Statybų ir miesto ūkio komiteto pirmininkas T. J. Žulkus: „Palangoje turi iškilti vandens pramogų parkas“

 Tomas Julius Žulkus – Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys, Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas bei Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Palangos skyriaus narys įsitikinęs, jog šie metai bus labai darbingi. „Šiuos metus drąsiai galima vadinti iššūkių Palangai metais – pradėta įgyvendinti daug ambicingų projektų, kuriuos privalome sėkmingai užbaigti. Ne mažiau svarbu ir nauji planai, tokie, kaip vandens pramogų parko atsiradimas“, – sakė J. T. Žulkus.

– Iki savivaldos rinkimų liko vos šiek tiek daugiau nei metai. Ar jau galvojate apie juos?

– Nori nenori apie juos susimąstai. Esu naujoje komandoje – prieš keletą mėnesių buvau priimtas į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Palangos skyrių, kuris, ne paslaptis, turi daug su kurorto plėtra, miesto infrastruktūros gerinimu susijusių tikslų ir idėjų.

Prieš trejus metus palangiškiams pateikta konservatorių rinkimų programa, palyginti su kitų partijų, buvo bene didžiausia ir labiausiai ambicinga, o sudarius valdančiąją koaliciją, didžioji dalis jos buvo perkelta ir į koalicijos programą. Kaip skyriui kartu su koalicijos partneriais pavyko įgyvendinti palangiškiams duotus pažadus, visi šiandien tai mato.

Neabejoju, kad kitiems savivaldos rinkimams bus parengta ne mažiau ambicinga programa. Juo labiau, kad keletos paskutiniųjų metų pasiekimai įpareigoja tęsti pradėtus ir užsibrėžtus darbus.

– Ar kol kas jums nekilo jokių abejonių dėl perėjimo iš Liberalų Sąjūdžio į tradiciškai konservatizmu garsėjančią TS-LKD?

– Mano sprendimą palikti liberalsąjūdiečių gretas bei pasirinkti TS-LKD lėmė labai konkrečios priežastys, susijusios su vieno iš Liberalų Sąjūdžio skyriaus lyderių, konkrečiai Eimučio Židanavičiaus, asmenybe, jo veiksmais, kurie man nepriimtini. Nenoriu būti narys skyriaus, kur rezgamos intrigos, o vieno politiko asmeninės ambicijos ir savęs aukštinimas tampa svarbiau už bendrus skyriaus tikslus dirbti dėl palangiškių.

Kalbant apie abiejų partijų ideologijas, nepasakyčiau, kad jos yra labai priešingos. Abi partijos yra dešiniųjų pakraipos. Tai rodo ir abiejų partijų bendras darbas praėjusios kadencijos Vyriausybėje, taip pat – to paties kandidato rėmimas būsimuosiuose šalies Prezidento rinkimuose.

– Ar norėtumėte turėti mandatą kitoje Taryboje?

– Esu miesto Tarybos narys, tad didžiausią dėmesį dabar esu sutelkęs į šiandien vykdomus darbus. Atvirai sakau: norėčiau save realizuoti ir kitoje Tarybos kadencijoje, tačiau, kaip jūs žinote, ne vien nuo mano norų tai priklauso.

– Ką konkrečiai ketinate siūlyte skyriaus vadovams?

– Šiuo metu labai aktualus klausimas – įvažiavimo į Palangą apmokestinimas. Sprendimas turėtų būti šiuolaikiškas, netrikdantis eismo ir neerzinantis eismo dalyvių. Tai galėtų būti automatizuoti greitieji pakeliami užtvarai, vaizdo kameros, atpažįstančios automobilių valstybinius numerius, nemokamų leidimų sistema vietiniams gyventojams bei vienas kitas kontrolierius.

Apskaičiuota, kad įvažiavimo į kurortą apmokestinimas papildomai į miesto biudžetą atneštų apie 3,5 milijono litų. Tai galėtų tapti papildomos lėšos, skiriamos miestui tvarkyti bei plėsti kurorto infrastruktūrą.

Įgyvendinti šiuos siūlymus bus itin patogu nutiesus Palangos aplinkkelį, kurio statyba jau prasideda.

– Prieš metus interviu „Palangos tiltui“, be kita ko, esate minėjęs, kad labai svarbu Palangai plėsti sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugų infrastruktūrą. Bet premjeras A. Butkevičius mūsų laikraščiui po Seimo rinkimų yra sakęs, kad Palanga net neturėjo tuo metu sveikatingumo infrastruktūros vystymo strategijos. Ar reikalai ta linkme pasikeitė?

– Palangos miesto strateginiame plėtros plane iki 2020 metų yra aiškiai nurodyta, kad Palanga yra visus metus atviras tarptautinis kurortas su išplėtota sporto, poilsio ir sveikatingumo infrastruktūra. Šia linkme ir dirbame – siekiame sukurti tokioms investicijoms patrauklią aplinką.

Bet problema yra ta, kad tokie projektai reikalauja itin didelių privataus kapitalo investicijų. Sunkumų kyla ir dėl to, kad mieste yra mažai laisvų, neužstatytų teritorijų, kurias būtų galima pasiūlyti stambiems investuotojams. Reikalus ypač komplikuoja tai, kad Palangoje dar nebaigta žemės reforma.

Tačiau manau, kad praėjusiais metais mes gerokai pažengėme plėtodami sveikatingumo paslaugų infrastruktūrą kurorte. Pasižiūrėkite: už „Vanagupės“, vietoje „Žvorūnės“ jau iškilo pirmasis estų kapitalo reabilitacinis-gydomasis korpusas „Gradialis“, kiti bus baigti artimiausiu metu. Numatomos per 100 mln. litų investicijos. Tai – puiki žinia.

Sprendžiamas klausimas ir dėl buvusių purvo gydyklų (Vytauto g. 170) – šuo metu ieškoma investuotojų.

Galime pasidžiaugti ir tuo, kad praėjusiais metais „pajudėjo“ sveikatingumo komplekso buvusioje „Jūratės“ baseino teritorijoje investiciniai reikalai. Investuotojų planuose – solidaus, tarptautinio viešbučių tinklo pritraukimas į Palangą.

– Esate vieno svarbiausių ir intensyviausiai dirbančio Statybų ir miesto ūkio komiteto pirmininkas. Pasidalinkite komiteto veiklą 2013-aisiais atspindinčia statistika.

– Pernai įvyko 35 mūsų komiteto posėdžiai, ir tai yra daugiausiai kartų posėdžiavęs Savivaldybės tarybos komitetas. Posėdžiai vyko beveik kiekvieną savaitę – tekdavo eiti į juos kaip į darbą.

– Jūsų komitetas, sutikite, ir patrauklus. Nesiaiškinote, kodėl opozicijos vienas lyderių, Aleksandras Jokūbauskas, veržėsi tapti ir buvo priimtas į jį?

– Statybos ir miesto ūkio komitete sprendžiami pagrindiniai miesto statybų, teritorinio planavimo klausimai – svarstomi detalieji planai, investiciniai projektai. Kitais žodžiais – viskas, kas susiję su miesto ateitimi ir plėtros vizijos, praeina mūsų komiteto „rėtį“. Todėl džiaugiuosi, kad į komiteto darbą įsijungė teisinį išsilavinimą turintis aktyvus Tarybos narys A. Jokūbauskas.

– Pasakykite sąžiningai, ar kada nors teko patirti tiesioginį lobistų spaudimą, išgirsti siūlymų dėl „atsidėkojimo“ ir panašiai?

– Sąžiningai sakau, kad niekas nei su voku, nei maišu (juokiasi – aut.) nėra prie manęs, ir mano žiniomis, kitų komiteto narių, priėjęs. Bet prašymų „skubos tvarka“ svarstyti ir išspręsti klausimus, susijusius su detaliaisiais planais, tenka išgirsti labai dažnai. Kitais žodžiais tariant, jeigu komiteto darbotvarkė yra sudaroma ir patvirtinama penktadienį, tai neretai kas nors atsiranda su „savo klausimu“ pirmadienį, bei reikalauja, kad klausimo svarstymas būtų įtrauktas papildomu klausimu į komiteto posėdžio darbotvarkę.

– Atsimenu ir kitus premjero A. Butkevičiaus žodžius, pasakytus per interviu „Palangos tiltui“: daugumai ligšiolinių Palangos merų labiausiai rūpėjo laisvos žemės dalijimas. Tai daug pasako.

– Nesiimu komentuoti Premjero žodžių. Manau, kad buvusiems merams rūpėjo ne pats žemės dalijimas, o kaip palangiškių naudai išspręsti su žemės grąžinimu susijusius klausimus.

– Ar naujasis Teritorijų planavimo įstatymas jau pakeitė jūsų komiteto veiklą? Kaip?

– Esminis pakeitimas – nuo šiol teritorijų planavimas bus Savivaldybės administracijos rankose. Tai reiškia, kad bus rengiami ne atskiri detalieji planai, o planuojama kvartalais. Jei jų nėra, bus remiamasi bendruoju miesto planu. Tačiau naujoji teritorijų planavimo tvarka „įsivažiuos“ kiek vėliau, nes dar teberengiama daug poįstatyminių aktų.

– Ar ant Statybų ir miesto ūkio komiteto nekrenta ir šešėlis dėl galimai nusikalstamos savivaldybės architekto Svajūno Bradūno veiklos? Ar neturėjote įtarimų, kad ne viskas gerai yra jo vadovaujamame skyriuje?

– Kiekvienas asmuo – tiek valstybės tarnautojas, tiek kiekvienas žmogus, atsako už asmenines savo iniciatyvas, padarytas veikas. Jei teismas galutinai įrodys, kad buvo pažeisti įstatymai, Savivaldybės administracija turės imtis priemonių jo atžvilgiu.

Pirmiausia reikia pabrėžti, kad teismo sprendimas dėl S. Bradūno dar nėra įsiteisėjęs. Kalbant apie Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus darbą reikia pripažinti, kad trūkumų dėl skyriaus veiklos organizavimo pastebėdavome.

– Ko tikitės iš naujųjų metų?

– Palangoje pradėta keletas labai svarbių miesto infrastruktūros plėtros projektų, kuriuos būtina sėkmingai įgyvendinti. Kalbu apie Koncertų salės rekonstrukciją, Sporto komplekso statybą, europinius standartus atitinkančio kempingo, Autobusų stoties su prakybos centru statybą. Ne mažiau svarbus projektas – daugiabučių namų renovaciją. Yra ir daugiau palangiškiams svarbių darbų.

Netolimoje ateityje Palangoje turėtų išdygti Vandens pramogų parkas. Šiuo klausimu koalicijos partneriai sutaria vienareikšmiškai, todėl praėjusį ketvirtadienį, Savivaldybės tarybos posėdžio metu tvirtinant strateginį planą, Savivaldybės taryba numatė lėšas šio objekto techninei dokumentacijai parengti. Patvirtinus miesto biudžetą, prasidės šie darbai.