Palangiškė Rūta Ūsaitė-Duonielienė

Palangiškė Rūta Ūsaitė-Duonielienė

Rūta iš „Žiniaus“: „Išmokau būti laiminga be priežasties!”

Linas JEGELEVIČIUS, 2018 02 01

Palangiškė Rūta Ūsaitė-Duonielienė šiandien švyti pasitikėjimu ir tiki, kad, anot jos, Mėnulio užtemimai, gyvenimą sujaukę per vienerius metus su mamos mirtimi ir karčiomis, nusitęsusiomis skyrybomis, daugiau niekada negrįš. Kai skaitysite šias eilutes, ji, neseniai įsteigusi buhalterinės apskaitos, mokymų ir konsultacijų bendrovę „Žinius“, ko gero, jau skuba dėstyti kursų Klaipėdoje ar Vilniuje, o gal skiria savo laiką padėti kitoms moterims. „Aš tikiu bumerango dėsniu: padarysi gera – gėris grįš tau... Padėk kitam be atlygio ir pats sulauksi pagalbos, kai tau jos reikės“, – sako R. Ūsaitė-Duonielienė.
– Pradėjai kopti karjeros laiptais nuo eilinės apskaitininkės, o per dešimt su trupučiu metų tapai finansų direktore daugiau kaip 200 žmonių įdarbinančioje tarptautinėje kompanijoje Klaipėdoje. Su labiau vakarietišku nei lietuvišku atlyginimu bei profesinio augimo galimybėmis. Kodėl nusprendei rizikuoti ir imtis savo verslo – įkurti UAB „Žinių“? Tai – drąsu.
– Tai – drąsu... (Mąsto) Aš nežiūriu į tai, kaip į labai didelį iššūkį. Šiame gyvenimo etape – o man jau greit 40-dešimt, iš jų 13 metų dirbau apskaitoj ir finansų valdyme – esu sukaupusi didžiulį profesinį „know-how“. Noriu juo dalintis su jaunais, besikuriančiais, augančiais verslais. Manau, kad savo pačios versle pasieksiu didesnę savirealizaciją, nei dirbdama samdomą darbą. Dirbant sau – daug daugiau kūrybos, daugiau dvasinio pasitenkinimo, tobulėjimo.
Aš žinau, ką aš parduodu. Aš parduodu žinias. Profesionalumą. Tinkamą požiūrį. Tikiu, kad to kažkam reikia, kad tas, kas mano žinias pirks – gaus vertę savo verslui.
Be abejo, prieš įkurdama įmonę – skaičiavau, prognozavau, rengiau verslo planą, skaičiavau, kiek reikia investicijų, per kiek laiko jos atsiperka, vertinau riziką. Verslo rizikos prasme, ji gerokai didesnė, kai, pavyzdžiui, statome gamyklą – investuojame beprotiškai dideles lėšas.
Mano verslas – buhalterinės apskaitos paslaugų, mokymų ir konsultacijų – yra sąlyginai nedidelės rizikos, su pakankamai mažomis investicijomis. Svarbiausia jame – profesionalūs žmonės.
Įdomu, neseniai sulaukiau skambučio iš vienos didelės buhalterinės apskaitos įmonės, mandagiai prisistatė ir pasiūlė nupirkti mano verslą. Galvoju: „O, kaip įdomu!“ Aišku atsisakiau. Neatidariau įmonės trumpam – turiu viziją mažiausiai 10 metų į priekį.
– Esu įsitikinęs, kad, prieš atidarydama „Žinių“, nuodugniai išstudijavai vietos rinką, kad turėtum savo vietą po saule...
– Taip. Buhalterinės apskaitos paslaugoms ir konsultacijoms niša, be jokios abejonės, yra ir bus tol, kol bus naujų mažų besisteigiančių, augančių įmonių. Mažoms įmonėms neracionalu visai dienai samdyti buhalterį, todėl apskaitos paslaugos tarp jų turi paklausą.
– Per pirmąjį savo seminarą Klaipėdoje pabrėžei, kad gerai, jog įmonių vadovai linkę pasitikėti savo buhalteriais, bet negerai, kad patys per mažai išmano buhalterinės apskaitos dalykus. Dar viena „Žiniaus“ niša?
– Taip. „Žiniaus“ mokymų programos – skirtos verslų vadovams, norintiems pakelti savo finansinio raštingumo kartelę ir išnaudoti apskaitos bei finansų teikiamą informaciją verslo valdyme. Per paskutinius mokymus Vilniuje džiaugiausi, kad visi jų dalyviai praktinį seminarą „Finansinių ataskaitų ABC Ne-finansininkams“ įvertino dešimtukais. Glostė širdį dalyvių komentarai: „Ačiū už labai gyvai, įdomiai ir paprastai pateiktą informaciją su konkrečiais pavyzdžiais“. Kažkas parašė: „Man skaičiai dabar atrodo įdomūs“. Žinoma, tokio pobūdžio mokymų, kaip „Žiniaus“, rinkoje yra, bet pastebėjau iš savo asmeninės patirties, kad jie visi yra per sudėtingai pateikiami ir pernelyg teoriniai.
Universitetinio lygio kursai – neįdomūs ir sunkiai įsisavinami. Aš dėstau taip, kad viskas „atsiremtų“ į verslininko, atėjusio į mano mokymus, įmonės skaičius. Tai pasiteisina. Rašydama mokymams programą, sausą finansų analizės teoriją nuo A iki Z išverčiau į gyvus praktinius pavyzdžius. Man tai nebuvo sunku – juk esu finansų magistrė, aistringai mylinti savo darbą.
– Kodėl „Žinius“?
– Pavadinimą galvojau ne vieną dieną ir ne dvi... Sugalvoju vieną, patikrinu internete ir Registrų centre – po galais, jau užimtas. Šauna į galvą kitas, patikrinu ir – vėl tas pats. Ieškojau ir lotynų kalbos žodyne. Stengiausi rasti trumpą, know-how esmę nusakantį pavadinimą. Netikėtai nušvito mintis – „Žinius“. Patikrinau „žinius“ ir negalėjau patikėti: „Neužimtas! Tarsi man paliktas!“ Labai nudžiugau. Šiuo metu „Žiniuje“ darbuojasi keturi žmonės. Jiems „Žinius“ yra antra darbovietė. Užtat aš dirbu daug! Neveltui pagal horoskopą esu arklys! Dirbant didelėje kompanijoje net sveikata nuo persidirbimo buvo sušlubavusi, ne juokais išsigandau. Visą praėjusią vasarą daug ilsėjausi ir mažai dirbau. Buvo gera, bet ir neįprasta. Tačiau aš – veiklos žmogus.
– Žinios tavo gyvenime svarbios ir tiesiogine prasme – tu visą gyvenimą mokaisi! Įgijai apskaitininkės diplomą Klaipėdos apskaitos mokykloje, vėliau ekonomikos ir vadybos bakalaurą Aleksandro Stulginskio universitete, šiais metais tapai finansų magistre. Visų kursų, kuriuos baigei, net neskaičiuoju. Iš kur toks poreikis mokytis?
– Man patinka mokytis. Man neužteko vien formalaus universitetinio kurso. Labai patinka įvairios neformalios mokymų programos, žinios įgytos jose – tarsi mozaikos detalės, papildančios tavo žinių fundamentą. Mano dukra Brigita, beje, tokia pati: KTU šiuo metu siekia dviejų bakalaurų: politologijos ir pedagogikos mokslų. O po paskaitų universitete randa laiko nueiti į įvairius neformalaus mokymo seminarus.
Aš noriu būti įvairiapusė asmenybė, noriu tobulinti save. Kryptingai dirbu ta linkme. Esu sau iškėlusi tikslą: per metus nueiti bent į vienus mokymus, nesusijusius su mano profesija tiesiogiai.
Kažkuomet net specialiai kulinarija ir konditerija domėjausi. Namuose, padedant visagaliui internetui. Man svarbu vystyti visas sritis, nes tikiu, jei sustosi, jos ims vegetuoti, būsi nebeįdomus.
– Ką geriausiai gamini?
– Man geriausiai sekasi ir patinka gaminti patiekalus iš žuvies. Net vaikai juokavo: „Mama, tu žuvį pagamini super! Jeigu kada nors sugalvosi atidaryti restoraną, tai bus žuvies restoranas!”
– Tu – žavi moteris. Ar daug investuoji į save? Ar laikasi dietos?
– Sąžiningai sakau: nesilaikau jokios dietos. Sveikos mitybos principų natūraliai laikausi: nepersivalgau, vartoju daug daržovių ir vaisių, vandens. Užsiiminėju joga. Matyt, genai yra svarbūs, ar ne? Kotryna, mano jaunėlė duktė sako: „Mama, tavo metų, norėčiau atrodyti taip, kaip tu!”
– Ar laikai save perfekcioniste?
– (Susimąsto). Aš mokausi nebūti perfekcioniste. Bet, neslėpsiu, sau keliu aukštus reikalavimus. Aplinkai?.. Hmm, net nežinau. Perfekcionizmas gali labai įtempti ir padaryti nelaimingu. Prieš 10 ar 15 metų, prisipažįstu, buvau didelė perfekcionistė. Nuo to kentėjau, pirmiausia, aš pati, kentėjo ir mano aplinka.
– Rūta, nežinau, ar tu drįsi apie tai atvirai kalbėti, bet tu savo gyvenime esi žiauriai prisikentėjusi. Viena mūsų bendra pažįstama net palinguodavo galva kalbėdama apie tave ištikusius vargus...
– Ilgai prieš šį susitikimą galvojau, kaip ko nors neprisišnekėti (juokiasi) ir kiek galiu atvirauti apie save; ar yra prasmės atverti senas žaizdas?
Visada gyvenime galvojau, kad atvirumas ir širdies parodymas – gera savybė, bet įsitikinau, kad su tuo reikia elgtis atsargiai.
– Atvirumas ir empatija, sutik, nėra pačios būdingiausios savybės lyderiui, o tu – tokia...
– Man tą pati pasakė viena žinoma psichologė, atlikusi mano asmenybės analizę. Jos teste mano empatijos, pavadinkime paprastai, žmoniškumo lygis buvo gerokai aukštesnis už vidutinį. Ji man pasakė šviesiai tiesiai: „Tu labai gerai jauti žmones. Vadovaujant žmonėms, priimant sprendimus, tai tikrai padeda“.
– Pasitiki psichologais?
– Linkusi tikėti savimi ir pasikliauti labiausiai! Bet, matyt, dėl moteriškumo įsiklausau, ką man sako kiti. Prisipažinsiu, net horoskopus skaitau. Būsiu atvira: kai buvau sumaniusi savo verslo imtis, nuėjau pas astrologę. Ji man pagal gimimo datą tokį astrologinį žemėlapį nubraižė (juokiasi)...
Įdomu tai, kad, ką psichologė man išdėstė apie mano asmenybę remdamasi psichologiniais testais, astrologė tai aidu atkartojo nupiešusi mano astrologinį žemėlapį. Tikėjimas savimi ypač sustiprėjo, kai įveikiau kol kas didžiausius mano gyvenimo išbandymus: mamos mirtį ir skyrybas.
– Kur ieškojai stiprybės, kai išėjo toks brangus žmogus ir byrėjo santuoka?
– Jeigu apie tai jau prakalbau... Abu skaudžiausi mano gyvenime įvykiai įvyko 2011 metais. Mama mirė sausį, o vėliau prasidėjo skyrybos, kurios teismuose tęsėsi trejus metus... Buvau nei pakarta, nei paleista. Dėl buvusio sutuoktinio nebaigtų verslo reikalų visą tą laiką gyvenau su areštuotomis sąskaitomis, turėjau maitinti nepilnamečius vaikus, laiku mokėti nuomą, eiti į darbą... Viskas aplink atrodė juoda... Kai buvo nežmoniškai sunku, jėgų sėmiausi iš savo vaikų. Jie ir dabar yra mano motyvatoriai. Net kritikos mamai pažeria (juokiasi).
– Neieškojai pagalbos už šeimos rato?
– Ieškojau pagalbos visur: valdiškose institucijose, darbe, drauguose. Daug gerų žmonių sutikau, nepaisant aplinkybių – įsitikinau, kad žmonės yra geri, linkę padėti kas kuo gali. Viena nebūčiau įveikusi visų sunkumų. Tuometinė gamyklos, kurioje dirbau, direktorė labai empatiškai reagavo į mano situaciją – suvedė su įmonės advokatais, kurie mane vedė visais teisiniais labirintais, buvo ne tik advokatai, bet tuo pat metu ir psichologai. Jeigu ne jie, nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę. Išmokau atleisti – su buvusiu sutuoktiniu kalbamės. Juk mus jungia bendri vaikai! Jeigu negalėčiau atleisti, ko gero, nerasčiau jėgų toliau gyventi ir džiaugtis.
– Tiesa, kad įveikusi negandas, netrukus pati padėsi panašaus likimo moterims?
– Taip. Užsiregistravau į savanores Pagalbos moterims linijoje. Nekantriai laukiu apmokymų, kuriuose psichologai mokys, kaip padėti moterims, patyrusioms skyrybas, smurtą artimoje aplinkoje ir panašiai. Tai darau, nes jaučiu, kad galiu savo pačios pavyzdžiu motyvuoti moteris, atsidūrusias sunkiose gyvenimo situacijose. Ir noriu tokiu būdu atsilyginti už žmonių, padėjusių man, gerumą. Kiekvienas žmogus turėtų skirti laiko labdaringai veiklai.
Esu įsitikinusi, kad nereikia bijoti prašyti pagalbos, kai jos labai reikia, ir nesigėdyti jos priimti.
Aš tikiu bumerango dėsniu: padarysi gera – gėris grįš tau... Padėk kitam be atlygio ir pats sulauksi pagalbos, kai tau jos reikės. Aš tuo tikiu!
Įveikti stresą, blogas mintis man labai padeda joga. Po jos jaučiuosi tarsi naujai gimusi, atstato harmoniją ir pusiausvyrą. Ypač man patinka stovėti ant galvos (juokiasi)... Tik būdama energetiškai švari, galiu būti kūrybinga.
– Žinau, kad mėgsti skaityti knygas, ypač žinomų žmonių biografijas. Kokią biografiją esi šiuo metu pasidėjusi prie savo miegamojo stalelio?
– Jau baigiu skaityti Vytauto Kernagio biografiją. Labai įdomi! Puikiai sudėta, lengvai skaitosi. Jis – mano vienas mėgstamiausių vaikystės atlikėjų. Turėjau jo dainų plokštelę tais laikais. Bet tik kai subrendau, supratau, kad Kolorado vabalas nėra šiaip bile koks vabalas (juokiasi)...
– Kokia asmenybe žaviesi?
– Bet kuria stipria asmenybe! Pavyzdžiui, man labai imponuoja mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė. Bet asmeniniame gyvenime ji berods yra vieniša, dėl to šiek tiek nedrąsu lygiuotis į labai stiprias moteris kaip ji (šypsosi).
– Bet tu įrodei, kad moderni moteris gali puikiai suderinti šeimą ir karjerą.
– Oi, nelengva buvo! Laimei, aš nesu vieniša: turiu gyvenimo draugą, jis į mano gyvenimą įnešė ramybę, kai man jos labiausiai reikėjo. Svarbiausia man gyvenime – mano vaikai: dukros Brigita (22 metų) ir Kotryna (18) bei sūnus Rokas (16). Su jais niekada nesijaučiau vieniša. Brigita savo asmenybės tipu – panašiausia į mane: ambicinga, stipri, turinti savo nuomonę. Šiemet baigia KTU, kuria savo mažą verslą. „Mano katinėlis“ 18-mеtė Kotryna – Palangos senosios gimnazijos prezidentė, abiturientė, šiuo metu renkasi savo gyvenimo kelią, turi stiprų norą padėti žmonėms ir save mato galbūt medicinoje. Sūnus Rokas – vienuoliktokas gimnazijoje, savęs dar neatradęs jaunuolis, mano paauglys.
– Kokie tavo auklėjimo principai?
– Pagrindinis auklėjimo principas – asmeninis pavyzdys ir autoritetas. Akcentuoju vaikams, kad jie turi ieškoti savo kelio, kad turi nebijoti būti savimi, kad turi siekti savo tikslų. Gyvenime savo vaikus mokau strategijos. Visose srityse geriausias nebūsi, todėl svarbu pajusti, kas tau įdomu ir kas sekasi geriausiai – tuos savo gebėjimus ir reikia lavinti labiausiai. Svarbu – tinkamai sudėlioti prioritetai. Mano įsitikinimu, mokyklos ir skaitmeninio laikmečio nebeatitinkanti švietimo sistema, užstrigusi kelis dešimtmečius atgal, neskatina kūrybiškumo ir nestandartinio mąstymo, vis dar bando išmokyti vaikus faktų, bet nelavina jų suvokti, kodėl. Žinau, kad mano auklėjimo principai kartais kertasi su tuo, ko moko mokykloje, tad, ko gero, reikėtų atsiprašyti mokytojų, kurie dirba savo darbą ir moko mano vaikus (šypsosi).
– Yra pavojus, kad tavo vaikai namuose mato ne mamą, o „UAB‘o“ direktorę...
– (Juokiasi) Oi, ne.. Bet išties, kai jie mane gyvenime regi disciplinuotą, dalykišką, keliančią didelius reikalavimus, gaunasi tarsi mano portreto kopijavimas. Aš bandau balansuoti! (Juokiasi). Namuose stengiuosi viską „nuleisti“ į namų lygį. Namuose aš pirmiausia esu mylinti mama.
– Toks įspūdis, kad tu gyvenime turi atsakymus į visus klausimus...
– Ar tikrai?! Oi, ne. Nenoriu tokio įspūdžio niekam sudaryti. Aš gyvenime mokausi. Aš visą gyvenimą mokausi. Esu labai atvira, open-minded, kaip sako anglai. Negerai vadovautis standartais. Tuo taip pat esu įsitikinusi.
– Tu laiminga?
– Taip, aš esu laiminga. Išmokau būti laiminga, kai buvo tas juodasis periodas... Aš išmokau būti viduje laiminga be priežasties. Kai išmokau tokią būseną pasiekti, tuomet mano gyvenime prasidėjo stebuklai ir maži geri dalykai. Esu iš tų, kurie mano, kad laimė yra visa ko priežastis, o ne atvirkščiai. Vis tik puikiai suvokiu, kad nugyventi viso gyvenimo viena tiesia linija – tiesiog neįmanoma. Gyvenimas – kaip ekonomika, finansai, banguoja (šypsosi).
– Tau Palanga – ne per maža? Nepasiryši jos iškeisti į Klaipėdą ar Vilnių?
– Man labai patinka Palanga. Ji – toks mielas rekreacinis miestukas, kuris yra tarsi Klaipėdos priemiestis. Kai rinkausi prieš trejus metus, kur man įsigyti savo namus, ilgai sukau galvą: kas geriau – Palanga ar Klaipėda? Juk dirbu Klaipėdoj. Bet pasirinkau Palangą. Dėl trijų kriterijų. Joje galiu išeiti pasivaikščioti, net pėstute iki jūros. Galiu sėsti ant dviračio ir pasileisti su vėjeliu. Taip, Palangą veikia sezoniškumas, bet ji – idealiai sutvarkyta, išblizginta. Norėčiau save Palangoje matyti iki savo gyvenimo galo, bet gyvenimas – besikeičiantis dalykas. Geriausia, kai jis keičiasi – į gera! – tavo paties pastangomis.

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius