvaigžde savivaldybės įmonės UAB „Palangos renginiai“ direktorius Dovydas Bajoras. Ir nors savivaldybė tikina, kad salė, ir be koncesininko, sėkmingai išnaudojama, o į savivaldybės kišenę už jos nuomą jau šiemet „įbyrėjo“ arti 100 tūkstančių eurų, D. Bajoras, kuris yra žinomas renginių organizatorius ir renginių įrangos nuomos verslo savininkas, prisipažįsta: „Salė būtų žymiai geriau panaudojama, jeigu būtų koncesininkas“.


– Dovydai, Grigorijaus Lepso koncertą Koncertų salėje vadini vienu geriausiu ir ryškiausiu renginiu nuo salės atidarymo. Kodėl?
– Vienareikšmiškai – taip. Tai, be abejonės, buvo komerciškai sėkmingiausias renginys. Buvo parduoti absoliučiai visi bilietai ir jie buvo nepigūs. Mano žiniomis, brangesnių bilietų į iki šiol salėje vykusius renginius nebuvo. Svarbiausia, žiūrovai buvo labai patenkinti: per paskutines keturias dainas visi plojo atsistoję. Tai daug ką pasako.
Renginį vertinau ir iš profesionalios pusės: jį su garsu ir šviesa organizavo mano geri bičiuliai, kai kurių patarimų dėl renginio techninės dalies jie teiravosi ir manęs. Aš pasiūliau renginio organizatoriui „Bravo Events“ padaryti didelius neoninius reklamos plakatus ant fasado – jie tokiu pasiūlymu pasinaudojo.
– Miesto savivaldybės vadovai teigia, kad nors Koncertų salė neturi koncesininko, tai netrukdo savivaldybei jos panaudoti pilnai ir jau iki šiol sulaukti nemenkų pajamų už salės nuomą – apie 100 tūkst. eurų. Ar pritari tokiai savo darbdavio nuomonei?
– Ne, nepritariu. Nereikia savęs apgaudinėti: kai bus koncesininkas, jis salę išnaudos 110 procentų, dabar ji išnaudojama, pasakykime, ne pačia aukščiausia pavara. Salės potencialą puikiai atskleidė Grigorijaus Lepso koncertas. Didelės sėkmės tikimasi ir ateinantį savaitgalį, kai salėje vyks Giacomo Puccini „Bohema“ festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ (Giacomo Puccini „Bohema“ – 4 veiksmų opera, libreto autoriai: Giuseppe Giacosa, Luigi Illica, režisierė – Dalia Ibelhauptaitė, režisierius statytojas – Gediminas Šeduikis, dirigentas – Vladimiras Ponkinas, scenografas – Dick Bird – aut.) Taigi salės „mašina“ juda, bet ne aukščiausia pavara.
– Jau trečią mėnesį vadovauji savivaldybės įmonei „Palangos renginiai“, kuriai, teigiama, ir buvo vietos valdžios numatyta dalyvauti koncesijos konkurse, jį laimėti ir rengti renginius salėje. Kaip sekasi įmonei? Jūsų bendrovės bandymas dalyvauti koncesijos konkurse sulaukė kito dalyvio atsako – pareiškimo teismui drausti „Palangos renginiams“ dalyvauti tolesniuose koncesijos konkursuose...
– Įmonė turi savų planų, taip pat ir organizuoti renginius Koncertų salėje gruodžio mėnesį. Esame apie tai kalbėję su Merūnu ir Andželika Cholina (ji vadovauja savo vardo šokio teatrui – aut.), kitų atlikėjų dėl konkurencinių dalykų nenorėčiau kol kas įvardinti. Esmė ta, kad norint su jais ką nors jau dabar sutarti ir užsitikrinti jų atvykimą, reikia jiems mokėti avansą, taip pat užsakyti reklamą. Deja, kol kas mūsų įmonėje pinigų tam nėra.
– Ar „Palangos renginiai“ dirba be jokio biudžeto?
– Iš esmės taip. Sieksime pinigų pasiskolinti artimoje ateityje. Žinoma, jeigu pavyks.
– Liepos mėnesio pradžioje, ne be tavo nemažų pastangų, įvyko „Palangos renginiai“ stebėtojų tarybos susirinkimas. Neabejoju, bandei atkreipti jos dėmesį į įmonės reikalus. Kokios sulaukei reakcijos?
– Taip, apie problemas kalbėjau atvirai. Neturiu su savimi susirinkimo protokolų, tad nenoriu komentuoti. Galiu pasakyti, kad stebėtojų taryba nusprendė kreiptis į savivaldybės Tarybą, kaip įmonės akcininką. Sprendimo projektai dėl UAB „Palangos renginiai“ turėtų būti parengti savivaldybės Tarybos rugpjūčio posėdžiui. Tarp jų ir toks, kuris perduotų kai kuriuos miesto kultūros objektus „Palangos renginiams“. Buvo kalbama apie Kurhauzo salę, „Kupetą“. Taryba spręs, ar kultūrininkai turėtų užsiimti kurorto kultūra, o kultūros objektų vadyba – vadybininkai.
– Ar tokiam galimam sprendimui pritaria Palangos kultūros ir jaunimo centras (PKJC)?
– Mes apie tai esame šiek tiek diskutavę su naujuoju centro direktoriumi (Artūru Butkumi – aut.). Mano akimis, jis labai puikiai tvarkosi su savo pareigomis, juolab, kad jis buvo „įsviestas“ į Palangą prieš pat vasaros sezoną. Sakau atvirai: palaikome su juo labai kolegiškus, šiltus santykius.
Suprantama, kad jis norėtų, jog Palangos kultūros ir jaunimo centras ir toliau prižiūrėtų Kurhauzo salę. Bet tegul apsisprendžia miesto Taryba.
– „Palangos renginiams“ perėmus Kurhauzo salę ir „Kupetą“, PKJC netektų ženklios dalies pajamų. Į kur tai veda, aišku...
– Reikėtų sakyti, kad centras netektų dalies lėšų, nes netektų galimybės surinkti specialių lėšų. Mano nuomone, jeigu centrui yra specialių lėšų poreikis, jas jis turėtų gauti iš miesto, o ne salių nuomos. Nėra gerai, jeigu jos pirmiausia būtų surenkamos, o paskui būtų galvojama, kaip jas panaudoti.
– Negirdėjau, kad PKJC būtų surengęs daug renginių Koncertų salėje...
– Mano žiniomis, vyksta aiškinimasis, ar savivaldybė, jos įmonė gali gauti pajamų pati iš komercinės veiklos – tai yra bilietų pardavimų, ne tik nuomos. Yra būgštavimų, kad tokia komercinė veikla gali kirstis su Lietuvos verslo paramos agentūros reikalavimais. Detalių reikia klausti savivaldybės.
– Dovydai, esi žinomas renginių organizatorius, asmeniškai pažįsti didžiuosius sektoriaus žaidėjus. Pasakyk atvirai: ar realu rasti koncesininką, kuris priimtų ir dirbtų pagal Palangos miesto savivaldybės nustatytas taisykles, tarp jų – ir mokėti per metus šiek tiek daugiau 250 tūkstančių eurų už salę ir paskolą jai?
– Kol kas manau, kad realu, bet viską parodys ateitis. Jeigu koncesininkui pavyktų pritraukti tokių gerų įsimintinų renginių kaip Grigorijaus Lepso koncertas, pavyzdžiui, 30 per metus, tai matematika paprasta: už vieną tokį renginį organizatorius dabar savivaldybei sumokėjo 8000 eurų. Vadinasi, už 30 renginių būtų gauta 240 tūkstančių eurų, praktiškai visas koncesijos mokestis. Už pajamas iš likusių renginių būtų galima išlaikyti pastatą, personalą, administraciją ir panašiai.
– Kad jau dukart koncesijos konkursas neįvyko, siunčia signalą, jog savivaldybės iškelta kartelė yra per aukštai. Ar sutinki?
– Išties taip. Nė vienoje kitoje šalies savivaldybėje tokios situacijos, kokia yra Palangoje, nėra buvę. Tai yra, visuose kituose miestuose pačios savivaldybės moka koncesininkams, o ne priešingai. Vilniaus miesto savivaldybė „Siemens“ arenos koncesininkui, mano žiniomis, mokėjo milijonus litų. Šiaulių ir Panevėžio savivaldybės taip pat moka pakankamai dideles sumas salių koncesininkams. Mažiausiai, man atrodo, moka – tik simbolinį litą – Klaipėdos miesto savivaldybė už „Švyturio“ areną. Galbūt Palanga bus pirmoji šalyje, kuri gaus pinigų už savo koncertų salės nuomą. Palangoje savivaldybė, kitaip nei kitur, sugeba išnuomoti net ne pačius patraukliausius žemės sklypus J. Basanavičiaus ar Vytauto gatvėje, tad ir Koncertų salė turi šansą paneigti tendencijas šalyje.
– Kokios koncesijos konkurso sąlygos, tavo nuomone, pernelyg didelės?
– Sunkus klausimas. Vienas iš dalykų, apie kuriuos savivaldybei reikėtų pagalvoti, kad koncesijos konkursas būtų sėkmingas – reikalingos įrangos įsigijimas.
Kai galimam koncesininkui sakome, kad jis dar turės įsigyti ir garso ir apšvietimo įrangą, nėra gerai. Jam tai reiškia didžiules pirmines investicijas. Nesakau, kad tai yra taisytina konkurso sąlyga, bet dėl jos koncesininkui turėtų būti leista derėtis. Įranga nėra esminė konkurso sąlyga, tad dėl neesminių sąlygų galima derėtis.
– Jau vykstant pasiūlymų teikimui trečiajam koncesijos konkursui, vienas jo dalyvis, UAB „Universali arena“, apskundė teismui „Palangos renginių“ dalyvavimą jame. Ką nusprendė teismas?
– Trečiajame koncesijos konkurse UAB „Palangos renginiai“ dalyvavo kartu su UAB „Universali arena“ ir UAB „Pajūrio infrastruktūra“. Mūsų įmonei teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, neva savivaldybės įmonė negali dalyvauti tokiame konkurse. Nenorėdami stabdyti koncesijos konkurso, mes atsiėmėme savo paraišką dalyvauti jame. Iki liepos 29 dienos likę kiti du konkurso dalyviai privalėjo pateikti savo išsamius pasiūlymus.
– Bet tokia įvykių eiga, sutik su manimi, visai ne tokia, kokios tikėjosi miesto savivaldybė – įsteigti savo įmonę dalyvauti ir laimėti koncesiją...
– Manau, kad savivaldybės sprendimas – įsteigti UAB „Palangos renginiai“ – buvo labai protingas, nes jam yra numatytos net trys veiklos kryptys: pirma, dalyvauti Koncertų salės koncesijos konkurse, antra, kitų miesto kultūros objektų valdymas ir administravimas – tarp jų ir Kurhauzą, ir „Kupetą“, ir trečia, savivaldybės renginių organizavimas, ką iki šiol darė Palangos kultūros ir jaunimo centras.
Jis (PKJC) pastarajai veiklai, drįstu pasakyti, turi per mažai resursų, o miesto poreikis yra turėti vis daugiau ir kuo įvairesnių renginių. Į miestą ateina ir nori čia renginius daryti ir kiti dideli renginių organizatoriai. Pavyzdžiui, rugsėjo pradžioje kurorte norima daryti didelį krepšinio festivalį. Norint jį tinkamai čia surengti, miestui reikia labai pasiruošti. Ir derantis su jo organizatoriais, reikia tam tikrų kompetencijų.
– Kai kurie oponentai teigia, kad „Palangos renginiai“ net neturėjo teisės dalyvauti koncesijos konkurse, nes europinių lėšų panaudojimas salės statybai neleidžia savivaldybei šešerius metus nuo salės atidarymo dalyvauti jos valdyme. Savivaldybės vadovai apie šešerių metų barjerą nekart yra užsiminę...
– Manau, kad „Palangos renginiai“ galėjo dalyvauti konkurse ir nepažeidė jokių nuostatų. Jeigu po kito konkurso dalyvio kreipimosi į teismą mes būtume neatsiėmę savo pasiūlymo ir laukę teismo išaiškinimo, esu vis tik įsitikinęs, kad išaiškinimas nebūtų mums buvęs palankus.
Apie jūsų minėtą šešerių metų reikalavimą aš nežinau. Tačiau yra kitas punktas – kad savivaldybė savo įsteigtai įmonei negali suteikti jokios esminė pagalbos. Į tokią pagalbą įeina parama – subsidija ar parama kita pinigine forma didesnė negu 200 tūkstančiai eurų. Beje, UAB „Palangos renginiai“ įstatyminis kapitalas yra 2500 eurų.
– Beje, kiek žmonių šiuo metu dirba „Palangos renginiuose“?
– Šiuo metu dirbu aš, buhalterė ir valandai per dieną yra įforminta administratorė.
– Kokiu biudžetu įmonė disponuoja?
– Tik įstatyminiu kapitalu, tai yra 2500 eurų.
– Kaip tuomet „Palangos renginiai“ gauna pajamas?
– Kol kas „Palangos renginiai“ nėra gavę pajamų. Pirmųjų pajamų tikimės gruodžio mėnesį iš minėtų planuojamų renginių.
– O kaip galima juos surengti, jei, kaip minėjai, neturite lėšų nei atlikėjų avansams mokėti, nei už atlikėjų anonsavimą?
– Neslėpsiu, įstatyminis kapitalas yra, kaip sakau, „seniai pravalgytas“, o šiuo metu įmonės sąskaitoje yra nulis, nors jau reikia galvoti, kaip sumokėti mokesčius valstybei už liepos mėnesį.
– Kokia tavo, kaip direktoriaus, alga?
– 300 eurų.
– Ir būdamas sėkmingas verslininkas sutikai dirbti už tokią algą?
– Man svarbi pati idėja ir jos sėkmingas įgyvendinimas. Visuotinis stebėtojų tarybos susirinkimas liepos pradžioje ir buvo sušauktas tam, kad atkreipčiau dėmesį į tai, apie ką čia kalbu. Tikiuosi, kad visas problemas su Tarybos pagalba pavyks mums išspręsti. Jau dabar „Palangos renginiai“ darbuojasi kaip labai geras Palangos ambasadorius – visus pasitinka, konsultuoja.
– Nemokamai?
– Kol kas taip, nes neturime mums patvirtintų paslaugų įkainių. Juos turės patvirtinti, tikimės, Taryba rugpjūtį.
– Ką dar pabrėžtumėm?
– Palangai reikia didelių renginių, kurie būtų įdomūs ne tik Palangai, regionui ir visai Lietuvai, bet ir mūsų kaimynams – latviams ir estams. Jeigu lietuviai važiuoja į renginius į Rygą ar Taliną, tai siekiamybė mūsų, kad ir kaimynai – mūsų braliukai latviai ir estai – atvažiuotų pas mus. Viską sėkmingai „įsukus“, tai pasiekiama. Turime vilioti tokius organizatorius kaip UAB „Medusa Concert“, kuri rudenį į didžiausias Vilniaus, Kauno arenas, taip pat Klaipėdos „Švyturio“ areną atveža roko operos „Jesus Superstar“ naują pristatymą. Pirmas žingsnis Palangai – su jais susisiekti ir pristatyti mūsų Koncertų salę, kuri turi daug privalumų. Turiu omeny, puikią orkestro duobę, puikias minkštas kėdes, akustiką. Tad išnaudokime tai.

 

 P.S. Kai interviu buvo parengtas spaudai, paaiškėjo, kad trečiajame, liepos 29-ąją įvykusiame Koncertų salės koncesijos konkurse dalyvavo tik UAB „Pajūrio infrastruktūra“. Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius „Palangos tiltui“ sakė, kad konkursas dar nėra baigtas – šiuo metu vertinami išsamūs, beveik 500 puslapių siekiantys konkurso dalyvio pasiūlymai.

 

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Gimnazija gavo 20 200 eurų atletinės gimnastikos salei įrengti

"Palangos tilto" informacija, 2019 09 03 | Rubrika: Miestas

Palangos senoji gimnazija gavo 20 200 eurų įrengti atletinės gimnastikos salei. "Labai smagi žinia iš Švietimo ir Mokslo ministerijos mokslo metų pradžioje, Didžioji dalis pinigų - europiniai. Pirmas toks mūsų bandymas gauti tokį finansavimą nebuvo sėkmingas. Iki metų pabaigos salė jau turėtų būti įrengta, nupirkti visi reikalingi įrengimai," - "Palangos...


Palangos koncertų salė nuo šios žiemos jau turi valdytoją, koncesininką – tai patvirtinanti trišalė sutartis tarp koncesininko – UAB „Palangos koncertų salė“, investuotojo – UAB „Pajūrio infrastruktūra“, priklausančios Infrastruktūra LT įmonių grupei, kartu su „Bravo Events“ ir Palangos miesto savivaldybės pasirašyta...


Tai, kad trūksta visos šalies gydymo įstaigose gydytojų, girdėti jau kurį laiką. Gydytojai sensta, o jauni jų pakeisti neatvyksta. Nors Palanga negali būti lyginama su savivaldybe gilioje provincijoje, jauni gydytojai į Palangą neskuba. „Jie čia tikriausiai nemato perspektyvų. Mūsų ligoninė nėra daugiaprofilinė, tad jie ieško kur galėtų geriau save realizuoti“...


Praėjusią savaitę koncertą sausakimšoje Palangos koncertų salėje surengęs vienas populiariausių Rusijos dainininkų Grigorijus Lepsas negailėjo liaupsių naujausiam Palangos kultūros statiniui. „Prieš koncertą, po garso patikrinimo, jis salės akustiką pavadino „šokoladu“, o garso operatorius jam linktelėjo galva: „Viskas kaip muziejuje“...


Koncesininko valdyti Palangos koncertų salę Palanga kol kas neturės – Vilniaus „Siemens“ arenos valdytojos bendrovės „Universali arena“ prašymu sustabdytas Palangos vasaros estrados koncesijos konkursas. Taip nusprendė Klaipėdos apygardos teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones.


Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija vasario 14 dieną priėmė sprendimą, kuriuo atmetė eilinį Jackų šeimos skundą. Nauja tai, kad šį kartą Kurhauzo bendrasavininkai apskundė NŽT Palangos skyriaus vedėjo pavaduotoją Ramunę Černeckienę: esą ji turi būti atsakovė byloje, kurioje skundžiamas šio skyriaus vedėjos įsakymas. Priėmus šį R. Černeckienės pasirašytą...


Palangoje prasidėjo Vasaros estrados rekonstrukcija

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2014 01 20 | Rubrika: Miestas

Palangoje pradėta garsiosios vasaros estrados rekonstrukcija, per dvejus metus neatpažįstamai pakeisianti esamą pastatą – senutėlės estrados vietoje išdygs moderni daugiafunkcinė Koncertų salė, pritaikyta veikti visus metus.


Pradėti Palangos koncertų salės projektavimo darbai

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 01 21 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybei pasirašius sutartį su UAB „Uostamiesčio projektas“, praėjusią savaitę pradėti kurorto koncertų salės projektavimo darbai. Jau po keleto metų senosios Vasaros estrados vietoje išdygs modernus daugiafunkcinis trijų, tarpusavyje sujungtų, korpusų pastatas, kuriame įsikurs net tik koncertų salė, bet ir Kultūros centras bei meno mokykla.


Praėjusį ketvirtadienį paaiškėjo, kas projektuos Palangos vasaros estradą. Palangos miesto savivaldybė pasirašė sutartį su keturis konkurentus įveikusia bendrove „Uostamiesčio projektas“ dėl Vasaros estrados rekonstrukcijos projekto parengimo, kuris vėliausiai turėtų būti baigtas per keturis mėnesius. Tiesa, norint įgyvendinti projektą dar reikės ieškoti...


Praėjusios savaitės pabaigoje Palangą pasiekė džiugi žinia: ūkio ministras Rimantas Žylius pasirašė įsakymą, kuriuo pirmajam darbų etapui Vasaros koncertų salei Palangoje rekonstruoti ir daugiafunkciniam kultūros pastatui įrengti skiriami du milijonai litų.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius