Seneliai vs Anūkai

"Palangos tilto" informacija, 2019 04 27

Demografiniai rodikliai jau spustelėjo aliarmo mygtuką – pirmą kartą istorijoje pasaulyje yra daugiau pagyvenusių žmonių nei mažų vaikų, skelbia Jungtinės Tautos. Atlikti tyrimai rodo, kad 2018 m. pabaigoje vyresnių nei 65 metų žmonių skaičius viršijo vaikų skaičių. Šiuo metu planetoje gyvena apie 705 milijonai vyresnių nei 65 metų žmonių, o 0–4 metų – apie 680 milijonų. Iki 2050 m. kiekvienam 0–4 metų amžiaus asmeniui teks daugiau nei du vyresni žmonės. Šis didėjantis amžiaus atotrūkis jau dabar akivaizdžiai demonstruoja tendencijas: daugumoje šalių žmonių amžius ilgėja, o gimstamumas mažėja. Mažėjanti ir senėjanti visuomenė reiškia darbo rinkos susitraukimą, o tai savo ruožtu gali sumažinti ekonominį produktyvumą ir stabdyti jos augimą. Pavyzdžiui, dėl senėjančios visuomenės per ateinančius 40 metų Japonijos ekonomika gali sumažėti daugiau kaip 25 proc.
Šios problemos jau skausmingai jaučiamos ir Lietuvoje. Vyresnio amžiaus žmonių grupė auga. Mirusiųjų skaičius yra didesnis nei gimusiųjų, ir kasmet dėl natūralios kaitos mes prarandame apie 11 tūkst. žmonių. Didžiausia darbingo amžiaus grupė yra 57 metų, todėl valstybė galvodama apie savo tolimesnį vystymosi kelią, turi labai rimtai įvertinti tendencijas. Ši žmonių grupė yra skaitlingiausia ir per penkerius-septynerius metus išeis į pensiją, o jaunesnė amžiaus grupė, galinti iš dalies kompensuoti praradimus ateityje, yra aktyviausiai emigruojanti. Nors mes džiaugiamės, kad atvykstančiųjų ar sugrįžusiųjų skaičius yra didesnis nei išvykstančių, bet turime tik vienerių metų rezultatus ir to dar negalime laikyti tendencija.
Tokiais atvejais daugelis sako, kad įdarbinsime robotus ir situacija susireguliuos. Bet Ekonomikos ir inovacijos ministerijos paskelbti skaičiai rodo, kad didesnė dalis mūsų įmonių dar tik pradeda galvoti apie technologinį atsinaujinimą ir robotizaciją. Iš 7 807 Lietuvoje veikiančių gamybos įmonių daugiau nei pusė yra mažos įmonės (iki 10 darbuotojų), 709 – vidutinės (50–249 darbuotojai) ir 139 yra didelės (250 darbuotojų ir daugiau). 80 proc. didelių ir vidutinių įmonių galvoja arba planuoja technologinį atsinaujinimą, iš smulkių įmonių, kurios sudaro 56 proc. visų mūsų Lietuvos įmonių, tik 10 proc. yra girdėjusios apie ketvirtąją pramonės revoliuciją ir galvoja kažką daryti. Todėl kol kas robotizacija nėra ta stebuklinga piliulė, padėsianti išspręsti susitraukiančios darbo rinkos problemas.
Jau šiandien turime labai rimtai įvertinti ateinančius demografinius pokyčius ir pradėti veikti. Iš darbo rinkos nuo 2023 m. pasitrauks ženkliausia šiuo metu esanti dirbančiųjų grupė, kurią sudaro 220 tūkst. žmonių. 2030 m. vyresnio ir darbingo amžiaus žmonių santykis bus 47 proc., kitaip tariant, vienam dirbančiam teks išlaikyti vis daugiau pensinio amžiaus žmonių. Todėl jau dabar būtina optimizuoti valstybės valdymą, viešą sektorių ir infrastruktūrą (švietimas, sveikatos, socialinė apsauga), kuri atitiktų realų gyventojų pokytį pagal amžiaus grupes ir poreikius.
Bendras užimtųjų skaičius Lietuvoje 2019–2025 m. gali sumažėti apie 180 tūkst. Siekiant stabilizuoti darbo rinką ir užtikrinti valstybės funkcionavimo tvarumą, būtinos priemonės, užtikrinančios darbo rinkos papildymą 160 tūkst. darbuotojų. Naujų sprendimų niekas iki šiol nesugalvojo ir, matyt, kad nesugalvos. Atsižvelgiant į demografų skaičiavimus, akivaizdu, kad šį darbuotojų trūkumą apie 70 proc. galime kompensuoti iš imigracijos – 112 tūkst. per 6 metus, iš kurių apie 60 tūkst. trečiųjų šalių sudarytų imigrantai ir apie 52 tūkst. reemigrantai Lietuvos piliečiai. Būtina galvoti apie aktyvesnį pensinio amžiaus gyventojų įdarbinimą – apie 32 tūkst. per 6 metus. Reikia sudaryti sąlygas pensinio amžiaus žmones išlaikyti darbo rinkoje, galvoti, kaip pritaikyti jiems darbo vietas, kaip atnaujinti jų žinias ir t. t. Neįgaliųjų įdarbinimas taip pat nesulaukia reikiamo dėmesio, o turėtume galvoti, kaip įdarbinti papildomai apie 16 tūkst. per 6 metus. Beje, dar viena tendencija, kelianti rimtų klausimų – kai Lietuvoje buvo 3,6 mln. gyventojų, neįgaliųjų buvo apie 110 tūkst. Dabar Lietuvoje gyvena 2,7 mln., o neįgaliųjų turime 260 tūkst. Ar tai nėra dar viena paslėpta socialinio subsidijavimo formų, kuri, esant netvariai situacijai su viešaisiais finansais, taps pakankamai didele našta valstybei?
Bendra tendencija rodo, kad iki 2030 m. vidutinis gyventojų amžius ilgės – prognozuojama 78 metai, bet bendras medianinis amžius artėja prie 50 metų, kitaip tariant, apie 2035 m. pusė tautos bus penkiasdešimtmečiai. Kaip tauta atgims su tokiais amžiaus rodikliais – didelis klausimas. Nors dabar gimstamumo rodikliai gana geri, bet kol kas nėra pagrindo manyti, kad tokios tendencijos išsilaikys, nes tiesiog nebus kam gimdyti. Jeigu 2018 m. turėjome beveik 30 tūkst. gimusių vaikų, tai 2025 m. jų bus tik 25 tūkst., 2030 m. – 20 tūkst. Akivaizdu, kad gimstamumo skatinimo priemonės situacijos nepakeis, ir reikia galvoti apie jaunų žmonių pritraukimą į Lietuvą.
Būsiu vėl nepopuliarus, bet esami skaičiai akivaizdžiai rodo, kad turime galvoti apie migraciją. Tam turi būti suformuota aiški ir kryptinga, toli į ateitį ir realiomis darbo rinkos prognozėmis pagrįsta valstybės politika, nes vien kvotų peržiūros problemos neišspręs. Turime pagaliau pripažinti, kad ateities gyventojų pokyčių tendencijos priklausys nuo migracijos tendencijų. Kitos išeities neturime, tik didinti bendrus imigracijos srautus, kompensuojant nuolatinį bendrą gyventojų skaičiaus sumažėjimą dėl didesnio mirusiųjų ir gimusiųjų skaičiaus. Yra būtina užtikrinti teigiamą migracijos saldo (+11 tūkst. ar daugiau), kad nuo 2025 m. pradėtų augti bendras gyventojų skaičius. Kokiomis formomis, kokiu reguliavimu ir kokiais būdais – čia jau atskiras diskusijų klausimas, bet mums reikės tai padaryti. Kuo anksčiau pradėsime apie tai galvoti, tuo mažiau skubotų sprendimų priimsime ateityje. Bet pirmas žingsnis, kurį galėtume žengti lengvai jau dabar, sudaryti sąlygas užsienio jaunimui, studijuojančiam Lietuvoje, likti ir įsitvirtini Lietuvos darbo rinkoje suteikiant jiems galimybes po studijų ieškotis darbo. Tai yra geras potencialas mūsų ekonomikai. Turime didelį dėmesį skirti talentų susigrąžinimui ir užsienyje gyvenančių aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimui į Lietuvą. Puikiai žinome apie pasaulyje vykstančią konkurenciją dėl protų, nes jie yra pagrindinis kiekvienos valstybės strateginis resursas, todėl mūsų talentų fondas yra pagrindinis konkurencinis pranašumas prieš kitas valstybes.
Kitas klausimas, apie kurį dabar negalvojame, kalbėdami apie gimstamumo mažėjimą – kokius iššūkius visai švietimo sistemai prognozuoja toks vaikų mažėjimas? Reikia jau dabar planuoti kaip susitvarkyti, optimizuoti švietimo sistemos infrastruktūrą, kurią jau dabar turime perteklinę, ir kurios optimizavimo klausimas yra politizuojamas ir nesprendžiamas.
Pensinio amžiaus laikotarpio trukmės dalis bendroje šalies žmonių gyvenimo trukmės struktūroje 2005–2035 m. padidės nuo 10 iki 19 proc., o darbingo – sumažėtų nuo 70 iki 57 proc. Gresia darbo vietų ir mokesčių mokėtojų praradimas, kas turės įtakos viešiesiems finansams ir socialinės apsaugos sistemos tvarumui. Mažėjant darbuotojų, kurie yra ir vartotojai, lėtės vartojimas, mažės mokesčių mokėtojų, todėl mažės valstybės biudžetas, bus mažiau galimybių finansuoti viešąsias paslaugas. Ilgėjant gyvenimo trukmei bei daugėjant pensinio amžiaus žmonių, mūsų valstybės laukia dar vienas iššūkis – sveikatos ir socialinė sistema. Abu šie sektoriai reikalaus vis daugiau lėšų, išplėtoto priežiūros paslaugų sektoriaus ir t. t. Matant tokias ateities tendencijas, mums reikia daryti sprendimus ir dėl viešo sektoriaus optimizavimo. Jis turėtų būti kompaktiškas, efektyvus, progresyvus ir gerai apmokamas. Viso viešo sektoriaus skaitmenizavimas galėtų padėti spręsti kylančias problemas.
Lietuvos demografinės problemos yra bendrų pasaulinių tendencijų atspindys. Nuo to, kaip tvarkysimės su šiomis problemomis, priklausys kokią ateitį mes savo valstybei sukursime.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Rugpjūčio 23 dieną į Palangos viešąją biblioteką susirinko didelis būrys poezijos gerbėjų,, Takai per kopas‘‘ nariai, palangiškiai, poetės Janinos Vambutienės artimiausi draugai, bendraminčiai, jos vaikai ir anūkai.  


Gegužės 27-ąją Palangos lopšelyje-darželyje „Žilvinas“ girdėjosi šventinis šurmulys – į kasmetinį tradicinį renginį „Vaikyste, nusijuok!“, skirtą tarptautinei Vaikų gynimo dienai paminėti, rinkosi ugdytinių tėveliai, seneliai, sesės ir broliai. Šiais metais savo dainas ir šokius mažieji žilviniečiai skyrė jūrai.


Septyniasdešimt ketveri metai prabėgo nuo tada, kai 1941 m. birželio 14-osios naktį prasidėjo masiniai lietuvių areštai. Gyvuliams skirtuose vagonuose žmonės su šeimomis buvo tremiami į Sibirą, kur spiginant negailestingam šalčiui buvo verčiami kęsti badą bei sunkiai fiziškai dirbti. Ne vienas lietuvis, neištvėręs tokių atšiaurių gyvenimo...


Buvusi palangiškė Silva Aniulytė-Pojuner augino du vaikus, mokytojavo. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, Vilniuje susipažino su britu Piteriu Pojuner'iu, kuris buvo atvažiavęs su visa savo šeima į Lietuvą, ieškodamas giminės šaknų. Piterio seneliai buvo kilę iš Lietuvos, XVIII amžiuje palikę šalį apsigyveno Jungtinėje Anglijos...


Kodėl į darželius vaikučius ne visada atlydi ir iš jų namo parsiveda ne mama ar tėtis, o močiutės, seneliai, kiti dėdės ar tetos? Ar todėl, kad tėvai prieš darbą ar po jo nesuspėja laiku to padaryti, ar todėl, kad tas darbas – svečioje šalyje, ir vaikutis auga su jį globojančiais artimaisiais?


Penkias dienas Palangoje vykusia stovyklėle liko patenkinti ne tik mažieji, bet ir jų tėveliai bei seneliai. Karpiniai, molio dirbiniai, liaudiškos ornamentikos piešimas, dainos, šokiai, žaidimai, kelionės į lankytinas vietas – taip vaikai pažymėjo vasaros pradžią.


Medis Lietuviai tradiciškai naudodavo medinius indus. Beje, tikdavo tikrai toli gražu ne bet kokia mediena – didelę reikšmę turėjo jos gydomosios savybės. Manyta, kad indai iš liepos pasižymi uždegimus slopinančiu poveikiu, šermukšniniai – gelbėja nuo avitaminozės. Gerai žinoma, kad beržo žievė pasižymi daugybe gydomųjų savybių – nuo...


Graži kupetėlė vaikų ir jų vadovų neeilinę – Sausio 13-ąją dieną buvo susirinkę į diskusinę popietę Moksleivių klube apie namų, 1991 metų palangiškių vasarą ir aktyvumą visai valstybei svarbiuose istoriniuose įvykiuose. Man labai patiko mažųjų „mėguviukų“ – mergaičių ir berniukų rimtumas ir susikaupimas, noras suprasti, kuo gyveno tėveliai, seneliai ir jų...


Vakar Palangos moksleivių klube vykusiame  vaikų, klubo narių koncerte „Ko išmokome nuo spalio iki lapkričio“ jaunimas tiesiog nenustygo vietoje. Laukdami savo pasirodymo eilės ne tik jaunieji šokėjai, tačiau ir dainininkai degė nekantrumu. Vaikų koncerte pirmieji pasirodė Moksleivių klubo vaikų folklorinis ansamblis „Kikilis“ (Vadovė Diana...


Kantrybės keliu link auksinės šventės

Rasa GEDVILAITĖ, 2010 05 26 | Rubrika: Miestas

Praėjusį šeštadienį ypatinga šventė nudžiugino palangiškių šeimą. Karilė ir Povilas Grikšai pakvietė pačius artimiausius žmones atšvęsti savosios šventės – Auksinių vestuvių metinių. Drauge nugyvenę penkiasdešimtmetį jie spindi didžiule meile ne tik vienas kitam, bet ir gyvenimui. Šią progą paminėti jie nusprendė Palangos bažnyčioje, kurioje prie 50 metų sumainė aukso žiedus bei...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius