Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į žmogaus teisių teismą

"Juozo alaus bravoras", 2019 09 12

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT), prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti šiai bendrijai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį (Minties, sąžinės ir religijos laisvė), 14 straipsnį (diskriminacijos draudimas) bei 6 ir 13 straipsnius (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).

Kaip žinia, šių metų birželio 27 d. Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinei bendrijai Romuva būtų suteiktas valstybės pripažinimas. Už pasisakė 40, prieš – 31 , susilaikė – 15 Seimo narių.

EŽTT pateiktoje peticijoje nurodoma, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ atitinka visus Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje keliamus reikalavimus, būtinus išpildyti siekiant gauti valstybės pripažinimą. Tą patvirtina ir Seimui pateikta Teisingumo ministerijos išvada. Tuo tarpu Seimas, remdamasis ne teisiniais, o politiniais motyvais, bendrijai valstybės pripažinimo nesuteikė.

„Apgailestaujame, kad politiniai sprendimai, nepagrįstos baimės ar noras tiesiog pažeminti kitokius religinius įsitikinimus turinčius žmones lemia tai, kad viena tikinčiųjų grupė, šiuo atveju mes, Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“, negali naudotis pripažintos religinės bendruomenės statusu, nors ir atitinkame visus įstatyme keliamus reikalavimus, kaip ir tos bendrijos, kurioms Seimas jau yra suteikęs tokį pripažinimą. Dėl to mūsų bendrijai priklausantys tikintieji patiria savo veiklos suvaržymus ir jaučiasi esą diskriminuojami.

Pavyzdžiui, nepripažįstamos bendruomenės narių pagal mūsų apeigas sudarytos santuokos, dėl ko jos turi būti atkartotos civilinės metrikacijos įstaigose.“ – teigia Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ KrivėInijaTrinkūnienė.

I. Trinkūnienė apgailestauja, kad „Romuva“ savo pažeistų teisių Lietuvoje ginti negalėjo – nėra teisinės gynybos priemonių, kurios leistų Lietuvoje kvestionuoti Seimo neveikimą ir įpareigotų Seimo narius pripažinti tą religinę bendriją, kuri atitinka įstatyme keliamus reikalavimus – Konstitucinis teismas yra konstatavęs, jog Seimo nario mandatas yra laisvas.

„Seimo sprendimas buvo paremtas ne įstatymu, o politikavimu. Europos žmogaus teisių teismas yra vienintelė išeitis. Savo kreipimusi mes nesiekiame materialinės naudos „Romuvai“ ar piniginės kompensacijos už mūsų pažeistas mūsų tikinčiųjų teises. Geriausias mums padarytos žalos atlyginimas – Strasbūro Teismo pripažinimas, kad mūsų teisės buvo pažeistos. Esame įsitikinę, kad bendrijai palankus EŽTT sprendimas paskatintų politikus keisti teisės aktus ir leistų visas religijas, kokios jos bebūtų, Lietuvoje laikyti lygias prieš įstatymą,“ – sako Krivė I. Trinkūnienė.

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis numato, kad religinė bendrija dėl valstybės pripažintos religijos status suteikimo gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje.

Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai galima dėl to kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos. 10 metų taisyklė galioja net tuo atveju, jei prašymo netenkinimo metu religinė bendrija visiškai atitinka įstatyme jai keliamus reikalavimus ir turi tai patvirtinančią Teisingumo ministerijos išvadą.

Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ įsitikinimu, yra akivaizdu, kad religinei bendrijai dabar prireiks net 35 metų nuo jos pirminio įregistravimo Lietuvoje tam, kad ji galėtų pakartotinai bandyti siekti įgyti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą.

Toks reguliavimas, kada numatomas 25 plius dar 10 metų laukimo laikotarpis, ypač turint omenyje aplinkybę, jog SSRS okupacijos metu Lietuvoje religinė bendrija „Romuva“ dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių negalėjo teisėtai veikti kaip juridinis asmuo, ne tik kad nepagrįstai ir neproporcingai apsunkina religinės bendrijos bei jos išpažinėjų veiklą (apribojimus taiko ištisai tikinčiųjų kartai), bet ir negali būti pripažįstamas būtinu demokratinėje visuomenėje EŽTK 9 straipsnio 2 dalies prasme.

Taigi, EŽTT įteiktoje „Romuvos“ peticijoje nurodoma, kad toks reguliavimas prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai.

„Romuva“ tikisi jai palankaus EŽTT sprendimo. EŽTT jau turėjęs panašaus pobūdžio bylų. Pavyzdžiui, „ReligionsgemeinschaftderZeugenJehovas ir kiti prieš Austriją“ byloje nustatė, kad būta diskriminacijos, taip pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnį, dėl to, kad buvo atsisakyta suteikti pareiškėjo bendruomenei „pripažintos religinės bendruomenės“ statusą, tuo pagrindu, kad ji iki tol nebuvo veikusi kaip „registruota“ religinė organizacija mažiausiai dešimt metų.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT), prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti šiai bendrijai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį (Minties, sąžinės ir religijos laisvė), 14 straipsnį (diskriminacijos draudimas) bei...


Palangos meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį raštu kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį ir laikinai Lietuvos pašto generalinės direktorės pareigas einančią Ingą Visockytę prašydamas neleisti uždaryti Palangos pirmojo pašto, įsikūrusio Klaipėdos plente, didžiausiame daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale. Šis klausimas trečiadienį iškeltas ir...


Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus kurorto savivaldybės vardu penktadienį raštu kreipėsi į Vyriausybę perduoti sunykusią medinę Kurhauzo dalį Palangos miesto savivaldybei. Palangai perėmus minėtą turtą, nedelsiant būtų imamasi priemonių, kad kone prieš 15 metų sudegusi ir dėl nepriežiūros visiškai sunykusi kultūros vertybė būtų restauruota ir vėl tarnautų...


Ką pastatė ant Šventosios Alkos kalno, žemaičiams ir visiems pagonims šventos vietos? Tinkamus baltų dieviškų būtybių pakaitalus? Ar beverčius „baibokus“, kaip teigia senųjų skulptūrų autorius ir architektas Virgilijus Vaičiūnas ir Palangos Žemaičių draugijos seniūnas Augustas Narmontas. Jie piktinasi, kad su jais dėl naujų skulptūrų išdrožimo net...


Savivaldybė laimėjo dar vieną teismą prieš UAB „Palangos butų ūkis“ dėl šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų pasirinkimo. „Palangos butų ūkis“ kreipėsi į teismą, ginčydamas Savivaldybės administracijos sprendimą, kad ji gali organizuoti gyventojų susirinkimus dėl šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų. Butų ūkis...


Teismas netenkino Jackų prašymo nušalinti teismą  2

„Palangos tilto” informacija, 2013 05 06 | Rubrika: Miestas

Klaipėdos miesto apygardos teismas netenkino Jackų prašymo nušalinti visą Palangos miesto apylinkės teismą civilinėje byloje pagal Jackų šeimos pareikštą ieškinį dėl Kurhauzo bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo – bendrosios naudojimo tvarkos nustatymo.


Pernai rekonstruota kurorto vaizdo nepuošusi Senojo turgaus gatvė vis dar tebekursto palangiškių aistras. Nepatenkintieji tuo, kad gatvė praktiškai atiduota pėstiesiems bei tuo, jog pasunkėjo privažiavimas prie nuosavų namų, ofisų ir parduotuvyčių, gyventojai, nesulaukę jiems palankių Eismo saugumo komisijos bei Savivaldybės administracijos sprendimų, kreipėsi į teismą....


Kol Seimo pirmininkė ragina valstybę dėl itin didelių šilumos kainų skelbti karą šilumos tiekėjui, Prancūzijos koncernui „Dalkia“, Palangos miesto Vytauto g. 122 daugiabučio gyventojai, praėjusiais metais atsiskyrę nuo antrinės „Dalkia“ įmonės „Litesko“ centralizuotų šilumos tiekimo tinklų, švenčia pergalę.  ...


Praėjusią savaitę Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu likviduota beveik du dešimtmečius gyvavusi Janinos ir Liudo Siručių šeimyna. Palangos vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Emilija Lapėnienė teigė, jog taip pasielgta todėl, kad sumažėjo vaikų skaičius ir kad šeimynos globėjai sulaukę daugiau nei  65 metų. Tarybai to pakako, kad būtų likviduota šeimyna. Nors posėdžio...


Palangiškiai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą

„Palangos tilto“ informacija, 2009 09 19 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę 120 Palangos miesto daugiabučių namų kvartalo gyventojų raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Lietuvos Respublikos Seimo antikorupcijos komisiją prašydami apginti viešąjį interesą. Gyventojai prokurorų prašo ištirti aukšto Palangos valdininko veiksmus.  


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius