Konstantinas Skierus, UAB "Palangos komunalinis ūkis" direktorius: "Palanga šiemet beveik išvengė vandalizmo"

Konstantinas Skierus, UAB "Palangos komunalinis ūkis" direktorius: "Palanga šiemet beveik išvengė vandalizmo"

Su Konstantinu Skierumi – apie europėjančius Palangos svečius, netvarkingus palangiškius ir kapinių neišvengiamą plėtrą

Linas JEGELEVIČIUS, 2016 09 01

Kalendorius užvertė vasaros mėnesius, ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus trina rankomis: įmonei sezonas buvo geras, nors mažiau surinktų atliekų iš paplūdimio ir kurorto gatvių nereikėtų susieti vien tik su lietaus nepašykštėjusia vasara, pabrėžė direktorius. Svarbiausia, Palanga šią vasarą išvengė vandalizmo aktų. „Jų žala miestui anksčiau siekdavo apie 4-5 tūkstančius litų, šiemet – vos apie 500 eurų“, – sakė K. Skierus. Vis tik, galvojant apie įmonės ateitį, didžiausią galvos skausmą kelia darbuotojų trūkumas. „Vienintelė išeitis – kuo didesnė tvarkymo darbų mechanizacija“, – pabrėžė K. Skierus, atsakęs į „Palangos tilto“ klausimus.


– Kokia buvo ši vasara „Palangos komunaliniam ūkiui“?

– Sezonas buvo nesunkus, sakau atvirai. Ir žinau, ką sakau, nes man šis sezonas Palangoje buvo dešimtas, tad galiu lyginti. Kaip sakau, padėjo mums ir gamta, nes turėjome daugiau lietingų dienų šią vasarą. Svarbiausia, stebėjome gerokai pasikeitusį – į gerąją pusę – kurorto svečių elgesį. Tokių vandalizmo atvejų, kad kas ką nors suplėšytų, išverstų, apdaužytų – buvo palyginti daug ankstesniais metais, šiemet beveik nebuvo. Iki rugpjūčio 20 dienos neturėjome nė vieno sulaužyto suoliuko ar persirengimo kabinos. Tik tądien radome sulaužytus du suoliukus ir dvi kabinas.
– Kokią žalą miestui anksčiau padarydavo tokie vandalizmo atvejai?
– Apie 4-5 tūkstančius eurų. Šiemet – apie 500 eurų. Žmonių elgesio pasikeitimus sieju su Vakarų pasaulio pažinimu. Nemažai kurorto svečių gyvena užsienyje ar yra gyvenę anksčiau, jie mato, kokia yra tvarka ir kultūra ten, žodžiu, europėjame. Laisvos sienos tik į naudą mums.
– Matyt, miesto valdžiai pavyko iš dalies įgyvendinti savo seną svajonę – pakeisti į kurortą plūstančių srautų kokybinę sudėtį?
– Manau, kad taip. Tai yra akivaizdu ypač J. Basanavičiaus gatvėje, kurioje anksčiau žaliūkai jaunuoliai keldavo rimtas problemas.
– Apie tai, kokia buvo vasara, matyt, gerai liudija ir jūsų išvežtų atliekų iš miesto kiekiai. Kiek jie buvo mažesni šiemet dėl lietingų periodų?
– Išties, šią vasarą išvežėme šiukšlių gerokai mažiau. Tiesą pasakius, tik praėjusį savaitgalį buvome itin užimti. Rugpjūčio 26-28 dienų savaitgalis buvo vienas karščiausių – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Pirmąkart šį sezoną į pliažą važiavome šiukšlių surinkti dukart per dieną. Iki tol pakakdavo nuvykti kartą per dieną.
Kita vertus, apie turistų srautų sumažėjimą negalima spręsti vien pagal išvežtų atliekų kiekius. Plastikinės ir metalinės taros užstatų tvarka gerokai sumažino tokios taros kiekius kurorto šiukšliadėžėse. Tai pastebėjo ir Klaipėdos komunalininkai. Tiksliau kalbant, tokios taros kiekių atliekose sumažėjo perpus.
– Ar dėl mažesnių atliekų kiekių išlaikėte visus darbuotojus, kurie buvo priskirti tvarkyti paplūdimį sezono pradžioje?
– Taip, išlaikėme. Juk mūsų darbas, kaip sakau, yra „ant adatų“. Turi patikrinti, kokia padėtis paplūdimyje net kelis kartus per dieną. Žinoma, kai nelijo.
– Matyt, dar viena šiam jūsų sezonui charakteringa detalė, kad viešoje erdvėje išvengėte nemalonių istorijų, turiu omenyje, dėl miesto tvarkymo, reagavimo į skundus...
– Taip, jūs teisus. Priekaištų šiemet beveik nesulaukėme. Tik smulkių skundų. Dar pastebėčiau, kad palangiškių, kitaip nei miesto svečių, elgesys galėtų būti labiau šeimininkiškas. Turiu omeny, kad dalis palangiškių vis dar atsikrato didelių gabaritų rakandais, baldais ar stambiomis šakomis paprasčiausiu būdu – ištempdami tai į gatvę prie artimiausio atliekų konteinerio. Ypač tai pasakytina apie senamiesčio gyventojus. Nėra normalu, kad šiemet kartais turėjome siųsti mašinas į atskiras gatves net po dukart per dieną tokioms atliekoms surinkti. Kas man atrodo dar labiau piktybiška, kad šiemet gyventojai senus baldus į gatvę ištempdavo net ne darbo valandomis, kuomet galėdavome juos surinkti, o vakare. Anksčiau tokių atvejų matydavome kur nors „bame“, o šiemet, žiūriu, tokius atvejus fiksavome ir Kretingos, Vytauto, Žvejų, Jūratės, kitose kurortinės zonos gatvėse. Mane tai labai nemaloniai nuteikė. Jeigu mes mylime Palangą ne žodžiais, o darbais, tai paprašyčiau visų gyventojų to nedaryti.
– Kokių tendencijų pastebėjote dėl atliekų rūšiavimo šią vasarą?
– Bendrąja prasme, taip, rūšiuoja, tik tokie paminėti atvejai yra tarsi šaukštas deguto medaus statinėje. Jeigu lygintume atliekų rūšiavimo kiekius ir kokybę dabar ir prieš tris metus, pavyzdžiui, dabar kokybė yra bene tris kartus geresnė, o surenkamų atliekų kiekiai taip pat tapo gerokai didesni. Tai mes aiškiai matome.
– Ar iš Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) nesate sulaukę įspėjimų dėl netinkamai išrūšiuotų atliekų?
– Ne, nesame sulaukę. Mūsų surenkamos antrinės žaliavos yra gan kokybiškos palyginti su kitais rajonais. Taigi, nepaisant mano anksčiau išsakytų pastebėjimų, mūsų žmonės yra gan sąmoningi.
– Esate nekart minėjęs, kad jūsų, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus, didžiausias galvos skausmas – miesto daugiabučių renovacija. Kaip vyksta renovacija mieste? Su kokiomis problemomis susiduriama? Kaip jos sprendžiamos?
– Šiuo metu Palangoje renovuojame 40 namų. Tiek namų yra apstatyti pastoliais. Iš pirmojo renovacijos etapo mieste yra likę renovuoti trys namai. Nors yra nesklandumų, bet pakartosiu dar kartą, ką esu sakęs anksčiau: labai gerai, kad vyksta renovacija, nes jos nauda gyventojams – didelė. Manau, kad žmonės, kurie gyvena renovuotuose namuose, ją jau pajuto.
Nereikėtų manyti, kad tik Palangoje iškyla problemų su renovacija. Kalbėjausi su kolege Kretingoje, kuri vykdo 12 daugiabučių renovaciją. Ten situacija – tokia pati ar, neretai, dar prastesnė. Išties, renovacija kelia galvos skausmą, tiesa, jau mažesnį, negu pirmajame renovacijos etape.
Renovacija atima labai daug energijos iš kiekvieno šio proceso dalyvio dėl paprastos priežasties – kiekvienas gyventojas turi savo pasiūlymų, pretenzijų ir taip toliau. Kartais sulauki tokių klausimų, kad net nežinai, kaip į juos atsakyti. Nesakau, kad gyventojai neturi domėtis, kaip vyksta jų namo renovacija, bet statybininkai neretai sulaukia ir piktų komentarų, nepelnytų priekaištų.
Visų palangiškių prašyčiau būti supratingiems ir kantresniems. Deja, renovacija negali būti atlikta per dieną ar savaitę. Taip nebūna.
Jau esu sakęs, kad beprasmiškų pastebėjimų ir nepelnytų priekaištų ypač daug darbuotojai sulaukia per mėnulio pilnatį.
Noriu atsakingai pasakyti, kad namus Palangoje renovuoja atsakingos statybininkų ir kitų specialistų brigados, tikrai nėra, kaip sakau, „chalturščikų“.
– Ar visiems daugiabučiams, numatytiems renovuoti per II-ąjį renovacijos etapą, gautas finansavimas?
– Visiems daugiabučiams, kuriuose jau vyksta renovacija, finansavimas buvo gautas. 16 namų gyventojai renovacijos atsisakė, nors tokie darbai buvo numatyti. Prievarta tokiuose namuose renovacija nebus atliekama. Malonu, kad atsirado namų bendrijos, kurios kreipėsi į mus, jog būtų renovuojami jų daugiabučiai, nors jie nebuvo įtraukti į renovacijos planą. Tokių bendrijų antrajame renovacijos etape buvo penkios.
– Kelerius metus „Palangos komunalinis ūkis“ intensyviai iš UAB „Palangos butų ūkis“ periminėjo daugiabučius namus administravimo paslaugai teikti. Ar toks procesas jau pasibaigė?
– Ne, procesas vyksta iki dabar. Vien tik šiais metais perėmėme 21 ar 22 daugiabučius namus iš „Palangos butų ūkio“. Ir šiuo metu rengiami dokumentai naujų namų perėmimui. Esame pasiekę tokį tašką, kad bet kurio namo neimame – atsirenkame pagal įvairius kriterijus. Pavyzdžiui, privengiame namų, pastatytų jau nepriklausomos Lietuvos metais, taip vadinamų antrinių namų, kuriuose gyvenama tik sezono metu. Maža paslaptis, kad tokių namų gyventojai kelia nemažai problemų – sunku iš jų surinkti mokesčius už inžinerinių sistemų priežiūrą, kitas paslaugas. Ypač galvos skausmą ta prasme kelia kauniečiai. Mes, komunalininkai, sakome, kad jeigu name gyvena daug kauniečių, geriau tokio namo neimti administruoti. Labai specifiniai žmonės jie, atvirai sakau. Šiuo metu administruojame 73 daugiabučius namus kurorte.
– Buvo užsiminta, kad mieste bus įrengtos požeminės konteinerių tipo atliekų surinkimo aikštelės. Ar toks procesas yra pažengęs Palangoje?
– Taip, procesas vyksta. Kai idėja bus realizuota, gyventojai matys tik mažas dėžutes išlindusias iš po žemės. Pavyzdžiui, ir šiandien, prieš man atvykstant į redakciją, dėl jų man skambino savivaldybės ekologė, prašė sąmatas sudaryti. Ties šiuo projektu dirbame ranka rankon su miesto savivaldybe. Tokias aikšteles pirmiausia įrengsime „bame“. Senamiesty tokių aikštelių nebus, nes turime didelę problemą dėl laisvos žemės. Planuojame įrengti iš viso 26 tokias požemines aikšteles. Vienos jų įrengimas kainuos nuo 30 tūkst. iki 40 tūkst. eurų. Jos bus modernios, geresnės, negu tokios aikštelės Klaipėdoje, pavyzdžiui.
– Kuo požeminės atliekų surinkimo aikštelės yra pranašesnės?
– Daug kuo. Pirmiausia, benamiai negalės jose daryti, kaip aš sakau, revizijų. Dėl paprastos priežasties – į jas neįlysi. Jų nepasieks ir paukščiai, kirai, kurie kelia daug bėdų. Svarbiausia, gerokai pagerės miesto estetinis vaizdas – sustatyti gatvėje konteineriai nepuošia miesto. Tokiose požeminėse atliekų aikštelėse šiukšlės bus metamos ne bet kaip. Dvi iš po žemių išlindusios dėžutės, pro kurias bus sumetamos atliekos, bus skirtos mišrioms komunalinėms atliekoms, trys – antrinėms žaliavoms, o dar viena – skystoms maisto atliekoms. Tokios požeminės aikštelės turi tarnauti 15 metų.
– Smagu, kad miesto komunalinis ūkis seka geriausiais Vakarų valstybių komunalinių atliekų tvarkymo pavyzdžiais. Kalbant plačiąja prasme, kaip dažnai miesto komunalinio įmonė ir jūs, jos vadovas, semiatės gerosios Vakarų Europos valstybių patirties tvarkant komunalinį ūkį įvairiose parodose, mugėse?
– Stengiuosi tokiose mugėse, parodose dalyvauti nors kartą per metus. Dažniausiai važiuoju į Vokietiją, kur tokios parodos sutraukia labai platų spektrą žmonių, jose pristatomos visos sektoriaus naujovės ir galiu susipažinti su vykstančiomis tendencijomis.
– Glaustai kalbant, pasidalinkite pastebėjimais, kokios tendencijos vyksta Vakarų Europos valstybių komunalinių atliekų, municipalitetų tvarkybos sektoriuje?
– Kas ypač aštriai juntama pas juos, o jau ir pas mus, yra kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Matyt, ne vienas gyventojas iki šiol mano, kad miesto tvarkymui reikia tik šluotos, kastuvo ar kibiro, bet taip nėra. Visi darbai yra itin sparčiai mechanizuojami, pasamdyti gerą šlavėją, patikėkite, tapo labai sunku šiais laikais. Vadinasi, sprendžiat problemą, yra tik viena išeitis – kuo didesnė darbų mechanizacija. „Palangos komunalinis ūkis“ eina tuo pačiu keliu, kitos išeities paprasčiausiai nėra. Dar didesnis stygius yra labiau kvalifikuotų darbuotojų: statybininkų ar remontininkų, sudėtingų mechanizmų vairuotojų, pavyzdžiui.
– Būtent dėl darbuotojų stygiaus, mano žiniomis, komunalinis ūkis tualetų valytojai Šventojoje moka 800 eurų mėnesinę algą, tiesa?
– Taip, tai tiesa, moteris dirba be išeiginių, jos alga tokia – tik vasaros mėnesiais. Bet, patikėkite, surasti žmogų tokiam darbui labai sunku. Neįmanoma. Už mažesnį atlyginimą nieko neradome.
– Jeigu turėtumėte pakankamai lėšų, kokį mechanizmą pirmiausia įsigytumėte?
– Vieno tokio galbūt nėra, bet mums reikėtų mažų mobilių šaligatvių plovimo ir tvarkymo mašinėlių, kitų mažosios mechanizacijos priemonių. Trumpai tariant, tokių, kurios pakeistų rankinį darbą.
– Kadangi liko labai nedaug iki Seimo rinkimų, paklausiu, kokių komunalinę sferą reglamentuojančių įstatymų ar jau galiojančių įstatymų pataisų prašytumėte inicijuoti naująjį Seimo narį Kretingos-Palangos rinkimų apygardoje?
– Didžiausia bėda su įstatymine baze, su kuria mums tenka susidurti, yra ta, kuri reglamentuoja atliekų tvarkymą. Ypač, kad tokioje įstatyminėje bazėje yra ryškus atliekų tvarkymo lobistų įspaudas. Dėl lobistų didelės įtakos tvyro nežinia – o kokia bus įstatyminė bazė rytoj? Kaip ji paveiks miesto ir komunalinio įmonės veiklą? Apie tai tenka dažnai galvoti. Trumpai kalbant, kur šiukšlės, ten didžiuliai pinigai. Nežinau, kas tokius procesus gali suvaldyti. Pernelyg daug yra, kaip sakau, vajų atliekų tvarkyme. Tai jas rūšiuojame, tai deginame, tai po žeme dedame. Niekada negali nuspėti, kas šaus kam – pirmiausia, lobistams – į galvą rytoj. Nuo visų pasikeitimų pirmiausia kenčia pirminė grandis, miesto komunalininkai.
– Kaip sekasi Palangos laidojimo namams? Ar jie dirba rentabiliai? Kada baigsite išmokėti apie 350 tūkst. eurų paskolą, paimtą Laidojimo namų renovacijai?
– Paskola paimta 8 metams, ją jau mokame ketvirtus metus. Neslėpsiu, paskolos mokėjimas gerokai blogina veiklos ekonominius skaičius. Jei ne paskola, Laidojimo namai dirbtų rentabiliai.
– Prisimenu, prieš ketverius metus, kuomet Taryboje buvo svarstomas Laidojimo namų renovacijos klausimas, buvo viltasi, kad atnaujinus juos, mūsų paslaugomis naudosis ir kretingiškiai, mūsų artimiausi kaimynai. Ar taip atsitiko?
– Taip neatsitiko, nes mūsų pėdomis pasekė kretingiškiai, kurie taip pat renovavo savo laidojimo namus. Mes dėl paslaugų mūsų Laidojimo namuose konkuruojame labiau su klaipėdiškiais, kurie pas save palaidoja dalį Palangos mieste mirusiųjų, nežymi dalis mirusiųjų klaipėdiškių yra laidojama Palangoje. Mes jaučiamės tvirtai tokioje konkurencinėje kovoje ir esame užsitarnavę pagarbos.
– Ar komunalinis ir šią vasarą įdarbino darbuotoją miesto kapinėms tvarkyti?
– Taip, viena tokia darbuotoja yra tokiam darbui priimta Palangoje, o kita – Šventojoje. Tinkamai vesti kapų knygas yra labai svarbu. Jeigu to nedaroma tiksliai, žiūrėk, po dešimties metų pradeda giminės pyktis dėl kapavietės. Deja, šiai dienai turime bene tris tokio pobūdžio bylas teisme. Todėl mūsų atsakomybė tvarkant kapų įrašus – milžiniška.
– Jau ir naujose miesto kapinėse telikę nedaug vietos. Ar jau kalbama apie miesto kapinių plėtrą?
– Taip, tai yra aktualus klausimas. Žinau, kad miesto savivaldybė deda pastangas, jog kapinių ribos būtų išplėstos link miško pusės. Rezervinę teritoriją turime ir prie Laidojimo namų, taip pat sklypelį rytinėje pusėje.
– Ar populiarus kolumbariumas Palangoje?
– Gan populiarus. Palaikų kremavimas tampa vis populiaresnis ir Palangoje. Prieš trejus metus, prisimenu, per mėnesį laidodavome tris kremuotus palaikus, o dabar tiek per savaitę. Kiti urną mieliau deda į bendrą šeimos kapavietę.
– Beglobių kačiukų tema, kurią gvildeno „Palangos tiltas“, užgavo ne vieno gyventojo jautriausias stygas. Kaip jūs siūlote spręsti beglobių gyvūnų mieste problemą?
– Kačiukai iki šiol glaudžiasi komunalinio ūkio vienoje pagalbinių patalpų, į jokį „Nuarą“ jie nebus vežami, galiu nuraminti gyventojus. Po jūsų straipsnio „Palangos komunalinis ūkis“ pasirašė sutartį su kurorto organizacija „Palangos rūpestėlis“ (vadovė Aldona Stasiulaitienė – aut.), pagal kurią mes jai suteikiame beglobių gyvūnų rūpybos paslaugai teikti patalpą įmonės teritorijoje, dar ir voljerą keturkojams atitversime. Organizacija pasirūpins ne tik kačiukais, bet ir aplinka.
Kaip sakiau, labai nesuprantu tokių žmonių, kurie paskundė mus ir siekė, kad beglobiai kačiukai būtų išvežti iš mūsų. Kam jie trukdo? Skundikus pakviesčiau ateiti ir pasižiūrėti, kaip yra rūpinamasi gyvūnėliais.
– Kaip sekasi Palangos autobusų stočiai, kurią taip pat administruoja jūsų įmonė?
– Gerai. Vis dar prisimenu, kiek buvo išlieta įtūžio ir purvo ant miesto vadovų, mano galvos, kai ją atidavėme eksploatuoti 2014 metų pabaigoje. Ko tik neteko išgirsti! Iki pat 2015 metų vidurio. Šiandien viskas jau pamiršta. Kartais pagalvoju: o gal tie visi skundai buvo surežisuoti kieno nors? Gal su naująja stotimi užmynėme kam nors „ant interesų“?.. Kad ji yra savarankiška, kad tapo kitaip valdoma. Matyt, kažkas dėl naujosios stoties ir finansiškai nukentėjo.
Sprendžiant apie Palangą pagal autobusų srautus ir pervežamų keleivių skaičius, pasakysiu: Palanga yra ne kaimelis, toli gražu – yra didelis miestas.
– Jūs – jau pensinio amžiaus. Dar ilgai turėsite parako vadovauti beveik 120 žmonių įmonei, „Palangos komunaliniam ūkiui“?
– Išties, jau esu pensininkas (šypsosi). Kai sulaukiau pensinio amžiaus, dingo visa įtampa, tą ir mano darbuotojai pastebėjo. Sau pasakiau, kad, jeigu bus pasitikėjimas, „Palangos komunaliniam ūkiui“ vadovausiu tol, kol dirbs ši Tarybos kadencija. Man gera ir patinka yra su ja ir ypač jos pirmininku, meru Šarūnu Vaitkumi dirbti. Pastaruoju metu jis man dažniau parašo per socialinius tinklus. Esu juose ir seku, kokia informacija, liečiančia komunalinį ūkį, yra dalijamasi juose.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Antradienį, sausio 30 dieną, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas ir Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė susitiko su Trečiojo amžiaus universiteto studentais ir pristatė jiems paskaitą apie Palangos miesto plėtrą. Susitikimo, kuriame dalyvavo apie 400 kurorto gyventojų, metu pristatyti šiuo metu įgyvendinami Palangos...


Šventoji šią vasarą kurorto svečius pasitiko gerokai pagražėjusi: tvarkomos viešosios erdvės, gražinama gyvenamoji aplinka, rekonstruojamos gatvės. Tačiau, pasak seniūno pareigas einančio Alvido Baciaus, sustoti neketinama – jau netolimoje aplinkoje Šventosios laukia dar daugiau pokyčių.


Kalendorius užvertė vasaros mėnesius, ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus trina rankomis: įmonei sezonas buvo geras, nors mažiau surinktų atliekų iš paplūdimio ir kurorto gatvių nereikėtų susieti vien tik su lietaus nepašykštėjusia vasara, pabrėžė direktorius. Svarbiausia, Palanga šią vasarą išvengė vandalizmo...


Kai ryte skubame į darbą per švarią Palangą, tai, kad aplink neskraido popieriai, o šiukšliadėžės nelūžta nuo jose esančių šiukšlių gausos, mums atrodo savaime suprantama. Neretai net nesusimąstome, kas rūpinasi miesto švara, ir koks tai pasiaukojimo reikalaujantis darbas. Jau aštuonerius metus Palangos komunalinio ūkio direktoriaus...


„Palangos“ klube – daugiau gerų naujienų. Komandoje žais 22 metų, 1 metro 85 centimetrų įžaidėjas Deividas Anužis. Praėjusį sezoną jis jau atstovavo Palangos komandai, NKL čempionate įmesdavo vidutiniškai po 10,8 taško, atlikdavo po 3,5 rezultatyvius perdavimus, atkovodavo po 4 kamuolius.


Lapkričio mėnuo – ne tik lapų kritimo metas, bet ir vėlių mėnuo. Nuo seno susiklostė tradicija artimųjų amžino poilsio vietą sutvarkyti dar iki Vėlinių, o per jas puošti kapus gėlėmis bei uždegti žvakutę. „Pasirūpinkime ir apleistais kapais“, - ragina kapinių prižiūrėtoja Liudmila Palčikova.


Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą yra vykdomas ES projektas „Nidos ir Preilos senųjų (etnografinių) kapinių sutvarkymas“. „Projekto tikslas – išlaikyti pažintinio turizmo objektus, kurie yra itin autentiški ir įdomūs. Atnaujintose kapinėse turistai galės jas pamatyti tokias, kokios jos buvo kadaise, o tai – labai didelė...


Praėjusį ketvirtadienį palangiškius susiburti į Palangos miesto viešąją biblioteką paskatino iš Šilutės atvykęs Lietuvoje žinomas renginių vedėjas, komentatorius, dainų tekstų autorius Marijus Budraitis, pristatęs savo pirmąją poezijos knygą „Naktigonė“.


„Grubusis“ teatras pasveikino palangiškius

„Palangos tilto“ informacija, 2010 01 06 | Rubrika: Miestas

Prieš didžiąsias metų šventes savo tradiciniu prieškalėdiniu spektakliu „Pasaka apie angelus“ „Grubiojo“ teatro aktoriai pasveikino palangiškius su artėjančiomis ir šiuo metu jau tik prisiminimuose džiuginančiomis šventėmis, sukurdami šventinę atmosferą ne tik Senosios gimnazijos salėje, bet ir visų susirinkusiųjų žiūrovų širdyse.


Į svečius pakvietė „Vasaros skaitykla“

Aistas MENDEIKA, 2009 06 11 | Rubrika: Miestas

Praėjusį pirmadienį net dvejomis parodomis palangiškius bei kurorto svečius į savo sezono atidarymą pakvietė atsinaujinusi, pagražėjusi Palangos „Vasaros skaitykla“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius