„Shodan” karate mokykla sėkmingai kovojo Vilniuje

Lukas Kubilius, 2011-06-13
Peržiūrėta
3762
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

„Shodan” karate mokykla sėkmingai kovojo Vilniuje

Savaitgalį Vilniuje vyko atviras šio miesto karatė kiokušin čempionatas, kuriame dalyvavo virš 500 dalyvių iš 7 klubų. Karatė kiokušin mokyklai „Shodan” šiose varžybose atstovavę palangiškiai  iškovojo 8 aukso, 6 sidabro ir 7 bronzos medalius.

 

Čempionais tapo Irma Dejutė, Austėja Arlauskaitė, Ignas Arlauskas, Edgaras Jokubauskas, Andrius Gramauskas, Aušrinė Mažulytė, Darius Merkulovas, Kasparas Aleknavičius. Vicečempionais tapo Ignas Andriekus, Benedikta Abaravičiūtė, Giedrė Grigūnaitė, Motiejus Pauliukevičius, Benas Butkevičius, Vytautas Liakas. Bronzos medalius laimėjo Aistė Jankauskaitė, Adelė Arcimavičiūtė, Jūratė Milašiūtė, Julija Balčiūtė, Haroldas Sarmalotovas, Domas Vitkauskas, Akvilė Laučytė.

Gerų mokytojų žodžių nusipelnė ir medalių neiškovojęs Benas Jankauskas, bei beveik po metų pertraukos į mokyklos gretas vėl sugrįžusi bei tikrą kovotojo charakterį pademonstravusi viena perspektyviausių savo amžiaus sportininkių Akvilė Laučytė.

Palangiškius treniruojantys karate kiokušin mokyklos „Shodan“ mokytojas, Europos čempionas Lukas Kubilius bei asistentas Aivaras Baltmiškis džiaugiasi puikiu auklėtinių pasirodymu.

Tai buvo vienos paskutinių shodaniečių varžybų, prieš pradedant vasaros atostogas. Jau birželio 26d. karate kiokušin mokykla „Shodan“ organizuoja tradicines „Baltijos“ taurės varžybas, kuriose dalyvaus ne tik lietuviai, bet laukiame svečių iš Estijos, Latvijos, Lenkijos. Varžybos, kurios vyks „Neptūno“ sporto salėje prasideda 11val., tad kviečiame visus palangiškius ateiti bei pasigrožėti karatė kiokušin kovomis.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Į Pasaulio lietuvių sporto žaidynes šiemet po ilgokos pertraukos atvyksta gausus būrys Kanados lietuvių sportininkų. 


Nors Palangos pajūrį bene pirmasis „atrado“ 1824 m. vasarą čia poilsiavęs didysis poetas romantikas Adomas Mickevičius ir jį aprašė savo poemoje „Konradas Valenrodas“, lietuviai jį dažniau pradėjo lankyti tik beveik po 100 metų, 1921 m. kovo 31 d. Lietuvai atgavus Palangos kraštą iš Latvijos.


Palangos Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) klausytojai per ZOOM platformą išklausė labai įdomią paskaitą „Senjorai Prancūzijoje – aktyvi visuomenės dalis“.



Palanga ir toliau sparčiai tvarkosi ir keičiasi

"Palangos tilto" informacija, 2022 03 14 | Rubrika: Miestas

Palanga šiais metais planuoja atlikti gausybę kurorto gerbūvio darbų. Meras Šarūnas Vaitkus pirmadienio, kovo 14 dienos, vakarą pasidalino Facebook žinute apie planuojamus darbus. Susipažinkime visi su šiais metais planuojamų atlikti darbų sąrašu!


Šiandien, kovo 11-ąją minime mūsų Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Stebėdami įvykius Ukrainoje, matome, kokia trapi gali būti laisvė, todėl tokiu įtemptu laiku kaip niekad svarbu ją saugoti ir branginti.


Seime vyksta pavasario sesijos plenariniai posėdžiai. Seimo narys Pranas Žeimys, išrinktas Pajūrio rinkimų apygardoje, savo kabinete Seime mielai sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ redaktoriaus klausimus. P. Žeimys, be kita ko, išsakė ir savo nuomonę dėl Palangos vicemero S. Simės skandalingo elgesio – savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo kelionėms į...


Palangos J. Basanavičiaus gatvėje jau tvyro artėjančių šv. Velykų nuotaikos – pėsčiųjų pamėgta alėja pradėta dabinti dviejų metrų aukščio ir pusantro metro pločio margučiais, išgražintais suvalkietiškais raštais. Devyni šv. Velykų simboliai jau pastatyti, miesto tvarkytojams beliko pasirūpinti jų apdaila.


Kodėl miesto valdžiai buvo reikalingas Rinkliavų centras?

Alvydas Ziabkus, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2010 11 05 | Rubrika: Miestas

Atrodo, kad, suabejojęs, ar visi už automobilių stovėjimą gatvėse gaunami pinigai patenka į miesto biudžetą, būsiu pataikęs. Nes tik į kampą pareigūnų užspeistas niekadėjas griebiasi paskutinės gynybos:  „O kur įrodymai, viršininke“.


Palangoje J.Basanavičiaus gatvės ir Birutės alėjos sankirtoje įsikūrė naujas restoranas „Jūros akis“. „Jis ypatingas tuo, jog yra  išsaugotas viso pastato autentiškumas. Jis atrodo lygiai taip pat kaip ir senovėje, kuomet priklausė grafui Tiškevičiui - pastatas tik atgaivintas naujam gyvenimui“,- pasakojo restorano savininkė Lilija Serapinienė.


Renginių kalendorius